Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės B. B. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės B. B. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21S30734 ir 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 6K-1137 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

12. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra, nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

13. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).‏‏‎

16. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

1. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

2. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

3. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

4. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

5. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

6. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

8. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė aplinkybe, jog ji yra kilusi iš (duomenys neskelbtini), kurioje jos tėvas B. F. yra susijęs su politika, priklauso organizacijai-politinei partijai „EPD“. Kadangi jos tėvas yra lyderis, jų šeimai gali grėsti pavojus, ji taip pat dalyvavo su tėvu partijos veikloje, buvo pagrobta du kartus, siekiant išgauti informaciją apie jos tėvą. Departamentas sprendime nurodė, kad prieglobsčio prašytoja, atvykusi į Lietuvos Respubliką, nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jos tapatybę ir pilietybę. Ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą.

9. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad Migracijos departamentas nesurinko duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, tinkamai neįvertino jai galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje, nes (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta žmonės. (duomenys neskelbtini) yra autoritarinis režimas, šalį valdo tas pats prezidentas 36 metus. Kilmės valstybėje paplitusi prekyba žmonėmis, moterys yra smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukos. Dėl (duomenys neskelbtini) tradicijų egzistuoja seksualinių nusikaltėlių nebaudžiamumo kultūra, o išprievartautos moterys išgyvena socialinę stigmą, nes laikomos netinkamomis santuokai. Atsakovas neatsižvelgė, kad pareiškėja yra moteris, todėl priklauso padidintos rizikos grupei.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentas, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, tinkamai neįvertino jai galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje, yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas ginčijamame 2021 m. spalio 12 d. sprendime Nr. 21S30734 surinko aktualius duomenis apie kilmės valstybės informaciją ir padarė išvadą, jog (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame prieš atvykstant į Europą gyveno pareiškėja, nevyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. Pagrindo abejoti Migracijos departamento surinkta informacija nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, jog pareiškėjos kilmės valstybėje paplitusi prekyba žmonėmis, moterys yra smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukos, dėl (duomenys neskelbtini) tradicijų egzistuoja seksualinių nusikaltėlių nebaudžiamumo kultūra, o išprievartautos moterys išgyvena socialinę stigmą, nes laikomos netinkamomis santuokai, nebuvo pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrindas, pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė aplinkybe, jog jos tėvas dalyvauja politinėje veikloje, dėl kurios kyla pavojus ir pareiškėjai.

11. Pažymėtina, kad sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo priima Migracijos departamentas, jis atlieka tyrimą ir įvertina konkrečią pareiškėjo situaciją kilmės šalyje, taigi priimant sprendimą vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo pateikta informacija (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-547-629/2022). Pareiškėja Migracijos departamentui 2021 m. spalio 6 d. atliekant pareiškėjos apklausą nenurodė, kad kilmės valstybėje ji buvo prekybos žmonėmis, smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų, seksualinio smurto auka, kaip jau buvo minėta, pareiškėja negrindė prieglobsčio prašymo aplinkybe, kad dėl jos lyties ji kilmės valstybėje jautė pagrįstą baimę būti kankinama ar kad su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, tokių duomenų pareiškėja nepateikė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas neturėjo pareigos rinkti informacijos dėl aplinkybių, kurias pareiškėja pirmą kartą nurodo tik apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas buvo neišsamus, prieštaringas ir nenuoseklus. Kaip teismas nurodė, pareiškėja negalėjo nurodyti kas persekioja jos tėvą, kas yra jo partijos bendražygiai, nenurodė, koks jo partijos logotipas, kur skelbiama informacija apie partijos veiklą ir apie jos tėvą, kaip partijos įkūrėją ir lyderį. Pareiškėjos argumentai dėl informacijos apie tėvą internete nebuvimo taip pat yra prieštaringi – pareiškėja teigė, kad tėvas visą informaciją internete apie save ištrynė, prasidėjus persekiojimui. Vėliau teismo posėdyje pareiškėja teigė, kad jos tėvas nesiskelbė internete, savo poziciją platino bukletais, kalbomis prie partijos būstinės, bendravo su jaunimu. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjos tariamu pagrobimu taip pat yra prieštaringos – pareiškėja nurodė, kad ji buvo pagrobta siekiant išgauti informaciją apie tėvo buvimo vietą, vėliau pareiškėja nurodo, kad jos tėvas yra suimtas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja laisvai dėsto mintis, gali išreikšti savo patyrimus ir tai daro. Nustatyti prieštaravimai nulemti ne pareiškėjos amžiaus, nepatyrimo, o pasakojimo nenuoseklumo, nedetalumo, trūkumų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šiuo vertinimu, pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde pareiškėja tik atkartoja pirmosios instancijos teismui pateiktą argumentą, jog jos pasakojimo prieštaravimai yra nulemti jos amžiaus ir susiklosčiusios situacijos, tačiau nepatikslina jos pasakojimo aplinkybių, nenurodo nustatytų prieštaravimų priežasčių ir nepateikia išsamesnių duomenų apie prieglobsčio motyvus.

13. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos nurodytų argumentų. Aplinkybė, jog Migracijos departamentas nevertino tam tikrų aplinkybių, kurių pareiškėja nenurodė prieglobsčio prašyme ir apklausos dėl prieglobsčio suteikimo metu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje bei ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės B. B. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.