Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo tvarka iškeltą baudžiamąją bylą, kurioje Z. B., (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) LR pilietė, lietuvė, gyv(duomenys neskelbtini), neteista, privačios kaltintojos -nukentėjusiosios Z. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamojoje byloje Z. B. privačios kaltintojos Z. V. buvo kaltinama pagal BK 154 str. 1 d. tuo, kad ji 2014-09-26 21.22 val. laikraščio „Tauragės kurjeris“ internetinėje svetainėje po straipsnio „Nuo draugystės iki neapykantos-vienas žingsnis“ parašė komentarą „negera ponia ta Z. Manipuliuoja visur užaugintais vaikais. O kaip augino-labai gerai žino kaimynai, ypač Marių. Tai Pagėgių „rašytoja“. Ar neparodė korespondentei prirašytų savo skundų sąsiuvinių? Būtų viskas aišku. Rašliava-jos liga. Kasmet užsikabina ant kažko ir pila „pamazgas“. Pernai apie vieną kaimynę, užpernai apie kitą... Čia jos liga. Kiek skundų prirašyta apie siuvyklos ir kepyklos bendradarbes. Fui, šlykštu, kada ponia būdama juodžiausia, juodina kitus ir nesupranta kokius prisiminimus paliks daugumai pagėgiškių po... Norisi palinkėti jai Ramybės ir Sveiko proto“, taip paskleisdama apie Z. V. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ją arba pakirsti pasitikėjimą ja, t. y. Z. B. privačios kaltintojos Z. V. kaltinama tokiais savo veiksmais padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d. Privataus kaltinimo skundas 2015-07-14 teismo nutartimi buvo perduotas teisminiam nagrinėjimui. Privatus kaltintojas 2015-07-24 pateikė prašymą perkvalifikuoti kaltinime nurodytą veiką pagal LR BK 154 str. 1 d.

