- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- 1S-2114-634/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00215-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 21 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2009-11-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. A. A. taip pat nuteistas 2011-04-18 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrinta su 2010-11-19 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Be to, A. A. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-21 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (11 veikų), 187 str. 3 d, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. 2011-09-16 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., 9 d., subendrinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-18 ir 2011-07-21 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-10-12, pabaiga – 2016-10-12.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-09-21 nutarimu Nr. 93-751 nutarta nuteistajam A. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 1 metų 25 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2015-09-17) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-16 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. A., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. A. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-16 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2015-09-21 Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo argumentai, jog nuteistasis atlieka bausmę už kelias nusikalstamas veikas nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant apeliantui bausmę. Tuo tarpu aplinkybė, kad likusi didelė neatliktos bausmės dalis (1 metai 25 dienos) iš esmės prieštarauja BVK 157 str. nuostatoms, kur nustatyta kokią teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį privalo atlikti nuteistasis, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Mano, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pakankamai neįvertino Komisijos pateiktų argumentų bei teisės aktuose numatytų lygtinio paleidimo galimybių, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Oficialūs duomenys (socialinio tyrimo išvada, psichologinės tarnybos išvada, pažyma dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialines reabilitacijos plane numatytų priemonių, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų) patvirtina, kad: šiuo metu A. A. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirba tvarkiniu, sportuoja, skaito, dalyvauja būrio ir pataisos namų visuomeninėje veikloje, socialinės reabilitacijos programoje, visuomeninėje pataisos namų veikloje, turi gerą tvarkingą šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti, bausmės atlikimo metu nuolat yra lankomas, artimieji atvyksta į pasimatymus, bendrauja laiškais, skambučiais. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir adekvačiai suvokia nusikaltimo padarinius, renkasi tik visai visuomenei priimtinas vertybes bei nuostatas, yra nusiteikęs ateityje vengti ne tik situacijų, bet ir žmonių, kurie gali suteikti galimybę arba paskatinti nusikalsti. Priežiūrą ir apribojimus vertina teigiamai. Kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, jog jis pataisos įstaigoje nesistengė elgtis nepriekaištingai. Pripažįsta, kad padarė vidaus tvarkos pažeidimus, tačiau padaryti pažeidimai nebuvo grubūs, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Mano, kad apylinkės teismas visiškai nevertino jo pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. skundas tenkinamas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama tiek esant žemai, tiek esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija nors ir svarsčiusi nuteistojo A. A. prašymą dėl lygtinio paleidimo dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis bei tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas.
Sprendžiant A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad A. A. nepaisant jam pagal OASys programą nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (50 balų), lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir nenusikals.
Bylos duomenys patvirtina, jog Komisija pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, be to, bausmės atlikimo metu jis vykdė ir tebevykdo socialinės reabilitacijos planą, sugebėjo sąmoningai ir kryptingai koreguoti savo elgesį. A. A. aktyviai dalyvavo visose privalomose socialinės reabilitacijos programose: adaptacijos, pataisos, nuteistųjų teisinio švietimo ir integracijos į visuomenę, taip pat socialiniame projekte „Nauja kryptis – integracijos vadovas socialinės rizikos grupėms“. Pataisos programų metu pradėjo keisti savo požiūrį į darbą bei draugus teigiama linkme. Buvo paskatintas už dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje. Nuo 2012-06-21 A. A. dirba būrio tvarkinio pareigose. Jam paskirtą darbą atlieka gerai, už tai buvo paskatintas. Akivaizdu, kad pozityvus užimtumas padėjo nuteistajam keisti požiūrį į priežiūrą, pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei keliamus reikalavimus, įprasminti bausmės atlikimo laiką. Be to, A. A. pastoviai palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, su jais bendrauja laiškais, skambučiais, pataisos namuose yra lankomas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti tiek nusikalstamo elgesio riziką mažinantys, tiek didinantys veiksniai. Aplinkybės, jog nuteistasis turi pakankamai geras gyvenimo sąlygas, palaikančius santykius su šeimos nariais, neišsako diskriminacinių nuostatų, supranta, kad priežiūra jam gali būti naudinga yra nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. A. A. riziką nusikalsti didina – ankstesni teisės pažeidimai, jo mąstymas ir elgesys, galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad A. A. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą. Taigi socialinės reabilitacijos priemonės padėjo nuteistajam pasiekti tam tikrą kokybinį pozityvaus mąstymo ir elgesio pastovumą. Iki patekimo į pataisos įstaigą nuteistasis yra įgijęs krautuvo vairuotojo specialybę, išėjęs į laisvę dėl darbo planuoja kreiptis į Darbo biržą. Tai, kad byloje nėra pateikti duomenys patvirtinantys konkrečią nuteistojo įsidarbinimo galimybę, negali būti laikoma pagrindu nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui. Juolab, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo požiūris į darbą yra teigiamas, pastarasis nuo 2012-06-21 iki šiol tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje. Kaip matyti iš byloje esančio patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, A. A. yra padengęs priteistą civilinį ieškinį, kas leidžia pagrįstai tikėtis, jog finansinės problemos jo lygtinio paleidimo atveju netaps jo pakartotinį nusikalstamumą skatinančiu veiksniu. Be to, lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi kartu su tėvais, jokių apribojimų gyvenamosios vietos atžvilgiu nėra. Gyvenimo sąlygų pastovumas vertintinas kaip mažinantis pakartotinio nusikalstamumo riziką veiksnys. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat akivaizdu, kad A. A. supranta, kad priežiūra jam gali būti naudinga, jokių diskriminacinių nuostatų neišsako. Išdėstytos aplinkybės aukštesnės instancijos teismui leidžia manyti, kad A. A. lygtinio paleidimo atveju vengs bendrauti su rizikingo elgesio asmenimis bei tinkamai reaguos į jam nustatytą priežiūrą, sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas, sėkmingai įsilieti į visuomenę ir tokiu būdu eliminuoti pakartotinio nusikalstamumo galimybę.
Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju apylinkės teismas minėtose rekomendacijose įtvirtintomis nuostatomis nesivadovavo, o atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai akcentavo ankstesnius nuteistojo teistumus, likusią neatliktos bausmės dalį, padarytų nusikalstamų veikų skaičių. Tokie teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nuteistojo A. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2015-09-21 nutarimas dėl A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo A. A. skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje 2015 m. rugsėjo 21 d. priimtą nutarimą Nr. 93-751 dėl nuteistojo A. A. lygtinio paleidimo.
A. A. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 10 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos), ir viso lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu skirti šias pareigas:
neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi;pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 1 mėnesį nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;dalyvauti elgesio pataisos programoje;nesilankyti vietose, kur yra vartojamas alkoholis.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.