- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-360-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12965-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Bajorų kalvos“, UAB “Dokaras”
- Ieškovas
- P. L., R. L.
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Bajorų kalvos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. L. ir R. L. ieškinį atsakovams UAB “Bajorų kalvos”, UAB “Dokaras” dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai P. L. ir R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Bajorų kalvos“ ir UAB „Hanner Development“ (dabartinis pavadinimas- UAB „Dokaras“) 36 625,91 Lt žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovai sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų remiantis UAB „Lanreta“ 35 448,47 Lt. Nurodė, kad 2007-07-09 su atsakovu UAB „Bajorų kalvos“ sudarė preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį dėl 3 kambarių buto su balkonu, automobilio stovėjimo vietos ir žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo. Defektų registracijos aktu ieškovas P. L. su atsakovu UAB „Bajorų kalvos“ 2008-03-18 sutarė, kad atsakovas privalo užsandarinti tarpus tarp stiklų ir tarp grindų ir rėmo lodžijoje. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo (apžiūros) aktu ieškovas P. L. su atsakovu UAB „Bajorų kalvos“ patvirtino, kad visi darbai atlikti pilnai ir tinkamai su išlyga, kad defektų registracijos akte nurodyti buto trūkumai turi būti pardavėjo ištaisyti. Ieškovai ir atsakovas UAB „Bajorų kalvos“ 2008-05-29 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovai įgijo 82,04 kv. m butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/48 dalies parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 74/4779 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai pastebėjo, kad įsigytame bute šaltu metu yra labai šalta, tarp langų rėmų ir grindų, ir tarp langų rėmų ir varčios pučia vėjas, o mokesčiai už šildymą palyginus su kaimynų butu buvo neproporcingai dideli, todėl ieškovų atstovas D. L. elektroniniu paštu ne kartą kreipėsi į atsakovą UAB „Dokaras“ su pretenzijomis dėl nekokybiškų langų. Atsakovas nurodė, kad pretenziją užregistravo ir meistras turi atvykti pažiūrėti buto trūkumų, tačiau nesiėmė realių veiksmų trūkumams pašalinti. Ieškovų pateikta termovizinio tyrimo ataskaita aiškiai iliustruoja, kad langai yra nesandarūs ir šaltis skverbiasi į butą. Minėtoje ataskaitoje nustatyta, kad buto langų paviršiaus temperatūra neatitinka tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorės įėjimo durys“ reikalavimų. Remiantis UAB „Megrame langai“ pasiūlymu dėl langų keitimo ir UAB „Astana“ lokaline sąmata dėl langų keitimo, bendra langų ir visų darbų su medžiagomis kaina sudaro 36 625,91 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „Bajorų kalvos“ ir UAB „Dokaras“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovų reikalavimais. Paaiškino, kad su pradiniu ieškiniu pateiktos rašytinės pretenzijos bei termovizinio tyrimo ataskaita negali būti laikomos tinkamais rašytiniais įrodymais įrodinėjant daikto trūkumus, nes termovizinio tyrimo ataskaitoje daromos išvados pateikiamos vadovaujantis jau negaliojančia Lietuvos higienos norma HN 42:2004, tyrimai atlikti netinkamai, išvadas surašė tinkamos kvalifikacijos neturintis asmuo, teisė atlikti tyrimą nėra patvirtinta galiojančiu atestatu. Nurodė, kad ieškovai nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių butų langų neatitikimą kokybės reikalavimams, nors įrodinėjimo pareiga tenka ieškovams dėl daikto netinkamos kokybės. Be to, ieškovai neįrodė žalos dydžio. UAB „Megrame langai“ pasiūlyme nurodyti 6 kamerų langai, nors projektinėje dokumentacijoje buvo nurodyti 5 kamerų langai. Kaip matyti iš UAB „Megrame langai“ pasiūlymo, galutinė užsakymo kaina yra paskaičiuota kartu su montavimo medžiagomis ir langų pakeitimo darbais ir tie patys darbai yra paskaičiuoti UAB „Astana“ pateiktoje lokalinėje sąmatoje, t. y. prašoma priteisti žalos atlyginimą už tuos pačius darbus du kartus. Kaip matyti iš UAB „Astana“ lokalinės sąmatos 4 ir 5 pozicijų, į sąmatą yra įskaičiuojamos medžiagos „plastiko langai varstomi be