Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-20 · Administracinė byla Nr. eI-3577-809/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-20
Bylos Nr.
eI-3577-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01759-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3577-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01759-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2, 21.3.2, (S) 55.1
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui D. F. (D. F.),atsakovės atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo už priverstines pravaikštas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. su skundu (el.b.l.1-7) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vado 2019 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. TE-546 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo T. Š. ir A. G. bei jų atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) dalyje dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos skyrimo pareiškėjui; 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas – VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) (statutinis valstybės tarnautojas, (duomenys neskelbtini) pareigybių grupės, pareiginės algos koeficientas (duomenys neskelbtini)); 3) priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš vidaus tarnybos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad tarnybą VSAT pradėjo 2013 m. kovo 1 d. Marijampolės AVPK, o nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. perkeltas į VSAT Pagėgių pasienio rinktinę. Per visą laikotarpį pareiškėjas 3 kartus buvo skatintas, vieną kartą buvo baustas pastaba, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo.

Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2019 m. balandžio 1 d. VSAT Imuniteto valdybos Trečiojo skyriaus viršininko D. B. tarnybinio pranešimo pagrindu. Šiame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad VSAT Imuniteto valdybos Trečiojo skyriaus vyriausieji tyrėjai N. D. ir E. K. 2019 m. kovo 28 d. apie 2 val. 08 min. atliko Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) pasienio sargybos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas kartu su pareigūnu T. Š., vadovaujantis užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu 2019 m. kovo 26 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado, turėjo vykdyti pasienio sargybą ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau patikrinimo metu abu pareigūnai miegojo tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) miške, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo valstybinio kelio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nutolus apie 370 m miško gilumoje. Remiantis vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis transporto priemonė atvyko į minėtą vietą 2019 m. kovo 28 d. 1 val. 8 min.

Skunde nurodoma, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis kartu su kitu pareigūnu T. Š., kuris buvo sargybos vyresnysis, 2019 m. kovo 28 d. būdami tarnybos metu, 2 val. 10 min. buvo rasti miegantys tarnybiniame automobilyje. Išvadoje neatsižvelgta, kad pareiškėjas nuo 1.30 val. iki 2 val. turėjo teisę pietauti patruliavimo maršrute, iš patruliavimo maršruto pareiškėjas nebuvo pasišalinęs.

Pažymi, kad 2017 m. gegužės 20 d. atsakovas taip pat buvo užfiksavęs analogišką tarnybinį nusižengimą, kai tarnybos metu buvo aptiktas miegantis pareigūnas, kuris buvo net pasišalinęs iš tarnybos vietos, tačiau šiam pareigūnui buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjo įsitikinimu, nusižengimas, kai tarnybos metu valstybės tarnautojas buvo užkluptas miegantis, nelaikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Pažymi, kad atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi dėl įvykio.

Nurodo, jog atsakovas pažeidė Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas) 2 punktą, nes kitą dieną po užfiksuoto pažeidimo, atsakovas jau buvo nusprendęs atleisti pareiškėją iš tarnybos. Tai patvirtina į padalinius išsiųsti informaciniai pranešimai, vieną iš kurių pareiškėjui pavyko gauti: VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Sienos kontrolės vyriausioji specialistė O. Č. rinktinės padaliniams išsiuntė tokio turinio pranešimą: „Laba diena. Pranešu Jums, kad šią naktį Pagėgių rinktinės Imuniteto atstovai patikrino „(duomenys neskelbtini)“ sargybą bei užklupo juos miegančius (tai buvo du pareigūnai – kinologas su tarnybiniu šunimi bei jaunas pareigūnas). Tarnybos vado sprendimu minėtos sargybos nariai bus atleisti iš vidaus tarnybos“. Todėl, pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, sprendimas atleisti atsakovą iš darbo buvo priimtas dar nepradėjus tyrimo.