Kaltinamoji Z. B. dėl kaltinimo kalta neprisipažino, teisme parodė, kad ji perskaitė straipsnį laikraštyje „Tauragės kurjeris“. Straipsnis buvo ne apie ją, o apie moterį gyvenančią su ja viename name. Ji perskaičiusi tą straipsnį tiesiog pašiurpo, kad šitaip draugė gali prašyti 10 000 litų iš pensininkės kuri yra jos draugė. Ji tiesiog pareiškė savo komentarą. Ji su Z. V. gyveno viename name 20 metų. Tai kas buvo tame name su kaimynais ir ja viską aprašė komentare. Ji neįžeidinėjo nei blogais žodžiais, nei komentavo kažkokiais keiksmažodžiais. Ji gana gražiai parašė. Pagal kiekvieną sakinį gali pasakyti, kad užauginti svetimus vaikus yra tikrai garbė. Užaugino 2 svetimus vaikus nors norėjo užauginti 3 tos pačios šeimos vaikus. „Pagėgių rašytoja“ – ji rašė apie vieną, kitą ir apie ją parašė 2 straipsnius juokinga tema „Šilo karčemoje“ ir „Pamary“. Po to apie Z rašė, apie E rašė. Ne trumpai ji rašė, o didžiausius rašinius. Ji turi vieną raštą, kurio yra 6 lapai, kuriame rašoma, kad yra 5 blogi kaimynai, kad ji labai gera. Tai ją sujaudino ir parašė komentarą, išdėstė savo nuomonę, kad ji nėra tokia gera kaip save aprašo. „Rašymas – liga“ - ji neina su kaimynais aiškintis, o rašinėja rašteliais. Ji net pasirašė ant savo paradinių durų didžiausią laišką. Tą laišką skaitė visi kaimynai visą savaitę, kad ji gera, o Z. Z. visokiais žodžiais išdarkyta. Rašė laiškus S, jos sūnui, ir ant jos rašė, kryžius statė. Jos nuomonė tokia, kad ji nėra gera, nėra švari, jos sąžinė nėra švari. Ji save mato tik gerą, o kitus peikia. Visa tai norėjo išreikšti šiuo komentaru, visus jos skundus. Kiek jai žinoma ji rašė policijai skundus. Jos tie rašiniai juokingi, neatitinkantys teisybės. Visa tai gali paliudyti jos liudytojai. Vieno rašinio kopiją pateikė teismui. Tą skundą gavo iš tos moters kuri jai perrašė. Buvo pateiktas „T. K.“. Visas nebuvo atspausdintas. Iš to rašto buvo paimti ne visi sakiniai. 2014-09-26 d. „T. K.“ internetinėje svetainėje po straipsniu rašė apie V. Rašė apie savo kaimynę Z. Jau buvo parašyti 5 atsiliepimai. Perskaitė parašytus atsiliepimus irį ji parašė šeštą atsiliepimą. Neturėjo tikslo ją pažeminti. Jeigu būtų norėjusi pažeminti būtų prirašiusi keiksmažodžių, išjuodinusi, pavadinusi visokiais žodžiais. Norėjo parodyti, kad yra garbingo amžiaus ir, kad nereikia šitaip elgtis, pyktis. Jos komentare parašyti žodžiai „Manipuliuoja visur užaugintais svetimais vaikais“. Manipuliacija yra tai tam tikrų aplinkybių, faktų panaudojimas tam tikrais atvejais. Manipuliaciją įžvelgia, kad skunduose, ginčuose, visokiuose konfliktuose, teismuose visur ji manipuliuoja savo sūnumi M, visur deda savo vyrą, seseris. Jai atrodo, kad į jokius ginčus, teismus velti vaikus tikrai negarbinga, negražu. Mano, kad tai yra manipuliacija. Komentare parašytas sakinys „Ar neparodė korespondentei prirašytų savo skundų sąsiuvinių?“ tikrai nėra šmeižtas. Ji turi visus savo raštus. Buvo atvažiavusi M, kuri matė jos visus tuos raštus. V. K. perrašinėjo jos skundus ir visus straipsnius. Kur teismui pateikė atspausdintą raštą, tai yra K perrašytas. Pabaigoje yra parašytas vardas, pavardė, tai yra V užrašyta. Jai tą raštą davė K. Dėl parašymo komentare „rašliava – jos liga“. Jos nuomonė, kad normalus žmogus tikrai neturi tokio pomėgio rašyti, rašyti, visur rašyti. Viską rašo laiškais. Su ja neįmanoma pasikalbėti. Normalus žmogus šitiek rašyti ir šitiek prirašyti, negali. Dėl jos nuomininkų kaltės buvo sudeginta jų laiptinė, kad ji būtų kažką nors kaimynams pasakiusi užjaučiančio, bet ji pasakė „gerai, dabar galės gražiai gyventi“. Jokios užuojautos iš jos pusės nebuvo. Ji pasakė „gerai, kad sudegė“. Ji jai sukalė kryžių ir ant to kryžiaus savo ranka užkabino laišką tekstu „dovanoju tas gėles tau ant kapo“. Komentare yra parašyti žodžiai „pernai apie vieną kaimynę, užpernai apie kitą..“. Užpernai du laikraščiai skambėjo apie ją. Pernai apie Z. Z.. Yra tikri faktai, laikraščiai. Komentare parašyti žodžiai „Kiek skundų prirašyta apie siuvyklos ir kepyklos bendradarbes“. J pateikė kai buvo atvažiavusi ir perdavė, kad visas cechas pasirašė prieš ją. Yra senas sąrašas 1988 m. J dirbo siuvykloje ir visos siuvyklos darbuotojos pasirašė prieš V ir prašo draugiško teismo kolektyvas. Tą raštelį laiko kaip savo komentarų pateisinimą. Originalas yra pateiktas teismui. Išsireiškimas „Fui, šlykštu, kada ponia būdama juodžiausia, juodina kitus ir nesupranta kokius prisiminimus paliks daugumai pagėgiškių po ...“ . Išsireiškimą „ponia būdama juodžiausia“ reiškia, kad tikrai dirbo juodus darbus, jos sąžinė yra tikrai neskaidri, nešvari. Tai yra jos nuomonė iš jos buvusio tokio elgesio, kad statė kryžius, laiškus rašė. Baisu kokį sveikinimą Kalėdų proga parašė savo marčiai. Baisu, tai juodžiausias sveikinimas. Ji laiko, kad tokie darbai yra negražūs, nešvarūs.