palangių“ suma 6 251,82 Lt, „plastikinės balkono ir vidaus durys“ - 4.710,75 Lt. Tuo tarpu nurodant priteistiną žalos dydį ieškovas sumuoja UAB „Megrame langai“ sąmatą, kurioje įtraukiami darbai ir langai bei durys, ir UAB „Astana“ sąmata, kurioje vėlgi įtraukiami tiek langai ir durys, tiek jų pakeitimo darbai. Tokių atveju ieškovai ne tik siekia ištaisyti buto trūkumus, tačiau ir pagerinti daiktus ir nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Taip pat nurodė, kad pretenzijas ieškovai atsakovui pateikė 2009 m rugsėjo – gruodžio mėn., tačiau reikalavimą atlyginti nuostolius dėl buto langų pakeitimo atsakovams pareiškė tik 2011-08-15 ieškiniu, t.y. suėjus 2 metų pardavėjo suteiktam kokybės garantijos terminui, kuris numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.338 str. 2 d., todėl atsakovui pareiga atsakyti už parduoto daikto trūkumus neatsiranda. Atsakovas UAB „Bajorų kalvos“ nėra rangovas, todėl jam negali būti taikoma Statybos įstatyme numatyta rangovo atsakomybė už atliktų darbų trūkumus bei taikomi rangovui nustatyti kokybės garantijos terminai. Pardavėjo atsakomybė ir kokybės garantijos terminai yra nustatyti CK, o ne Statybos įstatyme. Dėl šių priežasčių ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareikštas atsakovui UAB „Bajorų kalvos“ pasibaigus pardavėjo suteiktam kokybės garantijos terminui. Ieškovai taip pat praleido CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, o be to atsakovų manymu, UAB „Dokaras“ yra netinkamas atsakovas, nes ieškovų ir šio atsakovo, kaip statybos valdytojo, nesieja jokie sutartiniai santykiai. Atsakovas savo pareigą iš preliminariosios sutarties organizuoti defektų taisymą įvykdė tinkamai, t.y. kreipėsi į langus montavusius rangovus UAB „Congestum group“, o nesant galimybės organizuoti trūkumų vertinimą ir taisymą, apie tai raštu informavo pirkėjus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovams P. L. ir R. L. iš atsakovo UAB „Bajorų kalvos“ 35 448,47 Lt žalos, 10 276,52 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas įvertinęs, kad sutarčių šalys yra ieškovai ir atsakovas UAB „Bajorų kalvos“ konstatavo, kad UAB „Dokaras“ nėra tinkamas atsakovas pagal ieškovų pareikštą ieškinį, todėl jo atžvilgiu ieškinį atmetė, kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų įvardinti langų defektai buvo pastebėti per garantinį terminą, teismas konstatavo, jog jie turi teisę reikalauti šį defektą ištaisyti, kaip ir reikšti pretenzijas dėl bet kokių kitų daikto ar jo sudedamųjų dalių kokybės pablogėjimų nurodytuoju laikotarpiu, o įvertinus tai, kad į ieškovų 2010-07-14 raštišką pretenziją atsakovai atsakymo nepateikė, teismas padarė išvadą, kad 2011-08-19 pareiškiant ieškinį teisme senaties terminas nepraleistas. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, jog preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M2-JB/C4-3/-254 6.4.1 p. pardavėjas, pasitelkęs rangovus, įsipareigojo savo sąskaita pašalinti darbų, kuriem suteikta garantija, trūkumus, tačiau šių trūkumų atsakovas nepašalino iki šiol. Pažymėjo, jog kadangi ieškovų reikalavimas kildinamas iš statybos darbų atlikimo atitikimo galiojantiems normatyvams bei atlikimo kokybės, siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą, teismas byloje buvo paskyręs statybos ekspertizę, kurią pripažino pagrįsta ir kuria vadovaujantis nustatė, jog langai turi defektų. Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į ekspertizės išvadoje nurodytą išvadą, jog siekiant pašalinti langų trūkumus, esamus langus būtina pakeisti naujais, laikė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovų nurodytos išlaidos bus patirtos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o tai yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškovų reikalavimą, priteisti dėl daikto (langų) trūkumų pašalinimo išlaidas, laikė pagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Bajorų kalvos“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinio senaties eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2010 m. birželio 22 d., t.y. nuo atsakovo pateikto atsakymo, kad atsakovas atsisako taisyti trūkumus. Apelianto manymu, 2010 m. birželio 22 d. atsakymo gavimas aiškiai patvirtina, kad atsakovas neketina taisyti trūkumų ir atsakomybės už jų atsiradimą neprisiima. Be to, apeliantas laiko, kad pareigą ištaisyti trūkumus, jei tokie būtų nustatyti, turi langus montavęs rangovas, kuris yra bankrutavęs. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovams 2010 m. liepos 14 d. pateikus pakartotinę pretenziją, į kurią atsakovas jau nebeatsakė, ieškinio senaties eiga galėjo prasidėti būtent nuo atsakymo į 2010 m. liepos 14 d. pakartotinę pretenziją gavimo dienos, tačiau, kadangi apeliantas atsakymo nepateikė, iki ieškinio pateikimo ieškinio senaties termino eiga neva neprasidėjo. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodo, kad neva apelianto veiksmais galėjo būti nutrauktas ieškinio senaties termino skaičiavimas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad po 2010 m. birželio 22 d. atsakymo kažkokie veiksmai, kurie galėtų būti suprantami kaip ieškinio senaties eigos nutraukimas, būtų atlikti. Apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo išvadomis dėl žalos įrodinėjimo sąmata ir teigia, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, civilinės atsakomybės sąlygas, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų taisyklių dėl žalos įrodinėjimo sąmatomis, o teismo argumentas, kad žalos dydžiui apskaičiuoti turi būti imama ieškovų pateikta UAB „Lanreta" sąmata, nes ji parengta atsižvelgiant į eksperto L. U. išvadas visiškai nelogiška ir niekuo nepagrįsta. Byloje esančios visos sąmatos ir komerciniai pasiūlymai buvo parengti langų pakeitimui, o ekspertizės išvadoje nurodoma, kad būtina keisti langus, kad ištaisyti parduoto daikto trūkumus. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuoja, kuo gaminių parinkimas pagal matmenis ir gaminių parinkimas apžiūrint butą gali įtakoti pačią gaminių kainą, taip pat, teismas visiškai nepasisako dėl kartu su pirminiu ieškiniu pateiktų žalą patvirtinančių sąmatų kaip įrodymo. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė vienus byloje esančius žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, o sprendimą grindė išimtinai vienu į bylą pateiktu komerciniu pasiūlymu. Be to, byloje neginčijus ar neįrodžius, kad atsakovo įrodymuose nurodyti gaminiai yra netinkami, teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, vertinamų kartu su ieškovo pateiktomis sąmatomis. Apelianto manymu, ieškovo pateikti įrodymai apie žalos dydį yra nepagrįsti, padidinti, siekiant nepagrįstai praturtėti, o pirmosios instancijos teismas neatskleisdamas bylos esmės ir nepagrįstai neatskirdamas dviejų visiškai skirtingų dalykų, t.y. langų montavimo darbų kokybės ir langų kaip gaminių kokybės, iš apelianto priteisė išlaidas langų kaip gaminių pakeitimui, t.y. priteisė sumas, kurios nėra siejamos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su byloje nustatytais trūkumais. Teismas neatsižvelgdamas, nei į statybos produktų, nei į montavimo darbų atskyrimą technologiškai pripažino, jog išlaidos ieškovams priteistinos apskaičiavus langu keitimo išlaidas, nors pačiame sprendime teismas laiko pagrįstais ir įrodytais tik montavimo darbų trūkumus. Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto 6 152,21 Lt su PVM. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad langų montavimo darbai ir langai kaip gaminiai neatitinka jiems keliamų kokybės reikalavimų, yra nepagrįstos, todėl laiko, kad ieškovai neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų. Apeliantas taip pat nesutinka ir su byloje esančia ekspertizės išvada ir pažymi, jog tiek ekspertizės aktas, tiek papildytas ekspertizės aktas iš esmės neatitinka imperatyvių reikalavimų ekspertizės akto turiniui, todėl eksperto išvados teisme privalėjo būti vertintinos itin kritiškai, o teismas, atmesdamas atsakovo atsikirtimus, privalėjo tai padaryti motyvuotai. Be to, skundžiamas sprendimas grindžiamas ir termovizinio tyrimo ataskaita, kuri negali būti laikoma tinkama įrodinėjimo priemone langų kaip gaminių trūkumams įrodyti. Termovizinio tyrimų ataskaita, kaip įrodymas, galėjo būti vertinama tik kaip montavimo darbų trūkumus įrodantis dokumentas.
