- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-09
- Bylos Nr.
- ATP-913-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00047-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Pažeidėjas
- K. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimas panaikintas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas K. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 2 d. 300 Lt bauda, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 110 str. 5 d. K. J. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje šio pažeidimo požymių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2011m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. TK-16-128 (toliau- nutarimas) pripažino K. J. kaltu pagal ATPK 110 str. 2 d. ir ATPK 110 str. 5 d. bei skyrė 750 Lt baudą už tai, kad jis 2011 m. Vilniaus r., Paberžės k., Vilniaus g. 61 augina Amerikiečių Strafordšyro terjero veislės šunį, vardu Rafailas (Vitiok laimės vėjas) ir tos pačios veislės šunį (kalę), vardu Mia (Akva rojaus vėjas), neturėdamas išduoto specialaus leidimo agresyvios (pavojingos) veislėms šunims auginti ir nuo 2009 m. gegužės 6 d. neskiepijęs, kurie 2011 m. spalio 23 d., apie 3.30 val., pabėgo iš Vilniaus r., Paberžės k., Vilniaus g. 61, esančio jo gyvenamojo namo kiemo ir apkandžiojo nukentėjusiojo T. J. pririštą neveislinį šunį, padarydami šiam nežymią žalą turtui, tokiais veiksmais K. J. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų „Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 36 p., 37 p., 52 p., 63 p., 90 p. reikalavimus.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimą panaikino ir K. J. pripažino kaltu pagal ATPK 110 str. 2 d., skyrė jam 300 Lt baudą, o administracinio pažeidimo teiseną pagal ATPK 110 str. 5 d. K. J. atžvilgiu nutraukė, nesat jo veikoje šio pažeidimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisija prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2011m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. TK-16-128 palikti nepakeistą. Teigia, kad T. J. 2011 m. spalio 23 d. paaiškinime nurodė, jog 2011 m. spalio 23 d., apie 3.30 val., išgirdo garsų šunų lojimą, kuris sklido iš tos pusės, kur buvo pririštas jo neveislinis šuo, gatvė buvo gerai apšviesta, atsikėlęs ir pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad iš jam priklausančio žemės sklypo išeina K. J., kuris ant rankų laikė vieną iš savo pavojingos veislės šunų, kitas jo šuo bėgo iš paskos. Vėliau, apie 7.00 val., išėjęs į kiemą pamatė savo neveislinį šunį sukandžiotą ir kraujuotą, todėl nuėjo pas K. J. ir paaiškino, kad jo pavojingos veislės šunys apkandžiojo T. J. neveislinį šunį, pririštą kieme, K. J. pasiūlė pinigų, tačiau T. J. pasiūlymo atsisakė. Nurodo, kad K. J. bandymas konfliktą išspręsti geruoju patvirtina jo kaltę dėl įvykio. T. J. teisme duoti parodymai nuoseklūs, atitinkantys rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas įvykio aplinkybes, jais nesivadovauti nėra teisinio pagrindo. Liudytojas Č. M. nurodė, kad 2011 m. spalio 23 d., apie 2.30 val., būdamas namie adresu Vilniaus r., Paberžės k., Vilniaus g. 54, išgirdo, kaip jo kieme pririštas šuo pradėjo loti, išėjęs į kiemą ir pamatė, kad palei kaimyno T. J. tvorą ėjo kaimynas, gyvenantis Vilniaus r., Paberžės k., Vilniaus g. 61, ir vedėsi šviesiai rudos ir baltos spalvų šunį, ryte pas jį atėjo T. J. ir papasakojo, kad naktį buvo sukandžiotas pastarojo neveislinis šuo. Pažymi, kad liudytojo Č. M. matyto šuns apibūdinimas atitinka K. J. šunų požymius. Uždarosios akcinės bendrovės „Veta“ darbuotoja veterinarė A.M. R. patvirtino, jog T. J. šuo buvo sužalotas, sužalojimų priežastis – kitų šunų įkandimai. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados tyrėjas (toliau – tyrėjas) M. M. patvirtino, kad nuvykęs adresu Vilniaus r., Paberžės k., Vilniaus g. 61, matė, kad K. J. pavojingos veislės šunys laisvai bėgiojo kieme. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados tyrėjas A. Ž. nurodė, jog 2011 m. spalį nuvykęs adresu Vilniaus r., Paberžės k., Vilniaus g. 61, užfiksavo, kad K. J. tvora neatitinka pavojingos veislės šunų laikymo sąlygų, ant tvoros nėra perspėjamųjų ženklų ir užrašo, kad kieme laikomi pavojingos veislės šunys. Teigia, jog aplinkybė, kad niekas nematė T. J. neveislinio šuns žalojimo fakto, K. J. atsakomybės nešalina. K. J. nepateikė jokių savo teiginius, kad 2011 m. spalio 23 d., apie 3.30 val., jo pavojingos veislės šunys buvo nuosavame uždarame kieme, patvirtinančių įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. J. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos apeliacinio skundo netenkinti. Taip pat prašo iš T. J. jo naudai priteisti teisinei pagalbai apmokėti patirtas išlaidas. Teigia, kad T. J. ir Č. M. parodymai skyrėsi vienas nuo kito ir nuo pirminių paaiškinimų, duotų policijos pareigūnams. Liudininkas Č. M. negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti įvykio metu matęs K. J.. T. J. ir Č. M. melagingai teigė, kad gatvė ties T. J. namu gerai apšviesta, to patvirtinti policijos pareigūnai negalėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio metu vienas K. J. šuo buvo laikomas aptvertame kieme, kitas (kalė) gyveno namuose. Tyrėjas M. M. teisme negalėjo nurodyti, ar ant K. J. šunų buvo kovos pėdsakų. Tyrėjas A. Ž. teisme parodė, jog atvykęs prie K. J. namų, fotonuotraukas darė neišlipęs iš automobilio, K. J. tvoros neišmatavo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 110 str. nustato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo, pagal šio straipsnio 5 d., <...> antrojoje dalyje numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
K. J. pripažino savo kaltę dėl ATPK 110 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, atsakomybė pagal kurį administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime kildinama iš Taisyklių 37 p., 90 p. reikalavimų nesilaikymo. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad K. J. augina Amerikiečių Strafordšyro terjero veislės šunį, vardu Rafailas (Vitiok laimės vėjas) ir tos pačios veislės šunį (kalę), vardu Mia (Akva rojaus vėjas) (b.l. 33-37), neturėdamas išduoto specialaus leidimo agresyvios (pavojingos) veislėms šunims auginti (Taisyklių 37 p.) ir kad šių šunų neskiepijo nuo 2009 m. gegužės 6 d. (Taisyklių 90 p.) (b.l. 38-39). Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje, kuria administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 110 str. 5 d. K. J. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo požymių - dėl to toliau ir pasisakytina.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir motyvuotai argumentavo, kodėl nepakanka įrodymų padaryti neginčijamą išvadą, kad būtent K. J. priklausantys pavojingos veislės šunys sukandžiojo T. J. neveislinį šunį. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, neatitinkantis proceso dalyvių lūkesčių, nėra teismo procesinio sprendimo neišsamumą patvirtinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismo motyvai dėl įrodymo vertinimo yra pagrįsti, patikimi ir įtikinami.
Iš bylos medžiagos matyti, kad iš skirtingų šaltinių buvo gauta skirtinga informacija apie įvykį. Antai T. J. 2011 m. spalio 23 d. skunde Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovadai nurodė, kad 2011 m. spalio 23 d., apie 3.30 val., išgirdo šunų lojimą ir per langą pamatė, kaip kaimynas, gyvenantis Vilniaus r., Paberžės k., Vilniaus g. 61, už jo gyvenamojo namo tvoros vedasi du savo pavojingos veislės šunis, šviesiai rudos ir baltos spalvų (b.l. 25). Ryte išėjęs į lauką, pamatė, kad pririštas jo neveislinis šuo yra apkandžiotas. Vėliau tos pačios dienos paaiškinime T. J. nurodė, jog naktį atsikėlęs ir pažiūrėjęs pro langą, pamatė palei savo gyvenamojo namo tvorą gatve einantį kaimyną, kuris ant rankų laikė kovinį šviesiai rudos ir baltos spalvų šunį, o jam iš paskos bėgo kitas tokios pačios veislės ir spalvų šuo. T. J., 2012 m. vasario 13 d. apklaustas teismo posėdyje, parodė, jog nematė, kas ir kaip apkandžiojo jo šunį, įvykio metu miegojo, pažadino šunų lojimas, per langą pamatė už maždaug 20 metrų palei jo gyvenamojo namo tvorą einantį kaimyną K. J., kuris nešė vieną šunį, o kitas šuo ėjo paskui jį; patikslino, jog K. J. išėjo iš jo kiemo (b.l. 61).
Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. J. nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradžios neigė šį jam inkriminuotą pažeidimą. 2011 m. lapkričio 19 d. pirminiame paaiškinime Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovadai nurodė, jog 2008 m., neturėdamas jokių specialių leidimų, įsigijo Amerikiečių Strafordšyro terjero veislės šunį, vardu Rafailas ir 2009 m. tos pačios veislės šunį (kalę), vardu Mia, šunis augina kieme, kuris aptvertas 1,20 cm. aukščio tvora, šunims įrengtas voljeras, šunys paskutinį kartą skiepyti 2009 m. gegužės 6 d. 2011 m. pabaigoje, tikslios datos negalėjo nurodyti, atėjo kaimynas, kurio nepažįsta, jis pasakė, kad K. J. šunys apkandžiojo jo neveislinį šunį, atėjusysis įvykio nematė, bet paaiškino, jog matė kaimynai. K. J. įsitikinęs, kad kaimyno neveislinio šuns jo pavojingos veislės šunys sukandžioti negalėjo, nes vienas šuo uždarytas voljere, tarpų, per kuriuos galėtų pabėgti, nėra, kitas šuo (kalė) buvo name su šuniukais (b.l. 23-24). 2012 m. vasario 13 d. paklaustas teismo posėdyje, jis paaiškino, kad įvykio metu buvo namuose, šventė dukros gimimą, vienas šuo buvo voljere, iš kurio pabėgti negalėjo, kiti du - namuose (b.l. 62).
Byloje nėra K. J. teiginius paneigiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, apklausė visus asmenis, kurie turėjo kokių nors žinių apie įvykį, tačiau jokie neabejotini duomenys, patvirtinantys faktą, jog K. J. pavojingos veislės šunys apkandžiojo T. J. neveislinį šunį, nebuvo nustatyti. Antai liudytojas Č. M., 2012 m. balandžio 17 d. apklaustas teismo posėdyje, parodė, jog įvykio metu lojo šunys, todėl atsikėlęs išėjo į lauką, nieko įtartina nepamatęs nuėjo miegoti, tuomet vėl išgirdo šunų lojimą, išėjęs į lauką pamatė, kaip panašus į kaimyną žmogus eina su šunimi. To žmogaus nepažino, bet pažino šunį, kurį yra matęs prie K. J. namų, tokių šunų kaime niekas kitas neturi (b.l. 70-71). Tokie parodymai laikytini neinformatyviais, nes aplinkybė, kad liudytojas girdėjo kaime, kuriame laikoma šunų, jų lojimą ir matė gatve einantį į kaimyną panašų asmenį, negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikšmingų aplinkybių.
Tyrėjas M. M. 2011 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog, nuvykęs adresu Vilniaus r., Paberžės k., Vilniaus g. 61, matė, kad gyvenamojo namo kiemas aptvertas neaukšta medine tvora, kieme bėgiojo šviesiai rudos ir baltos spalvų pavojingos veislės šuo, voljere buvo dar keli tokios pačios veislės ir spalvų šunys (b.l. 26). Tyrėjas M. M., 2012 m. balandžio 17 d. apklaustas teismo posėdyje, parodė, jog įvykio dieną bendravo su K. J., tačiau negalėjo nurodyti, ar ant šunų matėsi kovos pėdsakų (b.l. 72).
Byloje nenustačius pažeidimo faktą mačiusių liudytojų, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų (ATPK 256 str.), kurie galėtų tiesiogiai patvirtinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytu laiku K. J. šunys sukandžiojo T. J. šunį, nėra įrodytas vienas iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra ATPK 110 str.5 d. numatyto pažeidimo sudėties. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą grįsti ir administracinei nuobaudai skirti, asmens kaltė gali būti konstatuota, jeigu ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1619/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, tiksliai nustatė faktinės bylos aplinkybes, K. J. pagrįstai pripažino kaltu ATPK 110 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymu ir pagrįstai K. J. atžvilgiu nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 110 str. 5 d. Apeliacinio skundo argumentai yra nepakankami pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui panaikinti, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl K. J. atsiliepime į apeliacinį skundą pareikšto prašymo priteisti jo naudai atstovavimo teisme išlaidas, patirtas ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje pažymėtina, jog ATPK 279 str. numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Taigi, ATPK normos detaliai reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose ir jose nėra numatytas atstovavimo ar kitų dėl bylinėjimosi patirtų išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Todėl K. J. prašymas priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.