- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- N1-2857-1034/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18612-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- V. S.
- Civilinis atsakovas
- V. S.
- Nukentėjusysis
- G. B., L. R. B.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsniu, 87 straipsniu, 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir V. S. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per tą laiką kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo programose bei uždrausti be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2017-04-04 apie 22.45 val., būdamas netoliese visuomeninio transporto sustojimo „Skalvių“, esančio prie Gabijos g. 30, Vilniuje, nuo L. R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kaklo nuėmė G. B. priklausančias ausines „Beats“, 350 Eur vertės, o pastarajam bandant atimti iš jo minėtas ausines, jis sudavė L. R. B. vieną smūgį kumščiu į nosį ir nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajai G. B. priklausantį 350 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išlipo 5G žiede, norėjo atimti ausines. Iš karto buvo pasipriešinimas. Suduodamas smūgį per jėgą pasiėmė ausines. Ketino jas parduoti, o pinigus skirti narkotikams. Nukentėjusysis L. R. B. yra jo pažįstamas. Tuo metu vartojo žolę, reikėjo pinigų, 2 metus sistemingai vartojo narkotines medžiagas kasdien. Reabilitacijoje yra nuo 2017-04-10. Smūgį nukentėjusiajam kumščiu į nosį pripažįsta. Buvo daugiau nei vienas smūgis. Paėmė ausines, kurias pardavė pažįstamui. Pardavė už 10 ar 20 Eur, o gautus pinigus išleido narkotikams. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, iki šiol neatsiprašė, žalos neatlygino. Sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu, o dėl G. B. ieškinio dalimi dėl moralinės žalos 5000 Eur sumai nesutinka. Mano, kad suma per didelė. Anksčiau buvo teistas už plėšimus. Savo elgesį vertina labai blogai, gėda. Ateityje viską kardinaliai keis. Pradėjo vaikščioti į mokyklą, mokytis. Mano, kad gali gyventi be narkotikų. Reabilitacijoje gydysis iki galo, ateityje tęs mokslus ir baigs 11 klasę. 5000 Eur moralinė žala per didelė, o dalyje dėl ausinių sutinka. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo, viską padarė tik dėl narkotikų.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neturtinę žalą sudaro didelis stresas, laiko gaišimas, vaiko vežiojimas po medicinos įstaigas. Vaikui buvo išmuštas dantis, praskelta nosis. Šiai dienai jis sveikas, vaikšto, tačiau nosis kreivoka ir dantis pasistūmėjęs į šoną. Moralinę žalą pinigine išraiška yra sunku įvertinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. S. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkologiniame dispanseryje įskaitoje įrašytas nebuvo. Kadangi turi priklausomybę nuo narkotikų – 2 metus vartojo narkotikus, tai nuo 2017 metų balandžio 10 dienos gydosi nuo minėtos priklausomybės reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). L. B. pažįsta, su juo kartu vartojo narkotikus. Šiuo metu tikslios datos nepamena, bet galimai įtarime nurodytą dieną ir laiku jis buvo kartu su L.. Jis pamena, kad tuo momentu jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų, ir jie su L. susipyko. Dabar nepamena dėl ko susipyko. Bet pamena, kad trenkė L. ir atėmė iš jo ausines. Jis tikras, kad L. sudavė tik vieną smūgį, tai buvo smūgis į nosį. Daugiau jis L. nesmūgiavo, į jokias kitas vietas jis L. smūgių nesudavė. Jis sudavė L. smūgį į nosį po to, kai atėmė iš L. ausines, nes L. jį pastūmė, bandė atgauti savo ausines, todėl jam ir trenkė. Po gauto smūgio L. pradėjo eiti į kitą pusę, o jis nuėjo savo keliais. Kitą dieną jis važiavo prie stoties, kur ieškojo kam parduoti ausines, ir kadangi norinčių pirkti ausinių nebuvo, jis tas ausines iškeitė į 2 gramus narkotikų – žolės. Žolę gavo iš matymo pažįstamo vyriškio, kurio jokių duomenų nežino, tiesiog buvo šį matęs prie stoties. Jis jokių pelyčių ar kitokių daiktų L. nebuvo davęs nei naudotis, nei saugoti. Aptariamo įvykio metu jis su L. prie L. namų nebuvo, nėjo pas L.. Visas įvykis buvo netoliese parduotuvės „Maxima“, esančios prie troleibuso žiedo Gabijos gatvėje, nes jie ten atvažiavo 5G autobusu. Jis patikslino, kad dėl nusikaltimo prisipažįsta iš dalies, nes L. sudavė tik vieną smūgį, sudavė tik į nosį, jokių kitų smūgių jis L. nesudavė. Dėl savo veiksmų labai gailisi, viskas įvyko, nes tuomet vartojo narkotikus ir buvo apsvaigęs. Gerai pagalvojęs, patikslino dar kartą, kad smūgiai L. į kitas vietas vis dėl to buvo suduoti, nes jis tada buvo apsvaigęs ir negali tiksliai prisiminti visų savo veiksmų. Įvykio metu L. taip pat buvo pavartojęs narkotikų, nes tai padarė kartu prieš įvykį (b. l. 58-60).