Privati kaltintoja (nukentėjusioji) Z. V. grįsdama kaltinimą Z. B. teisme parodė, kad su kaltinamąja yra kaimynės. Ji per Lietuvos įkūrimą niekada nebuvo ligoninėse, o dabar per tuos metus iš vienos ligoninės į kitą ligoninę. Jie visą laiką buvo visų gerbiami, išaugino vaikus. Vaikai niekur nėra nusikaltę. 2014-09-11 d. laikraštis „Tauragės kurjeris“ išspausdino straipsnį „Nuo draugystės iki neapykantos“. Dėl straipsnyje tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, įžeidimo, ir šmeižimo, Z. Z. atžvilgiu pradėtas privataus kaltinimo procesas, kuris 2014-12-10 d. buvo nutrauktas jai susitaikius su kaltininke. 2014-09-26 d. po tuo pačiu straipsniu atsirado dar vienas komentaras. Šiuo komentaru komentuoja Z. B.. Visi žodžiai ją įžeidė. Nei vienas žodis neatitinka tikrovės. Ji niekada jokių skundų nerašė, nei dirbdama kepykloje, nei dirbdama siuvykloje, nei ant vienos kaimynės jokių skundų nerašė. Nieko niekada neužgauna nei žodžiu, nei pirštu. Prašo priteisti 2000 EUR neturtinę žalą dėl sveikatos praradimo. Ji visada buvo padorus žmogus, o dabar yra skundikė, pamazgų pylėja, ir vaikus blogai auginusi. Jai yra pikta dėl tokio šmeižto. Visi žodžiai kurie nurodyti kaltinime ją šmeižia. Ji stengiasi su visais sutarti, nei vieno žmogaus neužgauna, niekas nėra girdėję, kad ji su ko nors bartųsi, ar kažkaip koliotų, ar įžeidinėtų. Prašo jos skundą tenkinti.

Liudytojas M. V. paaiškina, kad nėra V biologinis vaikas. Jį paėmė iš vaikų namų ir užaugino. Užaugino sveiką, gyvą. Išleido mokslus. Skaitė straipsnius, komentarus kurie iššaukė šią situaciją. Yra netiesa kas traktuojama. Tai yra tikras šmeižtas. Tokių dalykų iš vis nebuvo. Šmeižiama jo mama neteisėtai. Jis skaitė komentarus po straipsniu. Buvo parašyta „Rašliava jos liga“. Neprisimena pavadinimo. Jis šį straipsnį pats pirmas rado ir pasakė mamai, kad yra įdėtas viešoje erdvėje.

Liudytoja Z. V. parodė, kad Z. V. pažįsta. Dirbo kartu siuvykloje 13 metų. Per tuos metus niekada nerašė skundų Z. V.. Iš jos pusės nebuvo jokių nusiskundimų. Nebuvo girdėti, kad ja būtų skundęsis kolektyvas. Teko skaityti komentarą. Išsireiškimą „pila pamazgas“ ji supranta kaip įžeidžiantį išsireiškimą.

Liudytoja A. B. parodė, kad Z. V. pažįsta, su ja dirbo viename darbe kepykloje. Z. V. nerašydavo skundų apie kepykloje dirbusius darbuotojus. Nėra girdėjusi nei iš bendradarbių, kad ji rašytų skundus. Ji buvo draugiška, sąžininga. Viename name gyveno su Z. V.. Zita buvo gera kaimynė, iki šios dienos draugauja.

