Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent – jis 2018 m. gruodžio 16 d. apie 16.38 val., Širvintų r., Gelvonų sen., Gelvonų mstl., Vilniaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VOLVO S80, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas.

Nurodytais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d.).

Taip pat A. B. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent – jis 2019 m. gegužės 19 d. apie 16 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,49 promilių neblaivumas), kilusio konflikto metu sugyventinei L. J. kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą ir tris kartus spyrė į kojas, o pastarajai bandant skambinti policijai, atėmė jos telefoną, po ko nukentėjusiajai bandant paimti iš kambario spintos savo rūbus, jis prirėmė L. J. prie sienos ir galva du kartus trenkė jai į veidą bei koja spyrė jai į dešinį šoną, tokiais savo veiksmais padarė L. J. nosies sumušimą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, poodines kraujosruvas kaktoje, pasmakrėje, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, linijinį odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairiame žaste, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nurodytais veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Dėl inkriminuotos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos

Teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Kaltinimo dalyje dėl sveikatos sutrikdymo parodė, kad gegužės mėnesį L. grįžo iš kaimo, jis turėjo svečių tada, nuo ryto šventė, gėrė alų, degtinę. Grįžus nukentėjusiajai, jie susibarė, ji pagąsdino jį savo broliu, kad sutvarkys jį, tada jis pratrūko; ji sakė, kad skambins policijai, jis išsigando, norėjo atimti telefoną ir tuo metu trenkė į galvą, į nosį – atsitrenkė su savo galva krisdamas, dar atsimena, kad tyčia įspyrė į koją – neatsimena, į kurią, atsimena patį faktą. Po to atvažiavo greitoji, policija. Nurodė, kad neprisimena, kad būtų sudavęs 5 smūgius į kojas, į galvą, neatsimena, kad būtų nukentėjusiąją prirėmęs prie spintos, atsimena, kad atėminėjo telefoną ir tada trenkė į jos nosį, per grumtynes galėjo ir du kartus trenkti į galvą. Kai pamatė, kad nukentėjusiajai bėga kraujas iš nosies, išsigando ir atidavė telefoną, ji išbėgo pro duris. Pro langą žiūrėjo, matė, kad atvažiavo greitoji, policijai durų neatidarė, nors girdėjo, kad jie reikalavo atidaryti duris, bijojo, kad išveš jį į policijos komisariatą, kai atvažiavo gaisrininkai, atidarė duris, nes pagailėjo durų. Patikslino, kad kai grįžo nukentėjusioji, ginčas prasidėjo dėl to, kad jis buvo išgėręs, kai susiginčijo, jis pastūmė iš pykčio nukentėjusiąją rankomis į krūtinę, ji atsirėmė į sieną, ji pasakė, kad skambins policijai ir traukė telefoną, jis puolė atėminėti telefoną, tada trenkėsi jai į nosį, gali būti, kad du kartus, nes iš karto atimti nepavyko; po kurio smūgio buvo kraujas, neatsimena, kai ji stovėjo, dar galėjo spirti jai į koją. Konflikto pradžia buvo koridoriuje, kai jis atidarė duris ir nukentėjusioji įėjo, neatsimena, kas pirmas jį pradėjo, svečiai jau buvo išėję. Pastūmimas buvo koridoriuje. Po to, kai jis atėmė telefoną, nukentėjusioji buvo nuėjusi į kambarį, rinktis drabužių, po to L. pasakojo, kad ir ten jie konfliktavo, to jis neatsimena, neatsimena, ar ji buvo vonioje, galėjo būti, kad jis liepė nukentėjusiajai valyti kraują. Duomenų patikslinimo tikslais pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 16-17, 22), kaltinamasis nurodė, kad buvo taip, kaip nukentėjusioji ir nurodė, jis daugiausia aplinkybių atsimena, kurios vyko koridoriuje, buvo labai neblaivus, būna, kad kažko neatsimena dėl neblaivumo. Matė iš dokumentų, kokie nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, jis galėjo juos padaryti. Nurodė, kad po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, atsiprašė jos, atlygino žalą, sumokėjo už operaciją, žalą atlygino ir Ligonių kasai. Nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. J. atsisakė duoti parodymus, nurodydama, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jai atlygino žalą, ji jam pretenzijų neturi, šiuo metu jie kartu nebegyvena, įvykio metu vedė bendrą šeimos ūkį. Nurodė, kad ji jam telefonu pasakė žodžius, kurie jį užvedė, ir kai ji grįžo namo, jis jau buvo piktas ir agresyvus. Duomenų patikslinimo tikslais buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 16-17, 22).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. Z. dėl įvykio parodė, kad gavo iš medikų informaciją, kad konflikto metu sužalota moteris. Atvykus į įvykio vietą, rado medikus ir į medikų mašiną lipančią moterį, buvo matyti, kad sumušta nosis, bėgo kraujas. Paklausė medikų, kas yra, jie atsakė, kad moteris pasakė, jog sugyventinis jai galva trenkė į nosį, nosis galimai sulūžusi. Aplinkybės atitiko smurtą artimoje aplinkoje, todėl jie pakilo į berods 5 aukštą, butas buvo kairėje, niekas neatidarė, nors girdėjo, kad kažkas yra bute. Jie prašė atidaryti, jis to nenorėjo padaryti. Moteris sakė, kad vyras išgėręs ir anksčiau taip nesielgė. Vyrą reikėjo apklausti, todėl pasitelkė priešgaisrinę komandą. Jie reikalavo atidaryti duris, ir priešgaisrinės pagalbos darbuotojai prašė atidaryti, tačiau vyras neatidarė ir tik užvedus pjūklą ir garsiai trankant duris, imituojant, kad jau pjauna, vyras duris atidarė. Jie sulaikė vyrą, jis buvo agresyvus, neadekvatus, neblaivus, aiškino, kad nieko nemušė, nieko nežino, nedalyvavo. Bute girtavimo požymių buvo, matė alkoholio, kraujo nebuvo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 87), liudytojas patvirtino juos, papildomai paaiškino, kad moteris buvo išvežta, nes medikai įtarė nosies lūžį, su ja bendravo labai trumpai, surinko pirminius duomenis, kurie leistų sulaikyti asmenį.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti ir liudytojo E. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu kitų duomenų patikslinimo tikslais (b. l. 91).