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. B. parodė, kad 2017-04-04 apie 23.00 val. į namus sugrįžęs jos sūnus L. R. B. pranešė, kad jį sumušė pažįstamas V. S. bei pavogė jam priklausančias ausines „Beats“, kurių vertė 350 Eur. Sūnus paaiškino, kad įvykis įvyko dėl to, kad jis, neva, negrąžino V. S. priklausančių kompiuterinių pelyčių, kurios gulėjo pas L. namie, nes V. prašė minėtas pelytes pasaugoti. Kodėl L. buvo sumuštas nežino. Po įvykio buvo kreiptasi į policiją. Kitą dieną nuvykus į Santariškių klinikas jos sūnui buvo nustatytas nosies kaulo lūžis (b. l. 11). Papildomos apklausos metu liudytoja G. B. savo ankščiau duotus parodymus patikslino ir parodė, kad 2017-04-04 iš jos nepilnamečio sūnaus L. R. B., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo atimtos ausinės „Beats“, kurių vertė 350 Eur. Kiek pamena, ausinės buvo pirktos 2015 ar 2016 metais, be tiksliau nepasakys, nes nepamena. Ausines pirko ji. Įsigijimo dokumento neišsaugojo, jo pateikti negali. Ausines iš sūnaus atėmė jo pažįstamas V. S.. Be to, V. S. įvykio metu dar ir sumušė sūnų, dėl ko kreipėsi į gydytojus, o po to su policijos pareigūno išduotu siuntimu kreipėsi pas ekspertus Didlaukio gatvėje. Dėl įvykio jai padaryta turtinė žala 350 eurų sumai. Be to, dėl patirtų kūno sužalojimų sūnui padaryta ir fizinė žala. Taip dėl įvykio jai ir jos sūnui padaryta ir moralinė, psichologinė žala, nes sūnus patyrė psichologinį šoką, nes nukentėjo nuo buvusio draugo veiksmų, dėl to labai pergyveno. Be to, ne vieną kartą teko lankytis policijos įstaigoje, gaišti laiką, nervus. Taip pat galimai sūnui reikės operuoti sulaužytą nosį. Dėl įvykio padarytą moralinę žalą, kurią vertina 5000 eurų. Prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje dėl jai padarytos turtinės žalos 350 eurų sumai ir moralinės žalos 5000 eurų sumai. Dėl įvykio padaryta žala 5350 eurų sumai. Ji įvykio nematė, apie tai žino tik iš sūnaus žodžių (b. l. 12).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. R. B. parodė, kad 2017-04-04 vakare 7 troleibusu važiavo namo nuo Spaudos rūmų Vilniuje į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykus į vietą ir išlipus iš troleibuso prie Gabijos g., Vilniuje žiedo, V. pasiūlė jam parūkyti, po ko jie nuėjo prie sankryžos ir V. nieko nesakę nuo jo kaklo nuėmė jo ausines „Beats“ mėlynos spalvos. Jis pasakė, kad V. jam minėtas ausine atiduotų, tačiau V. jų neatidavė bei priminė, kad jis turi V. kompiuterines pelytes ir jų jam negrąžinęs. Kompiuterines pelytes V. S. 2017-04-02 einant iš mokyklos įdėjo jam į kuprinę ir paaiškino, kad pelytes jis turi pasaugoti pas save namie, o vėliau turės jam jas atiduoti. Iš kur pas V. buvo tos pelytės ir kam jos priklausė jis nežino. Minėtas pelytes jis pasidėjo pas save namie ir jos ten gulėjo. Nežino ką V. turėjo omeny sakydamas, kad jis jam negrąžino tų pelyčių. Mano, kad jis tiesiog neturėjo prie ko prikibti. Jis jam pasiūlė eiti namo, kad grąžinti pelytes, tačiau V. pasakė, kad pelyčių jam nereikia. Tada pabandė atimti iš V. savo ausines „Beats“, po ko V. jam trenkė kumščiu į nosį, vėliau pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas, tačiau jau nepamena tiksliai į kurias. V. nustojus jį mušti, jis V. pasakė, kad eitų pas jį namo ir jis jam grąžins pelytes, po ko jie kartu taip ir padarė – nuėjo pas jį namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis nuėjo namo pasiimti pelyčių, o V. liko laukti prie laiptinės su jo ausinėmis „Beats“. Kai išėjo su pelytėmis į lauką V. ten jau nebuvo. Pamatęs, kad V. pasišalino su jo ausinėmis, jis apie tai pranešė policijai, o kitą dieną dėl nosies traumos kreipėsi į šeškinės polikliniką, kur buvo siunčiamas į Santariškių klinikas, ten jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžis. Po įvykio daugiau su V. bendrauti neteko. Dėl ausinių patyrė 350 eurų žalą. Po kelių dienų pamatė, kad jo ausinės yra parduodamos socialinio tinklapio puslapyje „Facebook“. Skelbimo autorius buvo pasivadinęs U. T. Nežinau, telefono numeris (duomenys neskelbtini). Minėto asmens jis nepažįsta, tik žino, kad jis yra V. pažįstamas. Ausinių iki šiol neatgavo (b. l. 16, 17).
Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1214/2017(01) L. R. B. nustatyti šie kūno sužalojimai:
1. Nosies sumušimas, pasireiškęs nosies kaulų lūžiu ir nosies nugarėlės minkštųjų audinių patinimu, padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017-04-05. Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam ne 10 dienų laikotarpiui.
1.2. Viršugalvio, juosmens dešinės pusės poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais, dešinės užausinės srities, dešinio peties, juosmens kairės pusės, kairio kelio poodinės kraujosruvos, dešinio kelio, kairės blauzdos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai 3-7 dienas iki apžiūros. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
1.3. Nustatytas viršutinio II-o danties iš kairės panirimas, padarytas galimai paveikus kietu buku daiktu. Dėl šio sužalojimo tikslesnio padarymo laiko pasisakyti nėra galimybių. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 20-21).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas U. T. parodė, kad turi pažįstamą vardu V., kurio pavardės nežino, žino, kad gyvena kažkur Pašilaičiuose. Dažniausiai su V. susitikdavo būtent Pašilaičių rajone. Šiuo metu tikslios datos nepamena, bet galimai šių metų balandžio mėnesį, jis sutiko Pašilaičiuose V.. Tada V. jo paklausė ar jam nereikia ausinių ir parodė „Beats“ ausines. Kaip jis suprato, tos ausinės buvo neoriginalios, nes V. jas pasiūlė pirkti labai pigiai, už 10 eurų. Jis apžiūrėjo tas ausines ir jas nupirko. Jis V. neklausinėjo iš kur jis tas ausines turėjo, tiesiog nupirko ir tiek. Po kelių dienų jis sugalvojo tas ausines parduoti ir patalpino skelbimą į „Facebook“ grupę „Parduodu, perku, keičiu“. Nutarė parduoti, nes ausinės buvo be laido, reikėjo jį pirkti, o jis to daryti nenorėjo. Kiek pamena, jam į „Facebook“ parašė kažkoks vaikinas, kurio duomenų jis dabar nepamena ir pasakyti negali, ir jie susitarė dėl pardavimo. Jis neišsaugojo susirašinėjimo dėl ausinių pardavimo. Su pirkėju susitiko Pašilaičiuose, ir jis pardavė tas ausines, kiek pamena, gavo apie 20 eurų. Pirkėjo jis nepažįsta, jo duomenų nurodyti negali. Apie tai, kad V. jam pardavė vogtas ausines jis įtarimų neturėjo (b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. S. parodė, kad V. S., gim. 2000-02-24, yra jos sūnus. Vladimir nuo 2017-04-10 gydosi reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Numatoma gydymo trukmė 1 metai. Sūnus psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkologiniame dispanseryje įskaitoje įrašytas nebuvo. Sūnus paguldytas gydymui dėl žolės rūkymo. Apie įvykį su ausinėmis sūnus jai nieko nepasakojo. Apie tą įvykį sužinojo, kai namo atėjo policijos pareigūnai su sūnaus draugu L. B. ir šis pasakė, kad iš jo buvo atimtos ausinės.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad V. S. kaltė, padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį L. R. B. visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pasikėsino pagrobti svetimą turtą.