Atsiliepimas
Ieškovai P. L. ir R. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad šiuo atveju teisę į ieškinį ieškovai įgijo nuo atsakovo pripažinimo, jog daiktai yra su trūkumais. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog jeigu pardavėjas neneigia daikto kokybės trūkumų, bando juos taisyti pats ar pasitelkdamas kitus asmenis, senaties terminas neskaičiuojamas iki tol, kol trūkumai yra ištaisomi. Be to, ieškovų manymu, šiuo atveju gali būti taikomi ir Statybos įstatymo garantiniai terminai, nes atsakovas realiai buvo statytojas santykyje su ieškovais. Butas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. balandžio 25 d., todėl visi garantiniai terminai skaičiuotini nuo šios datos. Apeliantas teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų pasiūlymų, kurie buvo be antspaudų bei parašų ir nurodydamas kasacinio teismo praktiką, klaidina teismą, netinkamai ją cituodamas. Ieškovas pateikė teismui 35 448,47 Lt sąmatą, kuri anot atsakovo yra neproporcinga esamiems defektams, tačiau atsakovas, kritikuodamas ieškovo pateiktą sąmatą, nepagrįstai neatsižvelgia, kad langų su rėmais išėmimas ir naujų įdėjimas sukels atitinkamus padarinius. Be to, atsakovas pažeidžia apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus, nes skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, Atsakovas teigia, jog iš jo neturėtų būti priteisiamas 6 152,21 Lt PVM mokestis, nes įrodinėjant žalos dydį sąmatomis ir komerciniais pasiūlymais, papildomos išlaidos ir pridėtinės vertės mokestis nepriteisiamas. Ieškovai nesutinka su tokia apelianto pozicija ir nurodo, kad jie nėra PVM mokėtojai, jokios ekonominės veiklos nevykdo, neturi teisės į PVM atskaitą, todėl atitinkamai jiems turi būti priteisiamas ir jų mokėtinas PVM, nes šios sumos ieškovai negalės susigrąžinti bet kokia forma. Ieškovai pažymi, jog termovizinio tyrimo ataskaita yra vienas iš įrodymų, jog atsakovo prekė yra nekokybiška, ką iš esmės patvirtino ir byloje atlikta ekspertizė. Apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas neįvertinus statybos darbams taikomų teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįsti, kadangi nėra pagrindo abejoti ekspertizės duomenimis, nes jos atliktos pagal atsakovo prašymus, reikalavimus ir nurodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog gaminiai buvo kokybiški ir tinkami naudoti.
Atsakovas UAB „Dokaras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti apelianto skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą bei priimti naują sprendimą- ieškovų ieškinį atmesti. UAB „Dokaras“ mano, kad sprendimas yra priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, dėl atsakovo kaip buto statytojo ir pardavėjo atsakomybės bei senaties ieškinio taikymo, tačiau kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir nustatė netinkamą žalos dydį, todėl šioje dalyje priimtas sprendimas keistinas.