Liudytoja B. Z. parodė, kad Z. V. pažįsta daugiau kaip 30 metų. Pas juos augo M. Zita ieškojo sesei brolio. Ji surado tą berniuką pas juos. Ji iš jų pasiėmė tą berniuką ir išsivežė. M niekada nesiskundė, kad jam tenai blogai. Jis visada buvo labai patenkintas. Pas juos jam tenai visada buvo labai gerai. Jos vaikai būdavo pas Z. V. ir Z vaikai atvažiuodavo pas juos. Ir dabar bendrauja su Z. V.. Vaikai visada buvo viskuo aprūpinti, aprengti.

Liudytojas J. V. parodė, kad yra Z. V. sutuoktinis. Vaikus augino taip kaip augino visi žmonės. Išskirtinių sąlygų nebuvo sudaryta. Vaikų auginimas priklausė nuo gyvenimo sąlygų, nuo uždarbio, nuo darbo. Smurto šeimoje nebuvo. Jis negirdėjo, kad jo sutuoktinė ant ko nors būtų pylusi pamazgas. Komentare parašytas melas dėl tų rašinių, apie vaikų auginimą. Sakinį apie vaikų auginimą suprato neigiamai. Po komentaro atsiradimo pažįstami skambino ir klausė kas čia darosi. Suprato, kad tai yra parašyta iš blogos pusės. V. M. ir A jau virš 40 metų. Kai mažus augino niekas neturėjo jokių priekaištų, o dabar kažkam šovė į galvą kažką iš kažkur išpešti, dėti į internetą visam pasauliui. Jo žmona serga širdies ligomis. Išsireiškimas „rašliava – jos liga“ ką reiškia? Ji nei vienos knygos neparašė. Jo žmona gydosi, gerklės konsultacijai buvo 2 kartus Kaune.

Liudytoja V D. S. parodė, kad ji penkis metus pradirbo Pagėgiuose kartu su Z. Jai labai keista, kad žmogus būdamas metuose gali tokius dalykus daryti. Čia ne žmogžudystės, ne vagystės, ne apiplėšimai, o paprastos kalbos. O kad ji visą gyvenimą apie visus kalbėjo, tai neskaudino žmonių. Ji dirbo Visuomeniniame maitinime direktore. Buvo visokių šposų. Skundų buvo ir apie ją. Gaila, kad mirusi yra Č. Ji labai daug verkė nuo jos. Ji buvo kooperatyvo pirmininko pavaduotoja, o po to kai ji išėjo, ji dirbo vietoj jos. Ji labai stebisi žmogum kuris visą laiką kalbėjo, o dabar pyksta už tai kaltinama. Tai yra tiesa. Reikia ramybės senatvėje. Z. V. daugiau skambindavo. Rašyte ji rašė. Nuo jos daug kentėjo Č. Ji labai verkė. Jau daug laiko praėjo. Vieną atveją atsimena, kai ji atėjo pavalgyti į „Rambyną“ ir jai kažkas nepatiko. Ji atlėkė pas ją į kabinetą ir pasakė „jeigu tu nesutvarkysi „Rambyno“ ji paskambins daktarei S“. Ji buvo SAN. epid. stoties gydytoja. Kitą dieną jai skambino gydytoja S klausė kas ten buvo, kas ten atsitiko. Jos viską suprato, pasikalbėjo ir tuo viskas baigėsi. Tokių skambučių buvo labai, labai daug ir visokių. Iš jos jokių raštiškų skundų ar pareiškimų nebuvo gavusi, nes buvo aukštesnės organizacijos kur jinai rašydavo. Skundų buvo labai daug. Labai skundai pasipylė kai ją nuėmė nuo darbo. Buvo fiktyvių dokumentų. Ją pažemino pareigose ir vėliau ją atleido iš pareigų. Ji buvo konditerinio cecho vedėja. Nedidelis cechas Geležinkelio stoties pastate. Brigadininkė buvo. Daug žmonių yra išmirę, kurie žino tą situaciją. Po to ūkinių prekių parduotuvėje labai susipyko. Skundą rašė. Rekašius buvo atėjęs pas ją ir klausė ką daryti. Jis sakė „Tau rašo, man rašo, man jau atsibodo“. Jos nuomonė tokia, kad jeigu žmogui smagu tegu jis rašo.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 04-2-0036-15 matyti, kad komentaras ( b.l.13 ) parašytas Iš IP adreso 78.61.159.105. Komentaro rašymo metu šis IP adresas susietas su telefono abonentu Nr. 844157218, kuris priklausė Z. B. ( b.l. 21-24, 27 ).