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. J. parodė, kad nuo 2016 m. ji gyvena kartu su A. B. jo bute (duomenys neskelbtini). A. B. yra jos sugyventinis ir jie veda bendrą ūkį. 2019 m. gegužės 19 d. apie 16.00 val. ji gižo į namus (duomenys neskelbtini), namie buvo girtas jos sugyventinis A. B.. Užėjus pro duris į butą, sugyventinis pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais bei mušti kumščiais į galvos sritį. Sudavė penkis, šešis smūgius. Sugyventinis buvo girtas, agresyvus, elgėsi neadekvačiai. Ji nuo pastarojo iš koridoriaus nuėjo į virtuvę. Sugyventinis užėjo į virtuvę iš pasakos ir pradėjo spardyti kojomis į jos kojas, sudavė tris smūgius. Tada ji norėjo skambinti į policiją, bet sugyventinis iš jos dešinės rankos paėmė telefoną ir nedavė paskambinti. Mušdamas sugyventinis sakė „nešdinkis, aš nenoriu, kad tu gyventum šiame bute“. Ji ištrūko ir nuėjo į kambarį, atidarė spintą ir norėjo paimti savo drabužius. Į kambarį užėjo sugyventinis, nustūmė ją nuo spintos ir prirėmė ją prie sienos bei savo galva trenkė du kartus į jos galvą. Nuo smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji nuėjo į vonią ir apsiprausė. Po viso įvykio A. B. liepė jai išvalyti kambarį nuo kraujo. Ji pradėjo valyti kraują, bet sugyventinis neapsiramino, nuėjo į virtuvę, paėmė peilį ir pasakė, kad ją papjaus. Ji pastarojo paprašė to nedaryti, apramino, po ko sugyventinis nuėjo į virtuvę ir padėjo peilį. Tada ji sugyventinio paprašė paskambinti medikams, nes pasakė, kad jai yra bloga. Sugyventinis davė jai telefoną ir ji apie 16.40 val. paskambino medikams bei pasakė, kad jai yra bloga. Po skambučio sugyventinis paėmė jos rankinę ir visus jos daiktus numetė ant grindų. Tada ji pasilenkė ir pradėjo rinkti savo daiktus į rankinę. Kai rinko savo daiktus, sugyventinis dar du kartus koja spyrė jai į dešinės pusės šoną. Jai surinkus savo daiktus, sugyventinis ją išvarė iš buto ir liepė medikų laukti lauke, taip pat pasakė, kad nieko į butą neleis. Atvykus medikams ir policijos pareigūnams ji paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis, mušdamas jai sukėlė fizinį skausmą. Tai įvyko pirmą kartą ir sugyventinis ją sumušė pirmą kartą. Minėto įvykio niekas nematė, nes bute jie gyvena dviese. Sugyventinis yra medžiotojas, bute turi medžioklinį ginklą. Išvaręs iš buto, raktus atėmė, todėl dabar ji į butą patekti negali. Kol nesuras gyvenamojo ploto, laikinai gyvens pas dukrą. Atvykus medikams ji su jais nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur medikai konstatavo nosies lūžį (b. l. 16-19).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d. bute (duomenys neskelbtini), po to, kai sugyventinis A. B. ją sumušė, tuo metu, kai ji valė kambarį nuo kraujo, A. B. buvo užėjęs į kambarį, rankoje turėjo peilį ir grasino jai fiziniu susidorojimu, tačiau ji tada į tai neatkreipė dėmesio, neišsigando, netikėjo, kad pastarasis gali ją dar ir peiliu sužaloti, be to, paprašius apsiraminti ir padėti peilį, šis taip ir padarė. Dėl minėtų grasinimų A. B. ji jokių pretenzijų neturi. 2019 m. gegužės 19 d. ji buvo pristatyta į Lazdynų ligoninę, kur ją apžiūrėjęs gydytojas surašė rekomendaciją daryti sužalotos nosies operaciją po 6 mėnesių. Šiuo metu A. B. ji jokių pretenzijų neturi, nes po įvykio pastarasis jos atsiprašė, ji šiam atleido. Be to, A. B. pasižadėjo jai apmokėti nosies plastinę operaciją, dalį pinigų jai jau atidavė, dalį pasižadėjo išmokėti (tai patvirtinančius dokumentus pateikia prie ikiteisminio tyrimo medžiagos), todėl civilinio ieškinio atsisako, A. B. jokių pretenzijų neturi, norėtų, kad šis tyrimas būtų nutrauktas arba A. B. būtų skirta švelnesnė bausmė. Artimiausiu metu planuoja vykti į užsienį, o būtent į Didžiąją Britaniją, todėl bylą teisme prašo nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad L. J. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie 3-4 metus jo bute (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 19 d. jis turėjo svečių, su kuriais gėrė alkoholinius gėrimus - degtinę, alų, svečiai išėjo ir L. apie 16 val. atėjo namo. Namuose kilo ginčas dėl to, kad jis yra išgėręs, bent jau jis taip suprato, L. pasakė, kad dėl jo gėrimų pasiskųs broliui ir šis jį „sutvarkys“. Jam tokie pastarosios gąsdinimai nepatiko ir jis kažką atsakė L., bet kokius vartojo žodžius, pasakyti negali, neatsimena, buvo susijaudinęs. Po žodinio konflikto jis L. pastūmė rankomis į krūtinę ir ši atsirėmė į sieną. Įvykis vyko buto koridoriuje. L. atstūmė jį atgal, pasakė, kad kvies policiją, paėmė telefoną, o jis šį atėmė, bet vėliau atidavė. L. paskambino policijai ir greitajai bei išėjo iš namų. Neužilgo į butą paskambino policijos pareigūnai, kuriems jis ilgai neatidarinėjo buto durų, o atidarė tik sužinojęs, kad PGT pjaus duris. Jis neneigia, kad galėjo L. suduoti į veidą, kuomet atiminėjo telefoną, bet specialiai į veidą nemušė nei kumščiais, nei savo galva. Kojomis L. nespardė ir peiliu negrasino. Daugiau jokių veiksmų, apart išvardintų, L. atžvilgiu nenaudojo. Toks smurto atvejis šeimoje pirmą kartą, bet barnių būdavo. Jis turi leidimą ginklui ir namuose laiko IŽ26 (dvivamzdį) (b. l. 54). Papildomai apklaustas, savo kaltę pripažino iš dalies, liko prie savo parodymų, taip pat parodė, kad dėl to, kas įvyko, gailisi, L. atsiprašė, pilnai atlygino šiai padarytą žalą (b. l. 61-63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1623/2019(01) konstatuota, kad: 1.L. J. nustatyta nosies sumušimas, pasireiškęs nosies kaulų lūžiu su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, poodinės kraujosruvos kaktoje, pasmakrėje, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, linijinis odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame žaste. Linijinis odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame žaste padarytas kietu, ribotą paviršių ar briauną turinčiu daiktu, kiti sužalojimai-kietu buku daiktu (daiktais); 2. Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (t.y. 2019-05-19), neilgai trukus vienas po kito; 3.Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio, vertinami nesunkiu sveiktos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai, atskirai nuo nosies sumušimo, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; 4. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui; 5.Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais (b. l. 36-37).