Pirmos instancijos teisingai nustatė, kad šalis sieja tiek būsimojo buto pirkimo-pardavimo santykiai (CK 6.401 straipsnis), tiek nekilnojamojo turto – buto pirkimo-pardavimo santykiai (CK aštuntasis skirsnis), nes byloje nustatyta, kad ieškovai P. L. ir R. L. su atsakovu UAB „Bajorų kalvos“ 2007-07-09 sudarė preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. M2-JB/C4-3/-254, pagal kurią atsakovas UAB „Bajorų kalvos“ įsipareigojo pasitelkęs rangovus, tiekėjus ir kitus trečiuosius asmenis pastatyti ir parduoti ieškovams, o ieškovai įsipareigojo nupirkti, sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį 3 kambarių butą Nr. C4-3 su balkonu, automobilio stovėjimo vietą ir žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13-20). Ieškovas P. L. ir atsakovas UAB „Bajorų kalvos“ 2008-05-20 sudarė atliktų darbų priėmimo - perdavimo (apžiūros) aktą Nr. C4-3/7N, kuriuo patvirtino, kad visi darbai atlikti pilnai ir tinkamai su išlyga, kad defektų registracijos akte nurodyti buto trūkumai turi būti pardavėjo ištaisyti bei numatė, kad ieškovai turi teisę reikšti pretenzijas dėl naujai išaiškėjusių trūkumų pagal preliminariojoje sutartyje nurodytą pardavėjo garantinį įsipareigojimų vykdymo tvarką (t. 1, b. l. 22). Ieškovai ir atsakovas UAB „Bajorų kalvos“ 2008-06-03 sudarė pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai įgijo 82,04 kv. m. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/48 dalies parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 74/4779 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23-32) ir perdavimo - priėmimo aktu patvirtino, kad butas, dalis parkingo ir dalis žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini), perduoti ieškovams (t. 1, b. l. 33-34).
Tarp šalių nėra ginčo, kad jas sieja pirkimo-pardavimo santykiai, taip pat apeliaciniu skundu atsakovas neginčija ir jo kaip pardavėjo atsakomybės pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį. Todėl kolegija nepasisako dėl šių aplinkybių, o pasisako tik dėl atsakovo nurodyto netinkamo ieškinio senaties skaičiavimo pradžios ir taikymo, taip pat dėl žalos dydžio ir įrodymų – ekspertizės aktų ir termovizinio tyrimo ataskaitos vertinimo.
Dėl ieškinio senaties.
Sutiktina su apelianto argumentu, kad ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju ieškovai nesinaudojo CK 6.334 straipsnyje numatytomis teisėmis ginti savo pažeistą teisę, kurioms būtent ir taikomas šis atsakovo nurodytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovai prašė iš atsakovo priteisti nuostolius, kurie atsirado atsakovui pardavus nekokybišką daiktą, t.y. nekokybiškus langus bei jų montavimo darbus, kuriuos atsakovas privalo atlyginti, šiems trūkumams išaiškėjus per garantinį terminą. Kad nurodyti langų ir jų montavimo trūkumai išaiškėjo per Statybos įstatyme nustatytą 5 metų garantinį terminą, kurio šalys pirkimo-pardavimo sutartimi nėra pakeitę, tarp šalių ginčo nėra. Be to, šalių veiksmai, kuriuos ieškovai įrodo pateikdami raštišką susirašinėjimą vykusį tarp šalių garantiniu laikotarpiu patvirtina, jog parduoto daikto trūkumai išaiškėjo kiek daugiau nei po metų laikotarpio po turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. 2009 m. rugsėjo - gruodžio mėn., 2010 m. gegužės mėn., ieškovų atstovas D. L. el. paštu kreipėsi į atsakovą UAB „Bajorų kalvos“ su pretenzijomis dėl langų sutvarkymo (t. 1, b. l. 35-42). Atsakovo atstovas el. paštu informavo ieškovų atstovą D. L., kad pretenziją užregistravo ir greitu laiku su ieškovų atstovu susisieks atsakingi asmenys. Jokių kitų veiksmų atsakovas neatliko. Ieškovas 2010-03-04 atliko termovizinį tyrimą, kurio ataskaitos duomenimis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti oro srautai susidarė dėl langų ir durų konstrukcijų nesandarumų arba jų neteisingo sumontavimo ir pastebėti šalčio tiltai lauko sienų ir langų rėmų sandūroje (t. 1, b. l. 43-55). Ieškovai atsakovui UAB „Dokaras“ 2010-06-04 pateikė pretenzija dėl statybos darbų (langų) trūkumų ir prašė ištaisyti statybos darbų trūkumus, kurie nurodyti termovizinio tyrimo 2010-03-04 ataskaitoje (t. 1, b. l. 56). Atsakovas UAB „Bajorų kalvos“ 2010-06-22 raštu informavo ieškovų