Iš Z. V. rašto ( b.l 123-128 ) matyti, kad Z. V. rašo apie kaimynus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, tai yra tik suvoktas, sąmoningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, ir nagrinėjamu atveju, kad privačios kaltintojos aprašytą veiką, kurios padarymu kaltinama Z. B., galima būtų pripažinti šmeižimu BK prasme, būtina nustatyti nurodytų požymių visumą.

Iš Z. B. pateikto kaltinimo matyti, kad jo esmė yra ta, kad ji 2014-09-26 21.22 val. laikraščio „Tauragės kurjeris“ internetinėje svetainėje po straipsnio „Nuo draugystės iki neapykantos-vienas žingsnis“ parašė komentarą ir tai taip paskleisdama apie Z. V. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ją arba pakirsti pasitikėjimą ja, tai yra tokiu būdu apšmeižė Z. V..

Pagal BK 154 straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Teismas pažymi, kad sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 str. klausimą svarbu nustatyti, ir tai, ar kaltinamo asmens išsakyta kritika neperžengė leistinų ribų. Kadangi nusikalstama veika, kurios padarymu buvo kaltinama Z. B., yra susijusi su saviraiškos laisvės ir laisvės reikšti įsitikinimus bei skelbti informaciją realizavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str.), būtina pažymėti, kad Konstitucijos 28 str. nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. K. K. gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tikslią informaciją, jeigu jis tai padarė sąžiningai klysdamas.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Skirtingai, nei faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, nors šiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui ar vertinamiesiems teiginiams), būtina atsižvelgti į bylos kontekstą (teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, pateiktą realaus elgesio vertinimą ar nuomonės pareiškimą be jokio faktinio pagrindo ir kt.).

Šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamosios Z. B. komentare pateikta informacija buvo susijusi su aplinkybėmis bei faktais, iš esmės egzistavusiais objektyvioje tikrovėje, tačiau skirtingai jos ir privačios kaltintojos yra (buvo) vertinami, interpretuojami.

Iš to matyti, kad kaltinamoji Z. B., komentare pateikdama informaciją, papasakojo ne kokius nors prasimanytus, melagingus faktus, o tik pateikė tam tikrų objektyvioje tikrovėje egzistavusių faktų savo vertinimą, supratimą, požiūrį dėl tam tikrų dalykų, kas rodo, kad ji tokiu būdu išsakė tik savo nuomonę apie šiuos faktus, kurie ir sąlygojo pakankamai konfliktiškus abiejų šalių santykius dėl nesutarimų gyvenant tame pačiame name. Taip veikdama kaltinamoji nesiekė pažeminti privačią kaltintoją Z. V. asmeniškai, nes nesiekė paskleisti apie ją jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, tik išreiškė savo subjektyvią nuomonę, įvertinimą ir supratimą dėl visų jos pasakojime nurodytų aplinkybių. Tačiau, kaip jau minėta, už nuomonės, kuri paremta realiais faktais paskleidimą, baudžiamoji atsakomybė nekyla, nes tai nėra pavojinga veika BK prasme. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad būtų pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę, kritiką ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises, todėl Z. B. neperžengė teisės skleisti informaciją įgyvendinimo ribų, be to, neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti Z. V..