Įsakyme, pareiškėjo veiksmai – miegojimas tarnybos metu buvo kvalifikuoti kaip Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų 59, 62.1, 62.10 punktų pažeidimas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5, 6.6, 18 punktų pažeidimas, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.4, ir 6.8 punktų pažeidimas. Įsakyme nėra nurodyta, kokį Sienos kontrolės nuostatų 59 punkto papunktį pareiškėjas pažeidė. Akivaizdu, kad miegodamas, jis pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 62.10 punktą, kuriame nurodyta, kad pasienio sargybos pareigūnams draudžiama miegoti. Sienos kontrolės nuostatų 62.1 papunktyje nurodyta, kad pasienio sargybos pareigūnams draudžiama: savavališkai nutraukti ar pakeisti tarnybinės užduoties vykdymo tvarką, išskyrus atvejus, nurodytus nuostatų 60 punkte. Pareiškėjas šio punkto nepažeidė, nes tarnybos užduoties vykdymo tvarkos nekeitė, nenutraukė (buvo patruliavimo maršrute).

Pareiškėjas miegojo, tuo pažeisdamas Sienos kontrolės nuostatų 62.10 punktą, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip Etikos kodekso 5, 6.6 ir 18 punktų pažeidimai, miegojimas jokio pareigūno nesukompromitavo, kitų pareigūnų autoritetą nesumenkino, įvykis nesumenkino VSAT autoriteto.

Pabrėžė, kad sprendžiant klausimą, ar miegojimas tarnybos metu laikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, už kuri galima atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punktą, būtina atsižvelgi į teismų praktiką aiškinant tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras, šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta (netirta), kiek ilgai pareiškėjas vykdė tarnybinį nusižengimą, t. y. kiek ilgai miegojo. O tai galėjo trūkti ne daugiau 7 minučių – nes kiekvieną valandą buvo tikrinamas ryšys su (duomenys neskelbtini) pasienio užkardą: ir 01 val., ir 02 val., (pareiškėjo ir pareigūno R. Ž. parodymai tarnybinio patikrinimo metu), tikrintojai pažeidimą užfiksavo 2 val. 8 min. Taip pat išvadoje neatsižvelgta, kad pareiškėjas nuo 1 val. 30 min. iki 2 val. turėjo teisę pietauti patruliavimo maršrute, iš patruliavimo maršruto pareiškėjas nebuvo pasišalinęs.

Atsiliepimas

Atsakovė VSAT pateikė atsiliepimą į skundą (el.b.l.29-38), kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas gavus VSAT Imuniteto valdybos Trečiojo skyriaus viršininko D. B. 2019 m. balandžio 1 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13PAR-1374 „Dėl netikėto Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnų tarnybinio patikrinimo“, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis VSAT kovos su korupcija 2017–2019 metų programos įgyvendinimo priemonių plano 1.16 papunkčiu, VSAT Imuniteto valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausieji tyrėjai N. D. ir E. K. 2019 m. kovo 28 d. apie 2.08 val. atliko VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos ketvirtos pasienio sargybos patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai jaunesnieji specialistai T. Š. ir A. G., vadovaujantis užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu 2019 m. kovo 26 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado, turėjo vykdyti pasienio sargybą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau patikrinimo metu abu pareigūnai miegojo Automobilyje, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) miške, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo valstybinio kelio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nutolus apie 370 m. miško gilumoje. Remiantis vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis transporto priemonė atvyko į minėtą vietą 2019 m. kovo 28 d. 1.08 val.

Pabrėžė, jog pareiškėjas tarnybos metu miegojo, savavališkai nutraukė tarnybą, nekontroliavo jam tarnybos metu pavaldaus pareigūno, todėl atsakovės teigimu, tokiais veiksmais pažeidė tarnybinę drausmę, padarė tarnybinį nusižengimą, menkino VSAT reputaciją bei žemino pareigūno vardą.

Sprendė, jog pareiškėjas, iš pranešime nurodytos informacijos, aiškiai suvokė, kuo jis yra kaltinamas. Aplinkybę, kad pareiškėjui buvo aiškus pranešimo turinys ir jam pateikti kaltinimai patvirtina paties pareiškėjo pateiktas paaiškinimas, kuriame jis detaliai nurodo, kad pripažįsta, jog tikrintojų buvo rastas miegantis. Atsakovė pažymėjo, jog atliekant tarnybinį patikrinimą ir priimant Įsakymą buvo laikomasi visų nustatytų teisės aktų reikalavimų.

