Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Bėčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini), veikiančios per (duomenys neskelbtini) filialą, patikslintą ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – O. S. (O. S.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi bei šalims neišreiškus pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. spalio 21 d. ieškovė ir atsakovas sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2023 m. spalio 20 d., buvo apdrausta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (el. b. l. 6-9). Iš (duomenys neskelbtini) AVPK pažymos matyti, kad 2022 m. lapkričio 1 d., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas (trečiasis asmuo), susidūrė ir apgadino transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. B., eismo įvykio kaltininkas yra O. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, (el. b. l. 10-11). Ieškovė atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius pagal sąmatą, išmokėdama bendrą 906,52 Eur draudimo išmoką (2022 m. gruodžio 19 d. pranešimas apie draudimo išmoką, 2022 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 12-16, 17, 27). Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka (2023 m. vasario 14 d. pretenzija) (el. b. l. 18). Apie tai, kad atsakovas būtų ieškovei atlyginęs minėtą sumą, byloje duomenų nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako pasišalino iš įvykio vietos.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

CK 6.270 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.270 straipsnio 1 dalis netaikoma tais atvejais, kai sąveikauja keli didesnio pavojaus šaltiniai ir atsiranda žala, nes tokiu atveju teisė į žalos atlyginimą įgyjama tik tuo atveju, jei nustatomos bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, nutarties 13–14 punktai).

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas). Pažymėtina, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022).

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti atsakovo civilinę atsakomybę, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus - bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, nes atsakovas nerūpestingai įgyvendino savo, kaip transporto priemonės savininko, nuosavybės teisę (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); 2) kaltę, pasireiškusią nepakankamu atidumu ir rūpestingumu, kadangi atsakovas savo veiksmais sudarė galimybes valdyti jam priklausantį didesnio pavojaus šaltinį ir įvykus eismo įvykiui buvo padaryta žala (CK 6.248 straipsnis); 3) žalą pagal byloje pateiktus paskaičiavimus; 4) priežastinį ryšį, kadangi atsakovas, netinkamai įgyvendindama nuosavybės teisę į transporto priemonę, sukūrė tokią situaciją, kad trečiasis asmuo galėjo eksploatuoti transporto priemonę ir taip sukelti žalą kitiems eismo dalyviams. Byloje ginčo nėra, kad transporto priemonė nuosavybės teise eismo įvykio metu priklausė atsakovui, kad jis ją perdavė valdyti trečiajam asmeniui, kuris sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, neįrodinėta, kad transporto priemonės valdymą atsakovas prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju ieškovei, kaip draudikui, atlyginus nukentėjusiam asmeniui žalą dėl įvykio metu apgadintos transporto priemonės, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti, kad išmokėtą dėl padarytos žalos sumą (draudimo išmoką) grąžintų atsakingas už padarytą žalą asmuo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis, CK 6.270 straipsnis). Atsakovui nepateikus prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų ir/ar įrodymų, patvirtinančių, kad išmokėta draudimo išmoka ieškovei yra sumokėta, ieškovės reikalavimas laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 906,52 Eur žalos atlyginimą (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (906,52 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 11 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 23,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Šioje byloje teismas patyrė 10,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), veikiančiai per (duomenys neskelbtini) filialą, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 906,52 Eur (devynių šimtų šešių eurų 52 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (906,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,37 Eur (dešimties eurų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Atsakovui sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant apie sprendimo priėmimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (Kaune, Kęstučio g. 29) 2025 m. spalio 6 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-22040-1135/2025 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini), veikiančios per (duomenys neskelbtini) filialą, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui A. B. (A. B.), gim. (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų O. S. (O. S.), gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas jam laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teismo sudėtis: teisėja Vaiva Bėčienė. Informacijos teirautis tel. Nr. (0 37) 321 560.“