- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- ATP-1209-175/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07015-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšy, Algerdas Urbšys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko (toliau – Institucija) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties L. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Institucija 2015-09-26 surašė L. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 127 str. 3 d., 124¹ str. 8 d. už tai, kad jis, 2015-09-26, 20.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, dėl to buvo apgadintas automobilis ir 10 m tvoros. Palikęs automobilį eismo įvykio vietoje, pasišalino. Vartojo alkoholinius gėrimus iš karto po eismo įvykio neišsiaiškinus įvykio aplinkybių, nepateikė jokių automobilio dokumentų. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 16, 127, 231.2, 226 p. reikalavimus.
Kauno apylinkės teismas 2015-10-20 nutartimi L. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Institucija skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015-10-20 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodoma, kad, nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir nenurodyta, jog L. P. atsakomybė kyla pagal ATPK 130 str. 1 d., nes jis, palikęs automobilį eismo įvykio vietoje, iš jos pasišalino, tačiau ATPK 284 str. 2d. numato galimybę teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta teisės pažeidimo esmė įrodyta, tačiau suklysta nurodant kodekso straipsnį ar jo dalį. Atsižvelgiant į paminėta, L. P. veika kvalifikuotina pagal ATPK 130 str. 1 d. L. P. kaltę dėl šio pažeidimo padarymo įrodo visa rašytinė bylos medžiaga ir byloje esančių įrodymų pakanka jo kaltei dėl padarytų pažeidimų pagrįsti. Pripažinus L. P. kaltu ir pagal ATPK 130 str. 1 d., priešingai, negu teigia teismas, tai nebūtų kaltinimo papildymas naujomis faktinėmis veikos aplinkybėmis teismo iniciatyva.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Institucijos skundas netenkinamas.
ATPK 280 str. nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, grąžino nurodydamas, kad iš protokolo ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad jog L. P. pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas jam neinkriminuotas, taip pat nenurodyta, kokius KET reikalavimus L. P., pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs Institucijos skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Institucijos skundas yra nepagrįstas, o apylinkės teismas, grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, procesinių pažeidimų nepadarė, teisės normas aiškino ir taikė tinkamai.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kokie teisės aktų reikalavimai veikimu ar neveikimu buvo pažeisti. Institucija skunde teisingai nurodo, kad ATPK 284 str. 2 d. numato galimybę teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta teisės pažeidimo esmė įrodyta, tačiau suklysta nurodant kodekso straipsnį ar jo dalį. Tačiau nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole pasišalinimas iš eismo įvykio vietos L. P. iš viso nėra inkriminuotas, nors iš faktinių aplinkybių matyti, kad L. P., nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į tvorą, automobilį paliko ir iš įvykio vietos pasišalino. Teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga pateikiama teismui. Tačiau Instituciją rinkti įrodymus ir tinkamai suformuluoti kaltinimą protokole įpareigoja ATPK 256 str. 3 d., 260 str. 1 d. Šiuo konkrečiu atveju bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui L. P. inkriminavus naują ATPK pažeidimą, dėl kurio jam nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, būtų nepagrįstai išplėstos kaltinimo ribos, taip pat būtų pažeista asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, būtų pažeistas teisėtumo bei staigmenų negalimumo procese principas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nagrinėjamu atveju nesilaikė ATPK 248 str., 256 str., 259 str., 260 str. reikalavimų, tokiu būdu sudarė prielaidas pažeisti įprastą administracinių teisės pažeidimų bylų proceso eigą, teisėtumo ir procesinių staigmenų negalimumo principus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, teisę į gynybą, nors kiekvienoje byloje tai užtikrinti privalu.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad L. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, dėl to administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti. Institucijos skunde nurodyti argumentai nutartyje padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.