Pažymėjo, kad iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, aiškiai matyti, kad pareiškėjas sąmoningai siekė užmigti, tarnybos laiką panaudoti miegui, tyčia miegojo ir siekė neatlikti tarnybinių pareigų, nes buvo nuleidęs sėdynės atlošą, atsisegęs saugos diržą, pats buvo gulimoje padėtyje, užsiklojęs striukę. Tokie veiksmai įrodo, kad pareiškėjo elgesys buvo tyčia nukreiptas nevykdyti pareigų ir akivaizdžiai pažeisti įstatymo saugomas svarbias vertybes.

2019 m. balandžio 23 d. išvadoje Nr. 27-50 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniųjų specialistų T. Š. ir A. G. netinkamo tarnybos vykdymo“ (toliau – ir Išvada) yra konstatuota, kad draudimas miegoti, savavališkai nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą ir pareiga tinkamai ir laiku vykdyti tarnybines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būti pavyzdingu pareigūnu ir kt. buvo labai aiškiai įvardinta pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentavusiuose teisės aktuose.

Kaip nurodoma Išvadoje, tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas neturėjo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai, jo neveikimas, šiuo konkrečiu atveju, nesietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis (tiesioginė aplaidaus elgesio (neveikimo) priežastis – miegojo). Kaip minėta aukščiau pareiškėjo veiksmai rodė, kad jis sąmoningai siekė užmigti, nevykdyti funkcijų. Pateisinamomis priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios. Pareigūnas privalėjo pasirūpinti tinkamu treniruočių sporto klube ir poilsio laiko paskirstymu taip, kad dieną vykdytos veiklos pasekmės neįtakotų jo tarnybinės veiklos. Tačiau pareiškėjas nepasirūpino adekvačiu poilsio laiku ir į tarnybą atėjo pavargęs, nepailsėjęs. Toks pareiškėjo elgesys rodo aplaidų ir neatsakingą asmens požiūrį į tarnybinę veiklą ir yra netoleruotinas.

Tokie gėdingi faktai galėjo būti paviešinti, diskredituojant ne tik VSAT, bet ir visos valstybės įvaizdį, dėl tokio lengvabūdiškumo pareiškėjas, jo miegantis kolega galėjo tapti nusikaltimų objektais, galėjo būti pasikėsinta į pareigūnų sveikatą ir gyvybę. Būtent dėl tokio neatsakingo pareiškėjo elgesio galėjo kilti kritiškai svarbios, neatitaisomas pasekmės. Sutiktume, kad tai tik prielaidos, nepataisomos pasekmės šiuo atveju nekilo, tačiau jei jos būtų kilę, nagrinėtume ne administracinę, o baudžiamąją bylą.

Šalies argumentai

Išvadoje be kita ko buvo vertinamos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, pareiškėjo charakteristika. Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog buvo jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis gailisi dėl įvykio, tačiau tokia aplinkybė nenumatyta Statuto 40 straipsnio 1 dalyje ir atsakovė nepripažino šios aplinkybės atsakomybe lengvinančia.

VSAT yra pavestos labai svarbios valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės funkcijos. Su šios tarnybos pareigūnais valstybė ir visuomenė sieja viešąjį interesą, kad valstybės siena bus saugoma patikimai ir profesionaliai, kad šios tarnybos pareigūnai laikysis priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nepiktnaudžiaus tarnyba, kad jų elgesys tarnyboje ir už jos ribų bus nepriekaištingas. Taigi, VSAT pareigūnams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai.

Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo vertintinas kaip šiurkštus, menkinantis VSAT reputaciją, keliantis didesnį pavojingumą tarnybos drausmės užtikrinimui ir pareiškėjo vienos iš svarbiausių pareigų – vykdyti sienos apsaugą, nes pareiškėjas šiurkščiai pažeidė keletą pareiginių nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių jo tarnybą reikalavimų, tam tikrą laiką nevykdė vienos svarbiausių savo pareigų.

Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais, pareiškėjo tyčiniai veiksmai darė neigiamą poveikį valstybės tarnybos bei VSAT reputacijai ir prestižui, todėl jo atlikti veiksmai (miegojimas), įvertinus visas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, pagrįstai Išvadoje buvo kvalifikuoti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Pažymėjo, kad vienas iš tarnybinės atsakomybės tikslų yra be kita ko tarnybos pažeidimų prevencija. Atkreipė dėmesį, kad VSAT nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėn. nustatyta per 20 netinkamos tarnybos atvejų (pareigūnų) susijusių su galimu pareigūnų miegojimu. Pažeidimus padariusiems pareigūnams, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimu metu nustatytas aplinkybes, buvo skiriamos švelnesnės tarnybinės nuobaudos – pastabos, papeikimai, griežti papeikimai. Tokios tarnybinės nuobaudos rezultatų nedavė, todėl VSAT vadas ėmėsi kraštutinių priemonių, už tokius šiurkščius tarnybinius nusižengimus, kai tarnyboje akivaizdžiai miegama, skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė teismo skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog šiuo metu vertina, kad pareiškėjui už padarytą pažeidimą buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl VSAT vado 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. TE-546 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo T. Š. ir A. G. bei jų atleidimo iš vidaus tarnybos“ (el.b.l. 9-10), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas valstybės sienos apsaugos sistemoje pradėjo dirbti nuo 2013 m. kovo 1 d. Marijampolės AVPK, o nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki atleidimo iš tarnybos ėjo VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) pareigas (statutinis valstybės tarnautojas, (duomenys neskelbtini) pareigybių grupės, pareiginės algos koeficientas (duomenys neskelbtini)).

Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2019 m. kovo 29 d. VSAT Imuniteto valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko D. B. tarnybinio pranešimo (el.b.l.40-41) pagrindu. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad VSAT Imuniteto valdybos Trečiojo skyriaus vyriausieji tyrėjai N. D. ir E. K. 2019 m. kovo 28 d. apie 2 val. 08 min., atliko Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) pasienio sargybos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad minėtos užkardos pareigūnai jaunesnieji specialistai, vadovaujantis užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu 2019 m. kovo 26 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado, turėjo vykdyti pasienio sargybą ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau patikrinimo metu abu pareigūnai miegojo tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) miške, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo valstybinio kelio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nutolus apie 370 m miško gilumoje. Remiantis vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis transporto priemonė atvyko į minėtą vietą 2019 m. kovo 28 d. 1 val. 8 min.

VSAT 2019 m. balandžio 2 d. surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (el.b.l.55-56) ir paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) per 5 darbo dienas nuo susipažinimo. Pareiškėjas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo buvo supažindintas 2019 m. balandžio 5 d.

