Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos K. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-10-09 nutarimo, kuriuo K. K. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28,00 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868,00 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, K. K. galutinai paskirta administracinė nuobauda Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 868,00 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nubausta už tai, kad ji 2015-04-17, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Smart Forfour“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą B. R. vardu, automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažiuodama atbuline eiga iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus tarpo iš šono, ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, bei nesant nukentėjusiojo, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisykles (toliau KET). Šiais savo veiksmais K. K. pažeidė KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

K. K. nuomone, teismas, remdamasis tik prielaidomis, konstatavo, kad ji padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tačiau neatskleidė jos kaltės (tiesioginės tyčios), motyvo bei tikslo turinio. Apeliantė teigia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys – tiek jos administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai, taip pat jos elgesys po to, kai gavo pranešimą iš draudimo bendrovės – rodantys, jog ji nedelsdama aiškinosi su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, tą pačią dieną (2015-05-23) policijai pateikė apžiūrai savo eismo įvykio metu vairuotą automobilį, apžiūros metu buvo užfiksuoti jo apgadinimai, patvirtina, jog nebuvo jokių jai nepalankių priežasčių, kurios galėjo įtakoti jos pasitraukimą iš įvykio vietos. K. K. teigimu, ji mėnesį laiko nesiėmė jokių priemonių, kad eismo įvykio metu jos automobiliui padaryti apgadinimai būtų panaikinti, jie buvo labai nežymūs, ką patvirtina 2015-05-23 transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir foto lentelė, jos vairuotas automobilis įvykio dieną buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir techniškai tvarkingas, ji turėjo teisę vairuoti transporto priemones, iki šio įvykio ji nebuvo padariusi jokio teisės pažeidimo. Todėl, apeliantė nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą išvadai, kad ji nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai ir pasišalino iš įvykio vietos, siekdama nuslėpti savo dalyvavimą eismo įvykyje ir išvengti gresiančios atsakomybės, t. y. tyčia pasišalino iš įvykio vietos.

K. K. pažymi, kad liudytojos Ž. K. ir nukentėjusiosios I. L. parodymai, kuriais teismas rėmėsi, pripažindamas jos kaltę dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, yra subjektyvūs. Be to, šie duomenys nepaneigia byloje surinktų ir ankščiau išdėstytų objektyvių bylos duomenų ir jos duotų paaiškinimų. Apeliantės teigimu, ji netvirtina, kad nukentėjusioji I. L. buvo suinteresuota teisme duoti neteisingus parodymus ir siekė kaip nors jai pakenkti ar pan., tačiau, vertindama nukentėjusiosios teisme duotus parodymus, tvirtina, kad jos nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka tikrovės. K. K. nurodo, kad įvykio dieną (2015-04-17) apie 18-19 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ji nebuvo susitikusi su jokiu jaunuoliu ir neturėjo jokių kontaktų su nukentėjusiąją, o po to, kai išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, į tą vietą nebuvo sugrįžusi nei viena, nei juolab su jaunuoliu, kuris, pasak nukentėjusiosios, vairavo jos automobilį. Todėl apeliantės nuomone, nukentėjusioji, duodama tokius parodymus, sąžiningai klydo. Tokių I. L. parodymų teisingumo nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bei neginčijami įrodymai, todėl jie turėjo būti vertinami kaip prielaidos.

Apeliantės nuomone, teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, savo išvadas ir sprendimą grindė prielaidomis, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai vertino jos duotus paaiškinimus ir, nors jie nepaneigti jokiais kitais bylos duomenimis, juos atmetė ir vertino kaip gynybos priemonę ir tokio vertinimo iš esmės niekuo nepagrindė. Teismas, nustatydamas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, neįvertino surinktų įrodymų pakankamumo, išsamumo, liečiamumo, nuoseklumo, logiškumo, jų šaltinių patikimumo ir savo išvadas bei sprendimą grindė duomenimis, kurie neatitinka faktinių aplinkybių ir yra ginčytini.

Motyvuojamoji dalis

K. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-10-09 nutarimu K. K. galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad ji, vairuodama automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažiuodama atbuline eiga iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį, kurį apgadino, bei nesant nukentėjusiojo, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama KET.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-10-09 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma K. K. apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde K. K. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ji tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta K. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl K. K. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Nors K. K. savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nepripažįsta, tačiau jos kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), patrulio I. Š. tarnybinis pranešimas (2 b. l.), autoavarijos vietos schema (3 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktai (4, 7 b. l.), fotonuotraukos (5, 6, 8-10 b. l.), I. L., Ž. K. paaiškinimai (11, 12 b. l.), nukentėjusiosios I. L., liudytojos Ž. K., I. Š. parodymai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (38, 39 b. l.), kita bylos medžiaga. Minėti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. K., vairuodama automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažiuodama atbuline eiga iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį, kurį apgadino, bei nesant nukentėjusiojo, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Apeliaciniame skunde K. K. nurodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu ji tikrai nepajuto ir nepamatė, jog automobilių stovėjimo aikštelėje išvažiuodama iš stovėjimo vietos užkliudė šalia stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas K. K. tokius paaiškinimus, kad ji nepajuto kontakto su kitu automobiliu, todėl nesuprato, kad išvažiuodama iš eismo įvykio vietos daro priešingą teisei veiką, pagrįstai vertino kaip pasirinktą K. K. gynybos taktiką. Šios apeliantės nurodomos aplinkybės yra paneigtos objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų faktinių duomenų visuma.

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog sugadinimas padarytas nukentėjusiosios automobiliui „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebimas, apgadinti kairės pusės galinis bamperis, sparnas ir durelės (6 b. l.). Pažeidėjos automobilio fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad buvo apgadintas jos vairuojamas automobilis „Smart Forfour“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti braukimo (brėžimo) žymės ant priekinio bamperio kairėje automobilio pusėje (8-10 b. l.). Tai, kad, apeliantės vertinimu, transporto priemonės apgadinimai nėra labai dideli, šios bylos kontekste jos kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ir tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos Ž. K. nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Kaip teisingai skundžiamame nutarime konstatavo apylinkės teismas, byloje nėra duomenų, kad minėta liudytoja būtų kaip nors suinteresuota duoti neteisingus parodymus ar siektų kaip nors pakenkti K. K. ir pan. Todėl netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais minėtos liudytojos parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Ž. K. tiek paaiškinime dėl eismo įvykio aplinkybių (12 b. l.), tiek teismo posėdžio metu (39 b. l.) aiškiai nurodė, kad matė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje iš stovėjimo vietos atbuline eiga išvažinėjo maža pilkos ir mėlynos spalvos mašina, kurią vairavo ilgais tamsiais plaukais mergina ir užkliudė šalia stovintį pilkos spalvos „Peugeot“ automobilį, truputį pristabdė, pasitaisė savo automobilį ir nuvažiavo. Toks K. K. elgesys neabejotinai patvirtina, jog ji suvokė sukėlusi eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Apylinkės teismo išvadų dėl K. K. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą nepaneigia nubaustosios apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad ji policijai pateikė apžiūrai savo eismo įvykio metu vairuotą automobilį, apžiūros metu buvo užfiksuoti jo apgadinimai, kad ji mėnesį laiko nesiėmė jokių priemonių, jog eismo įvykio metu jos automobiliui padaryti apgadinimai būtų panaikinti, kad bėgti iš eismo įvykio vietos jai nebuvo jokio tikslo, kadangi jos vairuotas automobilis įvykio dieną buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir techniškai tvarkingas, ji turėjo teisę vairuoti transporto priemones, iki šio įvykio ji nebuvo padariusi jokio teisės pažeidimo. Nors K. K. abejoja ir nukentėjusiosios I. L. parodymų teisingumu, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai, kurių ir be nukentėjusiosios parodymų pakanka konstatuoti, kad K. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Taigi apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyręs, išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, skundžiamame nutarime motyvuotai konstatavo, kad K. K. vairuojamam automobiliui kliudžius šalia stovintį automobilį, ji tai pastebėjo, nes buvo pristabdžiusi, po to pasitaisė automobilio judėjimo trajektoriją, be to, automobiliui „Peugeot 307“ eismo įvykio metu buvo padaryti apgadinimai, kurie yra pakankamai žymūs ir jų nepastebėti nebuvo įmanoma, ir remdamasis byloje esančiais duomenimis pagrįstai padarė išvadą, kad K. K. sąmoningai ir tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, siekdama išvengti atsakomybės už padarytą eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog atsitrenkimas į kitą automobilį buvo juntamas, K. K. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams ir negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje bei informuoti policiją apie sukeltą eismo įvykį ir jo metu kitam automobiliui padarytą žalą. Būtent šios pareigos neatlikimas, įvertinus šio įvykio metu kilusius padarinius, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą bei teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytus reikalavimus, yra tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodančios aplinkybės. Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, kad apeliantė sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-10-09 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, K. K. paskirta administracinė nuobauda už jos padarytus pažeidimus nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti K. K. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-10-09 nutarimą nepakeistą ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.