Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei L. K. dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ginčo automobilis nebuvo techniškai tvarkingas ir be pardavėjo atskleisto sankabos defekto turėjo ir variklio defektą (keturių purkštukų elektrinės dalies gedimą), kuris sąlygojo variklio dūmingumą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad po automobilio įsigijimo nustatyti automobilio trūkumai (sugedusi keturių purkštukų elektrinė įranga, suplyšusi variklio oro pagalvė be oro paėmimo žarnos, užsikirtęs generatoriaus sankabinis guolis) negalėjo atsirasti dėl natūralaus automobilio nusidėvėjimo. Atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdama, kad pirkdama ne naują automobilį ieškovė prisiėmė riziką, kad automobilis gali turėti trūkumų. Atsakovė nurodo, kad automobilis buvo eksploatuojamas, o defektų buvimo nepatvirtina nei ieškovės pateikti automobilio patikros dokumentai, nei liudytojo Ž. V. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Nurodo, kad automobilis buvo parduotas pigesne nei rinkos kaina, kad jis reikalavo nuolatinės priežiūros.

9. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.317 straipsnio 1 dalimi, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktais galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

10. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

11. CK 6.431¹ straipsnyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

12. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kilus ginčui dėl parduoto automobilio kokybės, kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama atlyginti patirtas automobilio remonto išlaidas.

13. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

15. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo iš atsakovės ginčo automobilį. Sutartyje pažymėta, kad transporto priemonės techninė apžiūra yra galiojanti, automobilio rida nurodyta 205 489 km, o skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ ranka įrašyta „rankenėlės apmokėjimas po žalos atlyginimo („Švaros broliai“)“). Daugiau jokie automobilio trūkumai automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodyti. Ieškovės teigimu, atsakovė buvo informavusi apie sankabos defektą. UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ 2020 m. sausio 25 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 803-0125836 patvirtina, kad ginčo automobilis pardavimo metu turėjo galiojančią techninę apžiūrą.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. atlikus ginčo automobilio patikrą Bosch servise, buvo nustatyta, kad: 1) netinkamas kuro purkštukų darbas; 2) neveikia pakaitinimo žvakių valdymo rėlė; 3) nustatytas sankabos susidėvėjimas/ defektas; 4) galimai keistas automobilio variklis, nes ant vožtuvų dangtelio matomas lietuviškas užrašas „Džiukas“ ir nepilnai prisuktos dešinės pusės variklio pagalvės; 5) priekinės dešinės pusės variklio pagalvė galimai išplyšo, nebuvo pilnai prisukta; 6) generatoriaus laisvos eigos sankaba užsikirtusi. 2021 m. rugsėjo 20 d. defektavimo aktu individuali įmonė (toliau – ir IĮ) Gargždų dyzelių servisas patvirtino keturių purkštukų elektrinės dalies gedimą bei konstatavo, jog eksploatuojant purkštukų elektrinių dalių sugadinti neįmanoma. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojas Ž. V., Bosch serviso vadovas, papildomai paaiškino, jog toks automobilis nebūtų praėjęs techninės apžiūros, yra nesaugus naudoti, o markeriu užrašytas pavadinimas „Džiukas“ ant automobilio variklio reiškia, kad gamyklinis variklis buvo pakeistas senu iš laužyno, nes tokiu būdu nurodoma, kokios markės automobilio detalė yra.

18. Apibendrindamas aptartus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju automobilio defekto priežastis buvo nustatyta tik atlikus patikrą specializuotose įmonėse, kas patvirtina, kad ieškovė transporto priemonės pardavimo metu faktiškai neturėjo jokios objektyvios galimybės nustatyti automobilio trūkumų ir juos fiksuoti, t. y. daikto trūkumai nebuvo akivaizdūs ir juos pastebėti bei jiems nustatyti reikėjo tam tikro laiko ir tam tikrų priemonių. Tam, kad atsakovė galėtų naudoti automobilį pagal paskirtį turėjo patirti papildomas sąnaudas jį remontuojant. Dėl ginčo automobilio galiojančios techninės apžiūros atkreiptinas dėmesys, kad automobilis buvo parduotas 2021 m. rugsėjo 2 d., t.y. likus 5 mėnesiams iki techninės apžiūros galiojimo pabaigos.

19. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad automobilis buvo prižiūrėtas ir automobilio detalės nuolat buvo keičiamos, kadangi automobilis reikalavo priežiūros. Akcentuoja, kad pirkdama naudotą automobilį iškovė prisiėmė riziką ir turėjo įvertinti ir tinkamai apžiūrėti automobilį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, laiko visiškai nepagrįstais atsakovės teiginius apie tai, kad automobilio detalės buvo nuolat keičiamos ir automobilis buvo itin prižiūrimas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, automobilį įsigijus ieškovei, automobilio techninė apžiūra buvo praeita tik iš trečio karto. Iš UAB „Telšių techninės apžiūros centro“ 2022 m. sausio 26 d. Privalomos transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 701-0172973 nustatyta, kad techninė apžiūra nepraeita dėl priekinių žibintų didelių projekcijos sistemos defektų, netinkamo sureguliavimo. Iš UAB „Telšių techninės apžiūros centro“ 2022 m. vasario 1 d. Privalomos transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 701-0173148 nustatyta, kad priekiniai ir galiniai rūko žibintai neatitiko keliamų reikalavimų. Be viso to, byloje esantys duomenys patvirtintina, kad iki techninės apžiūros, esant didesniam nei įprasta automobilio dūmingumui, patikrinus automobilį autoservise, buvo nustatyta ir kitų automobilių trūkumų, kurie buvo šalinami ieškovės sąskaita. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tam, kad automobilį galėtų eksploatuoti ir juo naudotis pagal paskirtį, investavo didesnę sumą, nei prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė dėl patirtų atsakovės automobilio remonto išlaidų argumentuoja, kad automobilis buvo važiuojantis, tačiau tai nereiškia, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas kas yra būtina norint automobilį eksploatuoti.