2019 m. balandžio 9 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą (el.b.l.57-58), kuriame nurodė, kad 2019 m. kovo m. 28 dienos naktį, vykdant tarnybą, „(duomenys neskelbtini)“ kartu su (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) T. Š., kuris tarnybos metu buvo ekipažo vyresnysis, nuo 1.08 val. iki 2.08 val. jie buvo pasienio užkardos veikimo teritorijoje, kvadrate (duomenys neskelbtini), miško kelių sankryžoje, esančioje apie 350 metrų nuo kelio (duomenys neskelbtini). Ši vietovė buvo tarnybos vykdymo plane numatytame maršrute. Kadangi tarnybinėje užduotyje nuo 1.30 val. iki 2.00 val. buvo numatytas laikas pavalgyti, kartu su kolega pasitraukė atokiau pagrindinio kelio pavakarieniauti. Tarnybinės užduoties plane buvo pavalgymo vietos nurodomos kvadratais, šiuo atveju tai ir buvo kvadratas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) arba kvadratas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pasienio užkarda). Kadangi metu yra pasikeitęs (duomenys neskelbtini) darbo laikas (punktas tą dieną dirbo nuo 8.00 val. iki 20.00 val.), pavalgyti (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose nebuvo galimybės, todėl nenorėdami palikti punkto prieigų be priežiūros, nutarė nevykti vakarieniauti į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos patalpas, kadangi nuo minėtos vietos (kvadrato (duomenys neskelbtini)) iki pasienio užkardos yra apie 8 km. Sargybos savavališkai nenutraukė, radijo ryšio priemonės buvo įjungtos, iš tarnybinėje užduotyje nurodyto maršruto išvykę nebuvo. Sienos apsauga buvo vykdoma įprastu režimu, instruktažo metu pareiškėjas asmeniškai pasitikslino dėl užduoties vykdymo, pasikeitus (duomenys neskelbtini) darbo laikui, bet pasienio užkardos pamainos vyresnysis R. Ž. informavo, jog pakitimų nėra. Tarnybinėje užduotyje pareiškėjo sargybai priskirtame valstybės sienos ruože buvo įrengta tvora su stacionaria vaizdo stebėjimo sistema, (duomenys neskelbtini) punkto teritorija ir prieigos apšviestos bei stebimos vaizdo kameromis, tarnybos metu sistemos funkcionavo be gedimų, todėl kirsti valstybės sieną nepastebėtiems asmenims praktiškai nėra galimybių ir tarnybos metu neužfiksuoti jokie incidentai prie VS. Pareiškėjas nesutinka su teiginiu, kad tarnybos metu savavališkai miegojo nuo 1.08 val. iki 2.08 val., taip nutraukdami tarnybinės užduoties vykdymą, nes atvykus į nurodytą kvadratą, jis bendravo su kolega, vakarieniavo. Dėl užfiksuoto įvykio nuoširdžiai gailisi ir jo neneigia. Nurodo, jog po tarnybos papildomai nedirba, tačiau prieš tarnybą gamino medieną nuosavame miške, galbūt tai ir lėmė, akimirkai prarastą budrumą dėl fiziškai patirto nuovargio. Nesutinka su pranešime apie tarnybinį nusižengimą pateiktą kaltinimą, kad jis pažemino pareigūno vardą. Jokia reali žala nei viešajai tvarkai, nei valstybės sienos saugumui nepadaryta, įvykis nesukėlė jokio atgarsio visuomenėje.

Pažymėtina, jog analogiško turinio paaiškinimą pateikė ir (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) T. Š..

2019 m. balandžio 23 d. VSAT surašė Išvadą (el.b.l.83-95), kurioje nurodyta, kad VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnas (duomenys neskelbtini) (ir T. Š.), vadovaujantis užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu 2019 m. kovo 26 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado, nuo 2019 m. kovo 27 d. 19.30 val. iki 2019 m. kovo 28 d. 8.30 val. turėdamas vykdyti pasienio sargybą „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. kovo 28 d. apie 2.10 val. savavališkai nutraukė tarnybinės užduoties vykdymo eigą ir nevykdė jam priskirtų tiesioginių funkcijų, kadangi pareigūnas A. G. (ir pareigūnas T. Š.) miegojo tarnybiniame Automobilyje, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini), nuo valstybinio kelio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nutolus apie 370 m, gilumoje, nuo 2019 m. kovo 27 d.

Tokiais savo veiksmais pareigūnas A. G. šiurkščiai pažeidė Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 59 punkto, 62.1, 62.10 papunkčių, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas), 5 punkto, 6.6 papunkčio, 18 punkto, Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 4-102 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 papunkčių reikalavimus. Tokiais savo tyčiniais veiksmais (neveikimu) pareigūnas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Išvadoje pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą.