Analizuojant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius būtina pažymėti, kad šmeižimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia ( BK 15 straipsnio 2 dalis), tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad Z. B. pateikta informacija komentare yra objektyviai tikrovės neatitinanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tai dar nesudarytų šmeižimo nusikaltimo, nes būtina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį – bei norėjo paskleisti būtent tokią informaciją kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad neįsitikinimas informacijos tikrumu prieš ją skelidžiant, savaime nepagrindžia tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo, nes tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Vadinasi, jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sąžiningai klydo, ši aplinkybė šalina jo atsakomybę. Kasacinės instancijos teismo nutartyse taip pat ne kartą yra pažymėta, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip šis asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Z. B. perskaitė laikraštyje „Tauragės kurjeris“ straipsnį „Nuo draugystės iki neapykantos-vienas žingsnis“ ir laikraščio „Tauragės kurjeris“ internetinėje svetainėje po straipsnio „Nuo draugystės iki neapykantos-vienas žingsnis“ parašydama komentarą išsakė savo nuomonę. Z. B. komentare pasisakydama, kad “ manipuliuoja visur užaugintais svetimais vaikais. O kaip augino-labai gerai žino kaimynai, ypač M”, yra tik nuomonė, požiūris į faktą. O faktas yra tas, kad Z. V. straipsnyje pasisako apie užaugintus du svetimus vaikus, todėl tai yra faktas, o žodis “manipuliuoja “ tik nuomonė. Komentare išsakyta nuomonė jog “ Z. V. yra “rašytoja”. Kasmet užsikabina ant kažko ir pila “pamazgas”, būdama juodžiausia, juodina kitus, tėra nekonkretūs pasakymai, nenurodant tai patvirtinančių faktų. Tai buvo nuomonė apie egzistavusius, jos manymu, tokius įvykius. Jos nuomonę, kad Z. V. rašo apie kaimynus, siuvyklos ir kepyklos bendradarbes teisme patvirtino liudytojai E. G., J. B., V. K., I. J. ir Virginija D. S..

Iš tokių nustatytų duomenų, kaltinamosios parodymų matyti, kad jos veikoje nėra pagrindo konstatuoti buvus tyčią atskleisti kokią nors tikrovės neatitinkančią informaciją apie Z. V., kuri galėtų ją pažeminti ir paniekinti ar pakirsti pasitikėjimą ja. Kaip matyti, kaltinamoji komentare parašė tik tas aplinkybes, kurios susijusios su privačios kaltintojos nesutarimais tiek su ja, tiek ir su kitais kaimynais dėl jų visų bendro gyvenimo name. Tai reiškia, kad tokių jau kurį laiką besitęsiančių nesutarimų dėl bendro gyvenimo dalykų daugiabučiame name kontekste, Z. B. nesiekė paskleisti jokios informacijos, kuri, jos manymu (suvokimu) neatitiktų tikrovės. Todėl konstatuotina, kad byloje nėra įrodytas ir pagrindinis nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., subjektyviosios pusės požymis – kaltė (tyčia).

Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nenustačius Z. B. veikoje būtinųjų šmeižimo ( BK 154 straipsnio 1 dalis) objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių – pavojingos veikos, padarinių bei kaltės (tyčios) – Z. B. dėl šios nusikalstamos veikos išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Privačios kaltintojos pareikštas ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Nustatytų aplinkybių pagrindu Z. B. priteistina 500,00 Eur proceso išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti. (LR BPK 115 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 6 d., 307 str. 4 d., 7 d., 308 str.,

nusprendžia:

Z. B. iš kaltinimo pagal BK 154 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Privačios kaltintojos ir nukentėjusiosios Z. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš Z. V., gim. (duomenys neskelbtini) Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur ( penkis šimtus eurų ) proceso išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Tauragės rajono apylinkės teismą.