atstovą D. L., kad neturi galimybės paveikti rangovo, atlikusio langų montavimo darbus, veiksmų, kadangi rangovas yra bankrutavęs, ir kartu nurodė, jog dės maksimalias pastangas padedant su už broką atsakingais asmenimis (t. 1, b. l. 57). Ieškovai 2010-07-14 pateikė atsakovams pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo (t. 1, b.l. 59-62). Byloje nėra raštiško atsakovų atsakymo į ieškovų pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo. Ieškiniams dėl žalos (nuostolių) atlyginimo taikoma 3 metų ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovai ieškinį pareiškė 2011-08-19, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jie praleido ieškinio senaties terminą. Pažymėtina tai, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis 2010-06-22 raštu atsisakė taisyti trūkumas, yra neteisinga, nes kaip jau minėta šiuo raštu jis informavo ieškovų atstovą D. L., kad neturi galimybės paveikti rangovo, atlikusio langų montavimo darbus, veiksmų, kadangi rangovas yra bankrutavęs, ir kartu nurodė, kad dės maksimalias pastangas padedant su už broką atsakingais asmenimis (t. 1, b. l. 57), o ne atsisakė taisyti trūkumus.
Dėl ekspertizės aktų ir termovizinio tyrimo ataskaitos duomenų vertinimo
Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino ekspertizės aktus ir termivizinio tyrimo ataskaitą, konstatuodamas, kad iš jų seka, jog ginčo bute įstatyti langai yra nekokybiški, dėl ko juos reikalinga pakeisti kitais, kadangi nei aktuose nei ataskaitoje tokių išvadų nėra. Su šiais argumentais kolegija nesutinka. UAB „Miesto renovacija“ ekspertas K. T. termovizinio atliko buto esančio (duomenys neskelbtini), patalpų atitvarų ir jų šiluminių savybių įvertinimą ir 2010-03-04 ataskaitoje (1 t., b.l. 43-55) nurodė, kad bute pastebimi oro srautai susidarė dėl langų ir durų konstrukcijų nesandarumų arba jų neteisingo sumontavimo ir pastebimi šalčio tiltai lauko sienų ir langų rėmų sandūroje, todėl rekomenduojama nustatyti langų defektus. Kadangi kilo neaiškumų dėl konkrečios oro srautų kilimo priežasties pirmos instancijos teismas 2012-01-18 nutartimi paskyrė statybos ekspertizę (t. 1, b. l. 12-121), bei jai patikslinti 2012-10-10 nutartimi buvo paskirta papildoma statybos ekspertizė. Teismo ekspertizės aktų duomenimis, sumontuoti langai neatitinka teisės aktų - LR Statybos įstatymo 18 str. 4 p. ir STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų, t.y. langai ir stiklo paketai nėra paženklinti atitinkamais ženklais (nesertifikuoti), kuriuos pagal nurodytų teisės aktų reikalavimus statyti gyvenamajame name draudžiama, o tuo pačiu ir STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimų, t.y. dėl netinkamų langų ir jų montavimo, dėl ko susidaro šalčio tilteliai, patalpoje šaltuoju periodo metu neužtikrinama minimali gyvenamųjų patalpų temperatūra. Ekspertas akte nurodė, kad dėl neatitikties nurodytiems reikalavimams, būtina esamus langus pakeisti naujais, tenkinančiais STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimus. Langus sumontuoti taip, kad būtų tenkinami „STR 2.05.01:2005‚ pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimai (t. 1, b. l. 134-183, t. 2, b.l. 3-55). Tokiu būdu tiek akto (ir papildomos ekspertizės akto) duomenimis, tiek termovizinio tyrimo duomenimis nustatyta, kad ne tik langų montavimo darbai yra atlikti netinkamai, tačiau taip pat įstatyti netinkami langai. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio vertinimo, pirmos instancijos teismas yra pasisakęs, taip pat dėl šio įrodymo vertinimo nurodęs ir teismų praktiką, su šiais teismo išdėstytais argumentais kolegija sutinka, todėl neatkartoja tų pačių motyvų. Šiuos įrodymus teismas atmesti neturėjo pagrindo, neturi pagrindo šių įrodymų vertinti kitaip, kaip tik pagrindžiančius ieškovų nurodytas aplinkybes apie langų ir jų įstatymo nekokybiškumą ir apeliacinės instancijos teismas, nes apeliantas šių įrodymų teisėtumui nuginčyti neteikė jokių įrodymų, išskyrus tik savo išsakytas abejones dėl aktų ir termivizinio tyrimo. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad tiek langai yra tinkami ir kokybiški, tiek jų montavimo darbai yra atlikti tinkamai ir kokybiškai.