VSAT vadas 2019 m. balandžio 23 d. priėmė Įsakymą, kurio 1.2 punktu A. G. paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš vidaus tarnybos už Nuostatų 59 punkto, 62.1, 62.10 papunkčių, Etikos kodekso 5 punkto, 6.6 papunkčio, 18 punkto, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 papunkčių reikalavimų pažeidimą. Minėto Įsakymo 2.2. punktu VSAT vadas atleido iš vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) A. G., tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesnįjį specialistą (statutinį valstybės tarnautoją, (duomenys neskelbtini) pareigybių grupės, pareiginės algos koeficientas – (duomenys neskelbtini)) nuo 2019 m. balandžio 24 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymo dalimi, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Įsakymo dalį dėl tarnybinės nuobaudos jam skyrimo ir grąžinti jį į buvusias pareigas bei priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo dalies, kuria pareiškėjas buvo atleistas iš Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigų, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Tačiau, anot pareiškėjo, tarnybinį nusižengimą padarė netyčia ir jo padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Atsakovė teigia priešingai – pareiškėjo kaltės forma yra tyčia, o miegojimas tarnybos metu nesuderinamas su pareigūno pareigomis – vykdyti sienos apsaugą, todėl laikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

Nuostatų 59 punkte nustatyta, kad vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo: vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis; būti pasirengę bet kuriuo metu padėti kitoms pasienio sargyboms sulaikyti pažeidėjus ar suteikti kitokią pagalbą; gavę kitos pasienio sargybos kvietimą (signalą), nedelsdami vykti į kviečiančios pasienio sargybos buvimo vietą, apie tai pranešę užkardos budėtojui; vykdyti kitus užkardos pamainos vyresniojo, užkardos budėtojo nurodymus; saugoti, tinkamai prižiūrėti ir laikyti parengtą naudoti ginkluotę ir kitas tarnybines priemones; nepažeisti pėdsakų režimo, t. y. kontrolinėje pėdsakų juostoje ir kitose pasienio juostos vietose nepadaryti pėdsakų, kurie galėtų būti kitų pasienio sargybų traktuojami kaip neteisėto valstybės sienos kirtimo požymiai. Galima imituoti valstybės sienos pažeidimą (daryti kontrolinius pėdsakus, slėpti daiktus nuo kontrolinės pėdsakų juostos į Lietuvos Respublikos teritorijos vidų), kai tai daroma norint išmokyti tarnybinius šunis ar atlikti pratybas; persekioti asmenis, įtariamus padarius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų arba užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui; aptikus valstybės sienos ženklų, kitų valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių gadinimą, naikinimą ar daromą kitokią žalą pasienio juostoje, nedelsiant imtis priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti, apie įvykį pranešti užkardos budėtojui (užkardos pamainos vyresniajam).

Nuostatų 62 punkte nustatyta, kad pasienio sargybos pareigūnams draudžiama savavališkai nutraukti ar pakeisti tarnybinės užduoties vykdymo tvarką, išskyrus atvejus, nurodytus nuostatų 60 punkte (62.1 papunktis); miegoti (62.10 papunktis).

Etikos kodekso 5 punkte nustatyta, kad tarnyba VSAT grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nešališkumo, nesavanaudiškumo, atsakomybės, viešumo ir konfidencialumo derinimo, pavyzdingumo.

Etikos kodekso 6.6 papunktyje nustatyta, kad VSAT pareigūnas, vykdydamas pareigas, privalo vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų.

Etikos kodekso 18 punkte nustatyta, kad laikytis šio Kodekso reikalavimų – kiekvieno VSAT pareigūno pareiga, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia tarnybinę atsakomybę.

Pareigybės aprašymo 6 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo šias funkcijas: saugo valstybės sieną pagal nustatytas tarnybines užduotis (6.1 papunktis), užtikrina pasienio teisinį režimą ir valstybės sienos kirtimo tvarką (6.3 papunktis); vykdo neteisėtos migracijos prevenciją ir kontrolę (6.4 papunktis); vykdydamas pasienio sargybos vyresniojo, užtikrina tinkamą gautos tarnybinės užduoties vykdymą bei pavaldžių pareigūnų tarnybos vykdymo kontrolę (6.8 papunktis).

