Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016 m. birželio 17 d., 19 val. 09 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį troleibusą, nuo smūgio automobilis nevaldomas išvažiavo į kitą eismo juostą ir kliudė automobilį VW Polo. Po eismo įvykio R. K. vartojo alkoholį, jai nustatytas 2,48 promilės girtumas. Tokiais veiksmais R. K. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 14, 127, 221 punktų reikalavimus ir padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.

Apklausta teismo posėdžio metu R. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino iš dalies, teismui paaiškino, kad įvykio dieną važiavo automobiliu Renault Megane tiltu ir jo viduryje pamatė stovinčią transporto priemonę. Bandė stabdyti, stengėsi išvengti susidūrimo, tačiau atsitrenkė į transporto priemonės kampą. Nuo smūgio jos vairuojamą automobilį sumėtė, ji išvažiavo į kitą eismo juostą ir trenkėsi į dar vieną automobilį. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, ji paskambino dukrai, kad atvažiuotų. Iš susijaudinimo pasiėmė daiktus ir galvojo nusižudyti, nes sukėlė eismo įvykį. Kai suprato, kad negalės nusižudyti – išgėrė alkoholio, ir grįžo namo. Policijos pareigūnų eismo vietoje nesulaukė, galvojo dukra užpildys eismo įvykio deklaraciją. Važiavo blaivi, tačiau į policiją nuvažiavo išgėrusi (b. l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, jo data laikas ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5778/2010; 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis.

Pagal ATPK 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Kaip jau minėta, R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016 m. birželio 17 d., 19 val. 09 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį troleibusą, nuo smūgio automobilis nevaldomas išvažiavo į kitą eismo juostą ir kliudė automobilį VW Polo. Po eismo įvykio R. K. vartojo alkoholį, jai nustatytas 2,48 promilės girtumas. Tokiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 221 punktų reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje iš I. S. – Ridikės paaiškinimo (b. l. 11), R. Y. paaiškinimo (b. l. 12), policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 17), matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos, tai ji parodė ir teismo posėdžio metu, paaiškindama, kad susijaudinusi norėjo nusižudyti, todėl iš eismo įvykio vietos išėjo nesulaukusi policijos pareigūnų (b. l. 26-27), tačiau minėta veika (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) administracinio teisės pažeidimo protokole neaprašyta ir nekvalifikuota. Šiuo konkrečiu atveju bylą nagrinėjančiam teismui R. K. inkriminavus naują ATPK pažeidimą, dėl kurio jai nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, būtų nepagrįstai išplėstos kaltinimo ribos, taip pat būtų pažeista asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, būtų pažeistas teisėtumo bei staigmenų negalimumo procese principas. Tai atitinka ir aukštesnio teismo praktiką (2015 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1209-175/2015).

Administracinio teisės pažeidimo protokole R. K. veikos kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį, tačiau aprašytos tik alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t. y. aprašytas tik ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra konstatuota, kad R. K. transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, nors ši veika jai inkriminuota. ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš karto po įvykio R. K. blaivumas nebuvo tikrintas, ji į policijos įstaigą atvyko ir jai buvo nustatytas vidutinis (2,48 promilių) girtumo laipsnis tik 2016 m. birželio 17 d., 21 val. 32 min. (b. l. 19), tuo tarpu pranešimas apie eismo įvykį buvo gautas 2016 m. birželio 17 d., apie 19 val. 09 min. (b. l. 9, 10, 17), t. y. blaivumas R. K. nustatytas praėjus daugiau nei 2 valandoms po eismo įvykio, todėl įvertinus byloje surinktus duomenis, R. K. neblaivumo patikrinimo laiką, jos veikoje galimai yra ne ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, o ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)).

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos vldybos specialisto R. V. surašytą 2016 m. birželio 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-63894233-16, teismas konstatuoja, kad protokolo turinys neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5450-888/2016 grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-5450-888/2016 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui – administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.