Kaltinamasis V. S. apklausiamas teismo posėdžio metu, padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad išlipo 5G žiede, norėjo atimti ausines. Iš karto buvo pasipriešinimas. Suduodamas smūgį per jėgą pasiėmė ausines. Ketino jas parduoti, o pinigus skirti narkotikams. Nukentėjusysis L. R. B. yra jo pažįstamas. Tuo metu vartojo žolę, reikėjo pinigų, 2 metus sistemingai vartojo narkotines medžiagas kasdien. Smūgį kumščiu į nosį pripažįsta. Buvo daugiau nei vienas smūgis. Paėmė ausines, kurias pardavė pažįstamui. Pardavė už 10 ar 20 Eur., o gautus pinigus išleido narkotikams. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, pastarojo iki šiol neatsiprašė, žalos neatlygino. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kaltinamojo tyčią pagrobti svetimą turtą be paties kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti, teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ištirti įrodymai. Nukentėjusysis L. R. B. ikiteisminio tyrimo metu davė gana išsamius ir nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, V. S. kaltę pagrindžia taip pat nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. B., liudytojo U. T. parodymai.
Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad V. S. 2017-04-04 apie 22.45 val., būdamas netoliese visuomeninio transporto sustojimo „Skalvių“, esančio prie Gabijos g. 30, Vilniuje, nuo L. R. B., gim. (duomenys neskelbtini) , kaklo nuėmė G. B. priklausančias ausines „Beats“, 350 Eur vertės, o pastarajam bandant atimti iš jo minėtas ausines, jis sudavė L. R. B. vieną smūgį kumščiu į nosį ir nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajai G. B. priklausantį, 350 Eur vertės turtą. Nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Dėl V. S. skirtinos bausmės
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veiką padarė būdamas nepilnamečiu, šis prašymas nepagrįstas. BK 59 straipsnyje tokia aplinkybė nėra numatyta kaip atsakomybę lengvinanti, be to, nėra jokio pagrindo spręsti, kad ši aplinkybė gali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia pagal minėto straipsnio 2 dalį, t. y. teismo diskrecija.
Teismas, skirdamas V. S. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Teismas įvertina ir turto, kuris buvo pagrobtas vertę, nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, nusikalstamos veikos padarymo motyvus. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad V. S. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nebaustas administracine tvarka (b. l. 65-66), šiuo metu gydosi Socialinės reabilitacijos ir integracijos centre (duomenys neskelbtini).
Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad V. S. siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir skiriant auklėjamojo poveikio priemones, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka V. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 nuosprendžiu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPKX skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 350 Eur dydžio turtinės ir 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 11-12, 14), Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 42,67 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo gydymo (b. l. 35-36). Kaltinamasis visiškai pripažino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, šis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. B. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nukentėjusioji G. B. patirtą turtinę žalą grindžia tuo, jog iš jos sūnaus buvo pagrobtos ausinės „Beats“. Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinime nurodyto asmens veiksmų nukentėjusioji patyrė nurodytą turtinę žalą, kaltinamasis civilinį ieškinį šioje dalyje pripažįsta, todėl ši civilinio ieškinio dalis tenkinama visiškai.
Tuo tarpu nukentėjusiosios G. B. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai G. B. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltus padarinius, kurie sukėlė jiems skausmą bei nepatogumų. Nukentėjusysis L. R. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog jam buvo suduoti smūgiai, buvo nustatytas nosies lūžis. Neginčytina, kad, nukentėjusysis nuo užpuoliko veiksmų patyrė ne tik fizinį sužalojimą, bet ir išgąstį, emocinį sukrėtimą. Tai be abejonės silpnino nukentėjusiojo saugumo jausmą. Taigi šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad tiek L. R. B., tiek G. B. padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia. Iš kitos pusės jo turtinė padėtis nėra palanki, kaltinamasis savarankiškų pajamų ir nuosavo turto neturi. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismų praktiką, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiosios G. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, nustatant 400 Eur neturtinės žalos dydį. Teismo vertinimu, būtent tokios sumos nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei užtikrina civilinių atsakovų ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą.
Kaltinamasis V. S. nusikalto būdamas nepilnametis. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Tai reiškia, kad šiuo nuosprendžiu nustatytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš V. S., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą, byloje pripažintos civiline atsakove – V. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsniu, 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir V. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo programose bei uždrausti be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 nuosprendžiu įskaitytą laiką ir bausmės dalį, atliktą pagal šį nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įteisėjimo dienos.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti nukentėjusiajai G. B. iš V. S., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – V. S. (iki kol V. S. sulauks pilnametystės) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.