Pagal Statuto 2 straipsnio 7 punktą tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas kartu su kitu pareigūnu 2019 m. kovo 28 d. tarnybos metu 2 val. 10 minučių buvo rasti miegantys tarnybiniame automobilyje. Pareiškėjas pažeidė Nuostatų 59 punkto, 62.1, 62.10 papunkčių, Etikos kodekso 5 punkto, 6.6 papunkčio, 18 punkto, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.4 ir 6.8 papunkčių reikalavimus, t. y. pareigūno neteisėta veika yra nustatyta, dėl jos ginčo nėra.

Vertindamas pareiškėjo kaltę teismas sprendžia, kad neteisėta veika atlikta sąmoningai tyčia, nes pareiškėjas turėdamas tokią darbo patirtį VSAT, ginčo situacijoje būdamas ne vienas galėjo ir turėjo suprasti, kad miegodamas tarnybos metu nevykdo tarnybos funkcijų. Be to, iš į bylą pateikto įrodymo – vaizdo įrašo, darytina išvada, jog Automobilyje nuleisti sėdynės atlošai, pareigūnų užsiklojimas striukėmis akivaizdžiai patvirtina pareigūnų siektą tikslą – miegoti. Minėti pareigūnų veiksmai tik patvirtina pareiškėjo tyčinę veiką.

Teismas sutinka su pareiškėju, jog byloje nėra duomenų, jog dėl aukščiau minėtos pareigūno ir jo kolegos) neteisėtos veikos kilo pasekmės. Tačiau pagal LVAT praktiką pasekmės ne visais atvejais būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014).

Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą.

Atsakovas vertino pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą kaip šiurkštų ir atleido pareiškėją iš tarnybos. Nagrinėjamu atveju iš Išvados turinio galima daryti prielaidą, kad šiurkštumą ir atleidimą iš darbo lėmė pareiškėjo kaltės forma – tyčia, ir vadovybės sprendimas griežtai vertinti miegojimą darbe. Teismas pabrėžia, kad miegojimas tarnybos metu nėra ir negali būti toleruojamas, tačiau šis tarnybinis nusižengimas, kai nustatomas, turi būti detaliai analizuojamas, tiriamas ir vertinamos visos individualios kiekvienai situacijai reikšmingos aplinkybės kaip nurodyta LVAT praktikoje.

Pagal Statuto 33 straipsnio 1 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Nagrinėjamoje byloje teismas laiko, kad atsakovė nepagrįstai vertino padarytą nusižengimą kaip šiurkštų, už kurį skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Pažymėtina, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė. Pareiškėjo tarnybos stažas VSAT yra 6 metai, per visą tarnybos laiką jis buvo skatintas 3 kartus, skirta 1 tarnybinė nuobauda (nuobauda negaliojanti, skirta 2014 m.), charakterizuojamas teigiamai (el.b.l.11-12). Atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju (ultima ratio), nes ir pačiai valstybei žalinga atleisti pareigūną, kuris turi tam tikrą patirtį, iš esmės savo pareigas atlieka tinkamai, valstybė yra investavusi į jo apmokymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas prisipažino padaręs neteisėtą veiką, dėl jos gailėjosi. Teismas vadovaujasi nuoseklia LVAT praktika analogiškose bylose, pagal kurią adekvati ir proporcinga tarnybinė nuobauda už tokio pobūdžio pažeidimą yra papeikimas (LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018, 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2747-575/2016 ir kt.). Teismas atmeta atsakovo atstovės argumentus, kad policijos ir VSAT skirtumai, vykdomos funkcijos lemia minėtos praktikos neaktualumą nagrinėjamoje byloje, nes nenustatė, kad policijos ir VSAT vykdomų funkcijų skirtumai ar saugomų vertybių reikšmė lemtų padarytos neteisėtos veikos skirtingą vertinimą. Pažymėtina, jog Išvadoje nuorodos į tai, kokią prevencinę reikšmę griežta nuobauda turi kolektyvui, individualių situacijos aplinkybių nevertinimas rodo, kad iš esmės apsisprendimas paskirti griežčiausią nuobaudą rėmėsi siekiu sudrausminti ne patį pažeidėją, o kolektyvą. Tai nėra teisinga pareiškėjo atžvilgiu. Išvadoje nėra pagrindžiama, kodėl kitokios, švelnesnės, atsakomybės priemonės būtų nepakankamos individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo situacijai reikšmingas aplinkybes (pasekmių nebuvimą, teigiamas charakteristikas, ilgametį darbą ir kt.). Be to, teismas pažymi, kad Išvadoje nėra siūloma konkreti tarnybinė nuobauda ir motyvuojamas jos griežtumas. Įsakymu paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda, tačiau nuobodos griežtumo motyvų taip pat nėra. Pažymėtina, jog atsakovės teigimu, pareigūnų miegojimas darbe gali būti neigiamai vertinamas visuomenės akyse. Teismas visiškai sutinka su atsakove, kad miegojimas darbe ir visuomenės akyse, ir VSAT vadovybės, ir teismo vertinimu yra netoleruotinas. Tuo pačiu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika ir taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Pareiškėjas prašo jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti, tačiau teismas jau nustatė, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė. Tarnybinis nusižengimas padarytas sąmoningai tyčia. LVAT praktikoje pripažinta, kad už tokį tarnybinį nusižengimą teisinga ir proporcinga tarnybinė nuobauda yra papeikimas. LVAT yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (LVAT 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas tenkina pareiškėjo skundą iš dalies: pakeičia Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. TE-546 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo T. Š. ir A. G. bei jų atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui iš atleidimo iš vidaus tarnybos į papeikimą.