20. Iš UAB „Automobilių pasaulis“ 2021 m. gruodžio 10 d. rašto matyti, kad po automobilio apžiūros nustatyta, kad stabdžių skystį praleidinėja sankabos hidraulinis išmynimo guolis, kuris yra pavarų dėžės viduje. Nurodyta, kad dingus stabdžių skysčiui dingo ir stabdžių efektyvumas, tokio automobilio eksploatavimas draudžiamas dėl galimo stabdžių dingimo. Pažymėta, kad numontavus pavarų dėžę be stabdžių skystį praleidinėjančio sankabos hidraulinio išmynimo guolio pastebėta ir daugiau defektų: susidėvėjęs sankabos diskas ir diskatorius, užsikirtęs smagratis. Iš 2021 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 02808 matyti, kad už sankabos komplektą su smagračiu ir stabilizatoriaus traukę, remonto darbus ieškovė sumokėjo 650 Eur. Ieškovė papildomas išlaidas, kurių neprašo atlyginanti, patyrė tvarkydama žibintus 256 Eur už žibintus ir 83 Eur už fiksatorių ir remonto darbus. Taigi, atsakovės argumentai apie tai, kad automobilis buvo nuolat prižiūrimas ir nuolat keičiamos detalės, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir vertintini tik kaip atsakovės gynybinė versija.

21. Atsakovės apeliaciniame skunde kvestionuojami liudytojo Ž. V. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme. Liudytoju byloje apklaustas Ž. V. pateikė gana išsamius ir nuoseklius paaiškinimus apie automobilio defektus. Atsakovė, buvusi automobilio savininkė, nepateikė duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad nustatyti defektai negalėjo būti konstatuoti, o apeliaciniame skunde teikdama, kad liudytojas Ž. V. neturi kompetencijos teikti paaiškinimus apie automobilio defektus, nenurodo, kas sutrukdė atsakovei kviesti į teismą jos pasirinktą ekspertą, kuris apie automobilio techninę būklę būtų pateikęs paaiškinimus.

22. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo atsakovės užsakymu atliktu nepriklausomo turto vertintojo retrospektyviniu ginčo automobilio turto rinkos vertinimu, kurio metu buvo konstatuota, kad automobilio pardavimo dienai (2021 m. rugsėjo 2 d.) jo rinkos vertė yra 6 920 Eur. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilis buvo parduotas 2 4320 Eur pigiau nei automobilio rinkos kaina, t.y. už 4 500 Eur. Be to, atsakovė pabrėžia, kad tokio automobilio įsigyti už tokią mažą kainą neįmanoma, įvertinus tai kiek pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė ieškovei atlyginti patirtų remonto išlaidų. Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (retrospektyvinis vertinimas) atliktoje 2021 m. gruodžio 30 d. nurodyta, kad vertintojas neturėjo galimybės apžiūrėti transporto priemonės, todėl vertinimo metu buvo vadovautasi pateiktomis fotonuotraukomis. Nurodyta, kad pateiktomis fotonuotraukomis buvo naudotasi nustatant transporto priemonės būklę, komplektaciją ir ridą. Iš pateiktų vertintojui fotonuotraukų matyti, kad tai buvo tik automobilio išorės nuotraukos. Vertinimo metu buvo nenagrinėta vidinių agregatų būklė. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išsakytiems motyvams, kad pateikta automobilio vertinimo ataskaita niekaip neatspindi tikrosios šio automobilio rinkos vertės. Be to, automobilio vertinimo ataskaitoje didžiausias dėmesys teikiamas automobilių su panašia komplektacija rinkos kainų palyginimui ir ekonominei padėčiai Lietuvoje. Nenustatyta, kad turto vertintojui atsakovė pateikė duomenis apie nulūžusią rankenėlę, kuri priklijuota su lipnia juosta, sankabos defektą, t.y. byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad atsakovė turto vertintojui pateikė tokią informaciją, kurią pateikė ir atsakovei, pirkusiai jos automobilį. Tokia informacija neabejotinai būtų įtakojusi ir turto vertintojo išvadą, nurodant ginčo automobilio rinkos kainą.

23. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog byloje esantys įrodymai yra pakankami nustatyti, jog parduotos transporto priemonės kokybė iš esmės neatitiko pardavėjo pareiškimų apie jos kokybę ir būklę. Nustatyti automobilio trūkumai nebuvo nurodyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje. Vizualios apžiūros metu nebūtinai galima pastebėti transporto priemonės trūkumus, nes tam reikia specialių žinių ir įgūdžių, reikia žinoti, kaip atrodo gedimai, kaip tvirtinamos detalės. Atsakovei negalėjo būti nežinoma informacija apie automobilio dūmingumą. Kaip nustatyta, ginčo automobilio dūmingumą sąlygojo elektrinių purkštukų gedimas, kuris negalėjo atsirasti po automobilio įsigijimo per tokį trumpą laiką. Paminėtina, kad atsakovė ir neįrodinėja, kad šioje byloje automobilio trūkumai atsirado po automobilio pardavimo, dėl netinkamo ieškovės automobilio eksploatavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog automobilio defektai atsirado iki automobilio pardavimo ir tai, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei patirtas ginčo automobilio remonto išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, bei įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, jog tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

26. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.