Dėl žalos dydžio
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytas žalos dydis, t.y. su teismo nustatyta langų ir montavimo darbų kaina. Jis nurodo, kad byloje esantys įrodymai komerciniai pasiūlymai tiek skirtingų įmonių gaminančių langus ir užsiimančių langų montavimu patalpose, tiek tų pačių įmonių yra labai skirtingi, ir teismas nustatydamas šią kainą neturi vadovautis vien ieškovų pateiktais įrodymais, tačiau ir atsakovo pateiktais įrodymais. Su šiais apelianto argumentais kolegija sutinka.
Teismas nurodė, kad ieškovai į bylą pateikė langus gaminančios UAB „Lanreta“ komercinį pasiūlymą dėl ieškovų buto tinkamų langų kainos bei langų keitimo (darbų) išlaidų, bendra kaina yra 35 448,47 Lt (t. 1, b.l. 190-191). Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Lanreta“ komercinį pasiūlymą surašė specialistai, atvykę į ieškovų būtą.
Atsakovo atstovė pateikė į bylą UAB „Fauga“ ir tos pačios kaip ir ieškovas UAB „Lanreta“ komercinius pasiūlymus iš tokių pačių vokiškų Rehau plastikinių profilių, dėl tokių pačių langų formų ir matmenų, kuriuos reikalinga pakeisti ieškovo bute, kurių kaina yra atitinkamai 12 948,12 Lt ir 10 083 Lt (t., 1, b. l. 101-105, t. 2, b. l. 74-76). Teismas nurodė, kad iš atsakovo atstovės pateiktų pasiūlymų langų gaminiai bei matmenys nesutampa su ieškovų pateiktu komerciniu pasiūlymu, tačiau tokia teismo išvada neatitinka tikrovei, nes atsakovo pateiktame UAB „Lanreta“ komerciniame pasiūlyme (t. 2, b.l. 74-76) visiškai pagal formą ir matmenis atitinka ieškovo pateikta tos pačios bendrovės langus komerciniame pasiūlyme (t. 1, b.l. 190-191). UAB „Fauga“ komerciniame pasiūlyme nurodyti langai savo matmenimis skiriasi, tačiau byloje yra dar du komerciniai pasiūlymai UAB „Megrame“ (t.1, b.l. 69, 192), vieną iš kurių ieškovas dar iki ieškinio šioje byloje padavimo teismui, buvo pateikęs atsakovui ir siūlė atlyginti būtent jame nurodytą langų ir jų pakeitimo kainą, t. y. 13 550 Lt (t. 1, b.l. 69). Esant byloje tokiems įrodymams, t.y. esant kelių bendrovių komerciniams pasiūlymams pagaminti langus bei juos pakeisti nekokybiškus, teismas sprendęs, kad ieškovo pateiktas UAB „Lanreta“ komercinis pasiūlymas su didžiausia langų gamybos ir montavimo kaina, spręstina, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus šioje bylos dalyje, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis keistinas.
Teismo nurodyta aplinkybė, kad komercinis pasiūlymas su 35 448,47 Lt buvo parengtas atsižvelgiant į 2012-08-06 eksperto L. U. parengtą teismo ekspertizės aktą, atlikus buto langų apžiūrą ir nustačius langų būklę bei į tai, kad atsakovo atstovės pateiktas komercinis pasiūlymas parengtas pagal išgalvoto pirkėjo pageidavimus, tačiau nesiskiriant nei langų formai, nei jų dydžiui, nei medžiagų rūšiai, iš kurių pagaminti profiliai, negali turėti reikšmės vertinant komercinius pasiūlymus kažkokios išimtinės reikšmės, ir kad šie kriterijai turėtų įtakos vienais komerciniais pasiūlymais grįsti sprendimą, o kitus atmesti, kaip netinkamus. Nustatant žalos dydį pagrindinę reikšmę turi visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.), o taip pat vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo (CK 6.237-6.242 straipsniai).
Įvertinusi aukščiau nurodytus pasiūlymus kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas vadovautis atsakovo į bylą pateiktu komerciniu pasiūlymu UAB „Lanreta“ komerciniu pasiūlymu (t. 1, b.l. 74-76). Jame nurodyta langų ir jų montavimo kaina maždaug atitinka ieškovų pateiktą UAB „Megrame“ pasiūlymuose nurodytą langų ir jų montavimo kainą, net ir įvertinus, jog pastarajame yra nurodyta mažiau langų, negu reikia keisti ieškovo bute (t. 1, b.l. 69, 192). Kolegija taip pat atsižvelgia ir į šio pasiūlymo metu taikomą nuolaidą bei į tai, kad ši nuolaida žalos priteisimo metu gali būti netaikoma, dėl ko ieškovui nebūtų pilnai atlyginti nuostoliai dėl langų pakeitimo, todėl pasiūlyme nurodytą ir iš bendros sumos minusuotą nuolaidą – 2 214,75 Lt, kolegija iš priteistinos sumos neatima, t.y. iš atsakovo priteistina (10 083 Lt + 2 214,75 Lt) 12 297,75 Lt nuostoliams atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą sprendimą, todėl sprendimas keistinas (CPK 326 str.1 d. 3 p.).
Pakeitus sprendimą dėl nuostolių atlyginimo dydžio, keistinas sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, t.y. dėl išlaidų dalies, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti, mažinant priteistą žyminį mokestį už ieškinį proporcingai priteistiems, nes kitų išlaidų (ekspertizės, procesinių dokumentų įteikimo) dydžio nagrinėjamu atveju – mažinant priteistą nuostolių dydį toks sprendimo keitimas neįtakoja. Pirmos instancijos teismas visiškai patenkinęs ieškinį priteisė iš atsakovo 4 547, 87 Lt (4 697,87 Lt x 3,21 %) už advokato paslaugas, kolegija priteistą sumą sumažinus daugiau nei per pusę priteista suma mažintina 2 000 Lt, atsižvelgiant į tai, jog ginčo esmė pirmos instancijos teisme buvo nuostolių dydyje, o apskritai dėl atsakovo atsakomybės ir nuostolių kaip po tokių padarymo, o žyminį mokestį nuo 1 065 Lt iki 368,93 Lt.
Apeliacinės instancijos teismui ieškovai pateikė įrodymus, jog turėjo 2 887,76 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas tokių išlaidų patyrė 3 000 Lt, o be to sumokėjo 1 065 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kadangi apelianto skundas buvo tenkintas tik vienoje dalyje, t.y. dėl nuostolių dydžio iš dalies sumažinimo, todėl šalių turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti paliekamos abiems šalims nepriteisiant iš kitos šalies, o žyminio mokesčio išlaidos patenkintų reikalavimų dalyje priteistinos iš ieškovo atsakovui (CPK 93 str. 2, 3, 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą ieškovams P. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Bajorų kalvos“, į.k. 300144434, buveinė – Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, 35 448,47 Lt žalos atlyginimą sumažinti iki 12 297,75 Lt, priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 10 276,52 Lt sumažinti iki 7 580,45 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Bajorų kalvos“ iš P. L. ir R. L. 368,93 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.