Pripažinus, kad keičiama nuobauda atleisti iš pareigų, pareiškėjo atleidimas iš pareigų laikytinas neteisėtu, pareiškėjas grąžinamas į ankstesnes pareigas – VSAT Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas, (duomenys neskelbtini) pareigybių grupės, pareiginės algos koeficientas (duomenys neskelbtini)).

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojas grąžinamas į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo. Taigi, pripažinus pareiškėjo atleidimą neteisėtu, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, jis grąžintinas į darbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Pareiškėjas neteisėtai iš darbo atleistas 2019 m. balandžio 24 d., todėl jo priverstinė pravaikšta prasidėjo 2019 m. balandžio 25 d. Pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – ir Darbo užmokesčio skaičiavimo aprašas) 5.1 punktą darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Darbo užmokesčio skaičiavimo aprašas 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (Darbo užmokesčio skaičiavimo aprašas 5.4 punktas). Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Pagal į pateiktą pažymą, pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis yra 60,20 Eur, neatskaičius mokesčių. Dėl minėtos sumos ginčo byloje nėra. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. A1-686 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ 1.1.1. punktą, 2019 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant 5 dienų darbo savaitei yra 20,9 darbo diena. Taigi, nuo pirmosios pareiškėjo priverstinės pravaikštos dienos (2019 m. balandžio 25 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos pareiškėjui priteistina po 60,20 Eur neatskaičius mokesčių už minėtu laikotarpiu buvusią kiekvieną darbo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, kad pareiškėjui yra išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ši suma turi būti išskaityta iš pareiškėjui priteistų sumų, nes pareiškėjo ir VSAT tarnybos santykiai nėra nutrūkę ir pareiškėjas turi teisę pasinaudoti atostogomis (kompensacija leidžiama tik darbo santykių nutrūkimo atvejo – to nėra).

Pagal ABTĮ 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, todėl pareiškėjas turi teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai atlyginti – 200 Eur.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjas prašė panaikinti jam skirtą tarnybinę nuobaudą, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Teismas jo skundą patenkino iš dalies: sušvelnino paskirtą tarnybinę nuobaudą, grąžino į darbą, priteisė vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas vertina, kad patenkinta 3/4 pareiškėjo skundo reikalavimų, kas šiuo atveju sudarytų 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, konstatuotina, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pareiškėjui iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš viso priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. TE 546 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo T. Š. ir A. G. bei jų atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalį, kuria A. G. skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pakeičiant į tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Grąžinti pareiškėją A. G. į darbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą – po 60,20 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną nuo 2019 m. balandžio 25 d. įskaitytinai iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, išskaičius jam išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Priteisti pareiškėjo A. G. naudai iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė