Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui Donatui Vėlavičiui,

K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) studentės, vidurinio išsilavinimo, netekėjusios, neteistos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2015 m. balandžio 17 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „S. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą B. R. vardu, automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažiuodama atbuline eiga iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus tarpo iš šono, ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, bei nesant nukentėjusiojo, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisykles. Šiais savo veiksmais K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Donatas Vėlavičius K. K. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė ir nurodė, kad automobilis, išvažiuodamas iš aikštelės atbuline eiga iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus tarpo šone ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), kurį apgadino, nesant nukentėjusiojo iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punktą. Protokolas surašytas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už sukeltą eismo įvykį ir pagal 130 straipsnio 1 dalį už pasišalinimą iš eismo įvykio. Protokolas buvo surašytas pagal byloje esamus duomenis, nes buvo liudytoja mačiusi įvykį. Iš „Maxima“ parduotuvės vaizdo stebėjimo medžiagos matėsi, kaip per aikštelę nuvažiuoja ryškios spalvos automobilis. Padaryti apgadinimai (duomenys neskelbtini) ir SMART FORFOUR atitinka įvykio laiką. Įvykis įvyko balandžio 17 dieną, o protokolas surašytas liepos 23 dieną, nes automobilis SMART FORFOUR buvo registruotas B. R. vardu, tik vėliau išsiaiškino, kas vairavo. Liudytoja buvo apklausta moteris, kuri tuo metu buvo aikštelėje prie „Maximos“ ir kuri matė kaip atsitrenkė ir nuvažiavo. Iš „Maximos“ vaizdo įrašo matėsi kaip automobilis važiuoja per aikštelę, tačiau to paties įvykio kamera neužfiksavo, nes kamera filmuoja bankomatą, matosi tik išvažiavimas iš aikštelės, matėsi išvažiuojantis ryškios spalvos automobilis (mėlynos ir pilkos). Pareigūnai atvykę į įvykio vietą rado tik nukentėjusiąją, jos automobilį, ant automobilio matėsi mėlynos spalvos žymės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta, padariusi pažeidimus, bet nejuto smūgio, ir paaiškino, kad balandžio 17 dieną, apie 18.30 val. atvažiavo į kebabinę, automobilį pasistatė „Maximos“ aikštelėje, priekyje prie įvažiavimo į gatvės pusę. Nusipirko kebabų, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Važiavo viena, automobilis priklauso močiutei, kuriuo ji naudojasi pastoviai. Išvažiuojant iš aikštelės, nepasirinko saugaus atstumo ir, važiuodama atbuline eiga, užkliudė, bet nejautė, kad užkliudė kitą automobilį. Nejautė smūgio, nes gal per garsiai grojo muzika automobilyje. Kelių eismo taisykles žino, gal tiesiog trūksta patirties. Jeigu būtų pajutusi smūgį, būtų pasilikusi ir išsiaiškinusi aplinkybes iki galo. Po mėnesio pas močiutę atėjo laiškas, tada pasiskambino į draudimą ir sužinojo, kad yra užregistruotas eismo įvykis. Ant savo automobilio nubrozdinimų nematė, kadangi automobilis dar iki to buvo apibrozdintas.

Nukentėjusioji I. L. parodė, kad balandžio 17 dieną, apie 18 ar 19 valandą, grįždama iš Birštono, sustojo „Maximoje“ apsipirkti, sustojo tik įvažiavus į stovėjimo aikštelę, buvo laisvos gal dvi vietos. Kai pasistatė mašiną, stovėjo mergaitė (parodo į K.), kuri kalbėjosi su jaunuoliu. Ji apžiūrėjo ar gerai atsistojo, kad netrukdytų kitai mašinai, pasižiūrėjo į tą mergaitę, ji jai šyptelėjo, atsisukdama užrakinti savo mašinos, pasižiūrėjo į mergaitės mašiną, kuri buvo ryškai mėlynos spalvos ir su žaliu lapu. Gal už pusvalandžio grįžo prie mašinos, išgirdo balsą, kuris pasisveikino, paklausė ar jos mašina, pasakė, kad jos, liepė pasižiūrėti, ir tada pamatė ant savo mašinos ryškų mėlyną ruožą, paklausė ar ta panelė, pasakė, kad taip, o panelės nebuvo. Palaukė gal grįš, negrįžo, pasiskambino 112, užfiksavo įvykį. Greitai atvažiavo policijos ekipažas. Dar prieš tai jai moteris padavė užrašytą tos mergaitės mašinos numerį. Liudytoja jai papasakojo, kad matė įvykį, kad neturėjo tušinuko ir negalėjo užsirašyti mašinos numerio, o numerį užrašė visai kita moteris su mažu vaiku ir ji tai liudytojai paliko numerį, o pati su vaiku išvažiavo. Ta pirmoji moteris savo koordinačių nepaliko. Belaukiant antro policijos ekipažo, sėdint mašinoje, pamatė, kad nuo Maurušaitienės pusės atvažiuoja ta pati ryškiai mėlynos spalvos mašina, berniukas sėdėjo už vairo, o panelė buvo su džemperiuku ir su kapišonu, palaidais plaukais, kapišonas buvo užsidėtas ant galvos, pasilenkusi žiūrėjo į jų pusę, o vairuotojas žiūrėjo tiesiai į kelią, o mergaitė pro vairuotoją, pasilenkusi šonu žiūrėjo į jų pusę. Mergaitės mašiną įsidėmėjo. Po to atvažiavo pareigūnai, surašė protokolą, pasakė pareigūnams, kad mergaitė grįžo, bet ne viena, o su jaunuoliu, nes jie pravažiavo pro šalį. Policijos pareigūnams pasakė, kad matė tą automobilį pravažiuojantį antrą kartą. Liudytoja jai pasakė, kad mergaitė viena vairavo automobilį, bet ji, dar prieš nueinat į parduotuvę, matė kaip mergaitė bendravo su kažkokiu jaunuoliu. Ant jos automobilio ir dabar tebėra tas mėlynas brūkšnys, įlenkimas, neremontavo. Mašinai yra stiprus įlenkimas, brūkšnys. Prašė griežtai nebausti, nes jai gaila mergaitės, kaip jauno žmogaus, kaip vaiko.

Liudytoja Ž. K. parodė, kad apie 18 valandą su dukra važiavo iš darželio, užvažiavo į prekybos centrą, mašiną buvo pasistačiusi šeimos vietoje prie durų ir grįžusi iš parduotuvės pasisodino dukrą, atsisėdo pati ir atsisuko į kairę pusę, pamatė kaip kaltinamoji atsitrenkė ir braukė per bronzinės spalvos PEUGEOT mašiną, ji dar atsisuko į ją, pasižiūrėjo, pasitaisė mašiną ir nuvažiavo. Pasižiūrėjo į mašinos galinius numerius, kuriuos užsirašė į telefoną ir laukė kol ateis mašinos savininkas. Atėjo vyriškis ir paklausė ar jo mašina, pasakė, kad ne, o tuo tarpu iš mašinos išlipo gal jo žmona, pasakė, jog matė įvykį, kad nubraukė šalimais stovinčią mašiną, kadangi jie turėjo mažą vaiką, kuris pradėjo verkti, pasakė, kad ant lapelio turi užrašiusi mašinos numerius, lapelį padavė jai ir išvažiavo, o ji laukė savininkės. Laukė gal pusvalandį, pamatė, kad prie mašinos atėjo moteris, kuriai pasakė, kad nubraukta jos mašina. Moteris išsikvietė policiją. Automobilis, kuris kliudė kitą automobilį, buvo ryškiai mėlynos spalvos, o galai prie žibintų buvo sidabrinės spalvos, mažutė mašina. Vairuotoja stūmėsi atbuline eiga mašiną iš aikštelės ir ji matė tą momentą, kai ji buvo įsirėmusi į sidabrinės spalvos PEUGEOT, vairuotoja atsisuko į ją, pasižiūrėjo, ji irgi atsisukusi žiūrėjo į ją, pasitaisė mašiną, atsistūmė atgal ir nuvažiavo į dešinę. Vairuotoja buvo ilgais palaidais tamsiais plaukais, atrodo, kad buvo viena, atsisukusi pasižiūrėjo į ją ir nuvažiavo. Būtent mašinos kliudymo garso negirdėjo, nes sėdėjo mašinoje, buvo užsidariusi duris, tik atsisuko tuo momentu kai mašinos buvo susilietę, atsistūmė mašiną atgal ir nuvažiavo. Ji turėjo jausti, kad atsirėmė į mašiną, nes po atsirėmimo į mašiną, ji buvo pristojusi, pasižiūrėjo. Į PEUGEOT atsirėmė su mašinos priekiu, išsukdama, į vairuotojo pusės galą su priekiu, o ji stovėjo šeimos vietoje, visai šalia ir matė, atsisuko į kairę pusę ir jai matėsi. Išvažiuojančiame automobilyje muzika negrojo, garsiai tikrai negrojo.

Liudytojas I. Š. parodė, kad įvykio beveik neprisimena. Nuvažiavę į aikštelę rado tik vieną automobilį, kuris buvo nukentėjęs. Surašė tarnybinį pranešimą, autoavarijos įvykio schemą sudarė, apžiūrėjo ir surašė transporto priemonės apžiūros aktą, užfiksavo automobilio nukentėjusio sužalojimus. Tą dieną nevažiavo ieškoti to kito automobilio, nes medžiaga buvo perduota Kelių policijos biurui. Jie buvo tas antras ekipažas, nes pirmas ekipažas išvyko į kitą įvykį. Kas buvo pirmas ekipažas, neatsimena. Tvirtina visus jo surašytus dokumentus, esančius byloje.

Liudytoja D. K., parodė, kad K. K. yra jos dukra. Po mėnesio, nuo to atsitikimo, gavo laišką iš draudimo, kad jų automobilis turėjo autoįvykį, pasikalbėjo su dukra kas galėjo atsitikti, nes automobilį vairuoja ji, dukra ir vyras, kas galėjo tą dieną būti. Apžiūrėjo automobilį, o tų nubrozdinimų jų automobilis yra turėjęs, nes pirktas ne naujas, buvo pabrozdinimų. Po to dėl to įvykio kreipėsi į policiją. Policijoje išsiaiškino, kad jų automobilis yra pakliuvęs į autoįvykį, nufilmuota medžiaga ir tada suprato, kad gal čia tas įvykis kada K. važiavo ir padarė avariją. Apie įvykį sužinojo tada, kai gavo iš draudimo laišką, buvo parašyta apie įvykį, pasiskambino draudimui ir patarė kreiptis į policiją išsiaiškinti. Draudimo laiške buvo nurodyta įvykio data. Dukra jai nieko nebuvo sakiusi apie įvykį, gal nesuprato, kad padarė avariją. Dėl to įvykio buvo apklausta policijos pareigūnų, apklausiama buvo tada, kai iš draudimo jau buvo gavę laišką. Tuo metu su dukra jau buvo pasikalbėję dėl to įvykio, protokolas dar nebuvo surašytas. Jai dukra sakė, kad nepajuto, gal dėl to, kad jaunas vairuotojas neturintis patirties.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktas eismo įvykį apibrėžia kaip įvykį kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. K. padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra tinkamai kvalifikuota ir jos kaltė, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta visa bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), tarnybiniu pranešimu (2 b. l.), autoavarijos vietos schema (3 b. l.), foto lentelėmis (5-6, 8-10 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (4, 7 b. l.), I. L. (11 b. l.), Ž. K. (12 b. l.) ir D. K. (13 b. l.) paaiškinimais, duotais ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, informacijomis apie transporto priemonių registraciją, draudimą, techninę apžiūrą (14-17 b. l.), išrašu iš gyventojų registro (18 b. l.), išrašu iš vairuotojų registro (19 b. l.), išrašu iš administracinių teisės pažeidimų registro (20 b. l.), o taip pat ir pačios K. K. paaiškinimais bei liudytojų parodymais teismo posėdžio metu, nes K. K., vairuodama „S. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažiuodama atbuline eiga iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, kas nulėmė I. L. priklausančio automobilio apgadinimą: įlenkti ir nubrėžti kairės pusės galinis bamperis, kairės pusės galinis sparnas ir kairės pusės galinės durelės. Iš esmės byloje ginčo dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo nėra, o visa bylos medžiaga, taip pat ir pačios K. K. paaiškinimai, duoti jai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (1 b. l.), tiek ir teismo posėdžio metu, neginčijamai patvirtina, kad ji, išvažiuodama atbuline eiga iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš vietos eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių XXIX skyriuje įtvirtintos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Akcentuotina, kad šio skyriaus normos įpareigoja įvykus eismo įvykiui, kiekvieną su juo susijusį vairuotoją ar kitą eismo dalyvį ne tik, kad pasilikti eismo įvykio vietoje, bet ir sustoti, ją pažymėti, imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti ir t.t. Būtent nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Kelių eismo taisyklių 222 punkte įtvirtinta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad K. K. vairuojamam automobiliui atsitrenkus į stovintį kitą automobilį ir jį apgadinus, tačiau nesant pastarojo automobilio vairuotojo (nukentėjusiosios), jos pareiga buvo apie įvykį pranešti policijai. Nagrinėjamu atveju išanalizavęs byloje esančius įrodymus, įvertinus juos atskirai ir siejant juos į visumą, teismas daro išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog K. K. (duomenys neskelbtini) punkte įtvirtintą pareigą pažeidė ir padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013 ir kt.). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kaip matyti iš bylos duomenų, K. K. iš esmės neneigia, jog ji automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažiuodama atbuline eiga iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į šalia stovėjusį kitą automobilį, kurį apgadino. Tačiau nurodė, kad ji jokio atsitrenkimo nepajuto. Tačiau teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atmeta šiuos K. K. argumentus kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius visai bylos medžiagai, o taip pat kaip pasirinktą gynybos taktiką. K. K. teiginį, jog ji nepajuto jokio automobilių kontakto ir dėl to pasišalino iš eismo įvykio vietos, paneigia liudytojos Ž. K. parodymai, kuri tiesiogiai matė eismo įvykį, nukentėjusiosios I. L. parodymai, kuri matė šį automobilį, atvažiavusi į „Maximos“ aikštelę, ir prie jo matė pačią pažeidėją, bei sužinojusi apie eismo įvykį ir laukdama policijos pareigūnų, matė tą patį automobilį, pravažiuojantį gatve, nes turėjo užrašytą jo valstybinį numerį, o taip pat rašytiniai bylos duomenys: foto lentelės (5-6, 8-10. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktai (4, 7 b. l.), kurie neginčijamai patvirtina, kad automobiliui „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo padaryti apgadinimai: įlenkti ir nubrėžti kairės pusės galinis bamperis, kairės pusės galinis sparnas ir kairės pusės galinės durelės, visiškai atitinkantys bylos medžiagą ir įvykusį įvykį. Be to, liudytojos Ž. K. parodymai, kad nors automobilių atsitrenkimo garso ji ir negirdėjusi, tačiau ji matė tą momentą, kai K. K. vairuojamas automobilis buvo įsirėmęs į sidabrinės spalvos automobilį „Peugeot“, o vairuotoja atsisuko į ją, pasižiūrėjo, buvo pristabdžiusi ir, pasitaisiusi mašiną, atsistūmė atgal ir nuvažiavo į dešinę. Šie duomenys suponuoja išvadą, kad K. K. vairuojamam automobiliui priekiniu dešiniu kampu įsirėmimus į šalia stovintį automobilį, ji tai pastebėjo, nes buvo sustojusi, o po to jai teko pasitaisyti automobilio judėjimo trajektoriją. Taigi, šie liudytojos parodymai paneigia K. K. deklaratyvius teiginius dėl to, kad ji nejautė kliudžiusi šalia stovinčio automobilio. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog ši liudytoja būtų kaip nors susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, ar būtų suinteresuota duoti neteisingus parodymus, siektų kaip nors pakenkti K. K. ir pan.

Teismo vertinimu, narinėjamu atveju K. K. nepastebėti kito automobilio apgadinimai negali būti jos atsakomybę šalinančia aplinkybe. Automobiliui „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo padaryti apgadinimai yra pakankamai žymūs ir suteikia pakankamą pagrindą išvadai, jog ji suvokė esamą situaciją ir esant byloje nustatytiems (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimams, teismo vertinimu, jų nepastebėti normalių gebėjimų asmeniui yra neįmanoma, tačiau K. K. situacijos ir kilusių pasekmių adekvačiai nevertino, o jos paskesni veiksmai rodo siekį sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes ji neįvykdė Kelių eismo taisyklėse nustatytų su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių pareigų – nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, pranešti policijai, kad įvykęs faktas būtų nustatyta tvarka užfiksuotas ir pilnai išsiaiškintas.

Todėl byloje nustatytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad K. K. sąmoningai ir tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tikėdamasi apsunkinti eismo įvykio aplinkybių bei kaltininko nustatymą, išvengti atsakomybės už padarytą eismo įvykį, t.y. ji suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir, pasišalindama iš eismo įvykio vietos tai padarė tyčia. O kaip minėta aukščiau, byloje nustatyti ir užfiksuoti nukentėjusiosios automobilio apgadinimai nėra akivaizdžiai nežymūs, kurių K. K. galėjo nepamatyti, o tuo pačiu paneigia jos versiją, kad ji nepajuto kliudžiusi šalia stovintį automobilį. Todėl teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų duomenų pagrįstai leidžia teigti, kad K. K. iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešusi policijai, kaip privalėjo tai padaryti šioje situacijoje pagal (duomenys neskelbtini) punkte nustatytus reikalavimus, todėl jos padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai kvalifikuota ir kaltė, padarius šį pažeidimą, pilnai įrodyta.

K. K. teigė kaltę dėl jai inkriminuotų teisės pažeidimų pripažįstanti, tačiau nurodė nejutusi smūgio, yra nebausta administracine tvarka (20 b. l.), neteista (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), pirmo kurso studentė, nėra jos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Todėl atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, K. K. asmenybę, jos jauną amžių, visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, K. K. skirtinos minimalios straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos, t. y., už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina 28,00 eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina 868,00 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Skirtosios administracinės nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir K. K. galutinė subendrinta nuobauda skirtina sankcijos už sunkesnį jos padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 33 str. 2 d., 130 str. 1 d.) ribose, t.y. jai skirtina galutinė subendrinta nuobauda – 868,00 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32, 33 str.).

Nutarimas pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, 324-326 straipsniais, teisėja

nutaria:

K. K. pripažinti kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28,00 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868,00 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, K. K. galutinai paskirti administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 868,00 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjai dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 15000499978.

Laiku nesumokėjus baudos ar nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjai gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjai teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimo vykdymą pavesti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.