Alkotesterio duomenimis, 2019 m. gegužės 19 d. 18.19 val. A. B. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas (b. l. 73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Z. parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d. apie 16.50 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. U., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), GMP brigados medikai prašo policijos pagalbos. Atvykus nurodytu adresu vietoje buvo GMP, kurioje sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo - L. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad atvyko pas savo sugyventinį A. B. į (duomenys neskelbtini), minėtas vyras buvo išgėręs, agresyvus, bute kilo konfliktas, kurio metu pastarasis nukentėjusiąją prispaudė prie sienos ir iš galvos kelis kartus trenkė į veido sritį, sužalojo nosį. Bendraujant su L. J., akivaizdžiai matėsi, kad yra sužalota pastarosios nosis, iš nosies bėgo kraujas. GMP brigada nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Nukentėjusioji nurodė, kad įtariamasis A. B. yra bute (duomenys neskelbtini), užsirakinęs ir nieko neįsileidžia. Jie skambino į (duomenys neskelbtini) buto duris, į butą niekas neįleido, A. B. nevykdė jų reikalavimų ir buto durų neatrakino. Į įvykio vietą buvo iškviesta PGT brigada, 1 komanda. Užkurus pjūklą A. B. sušuko "nepjaukit durų, tuoj atidarysiu", atidarė buto duris, buvo akivaizdžiai neblaivus, neigė, kad mušė sugyventinę. A. B. buvo uždėti antrankiai, pastarasis buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą (b. l. 87-89).

2019 m. gegužės 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. B. pateikė pasižadėjimo kopiją (b. l. 64-66).

2019 m. rugsėjo 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. B. pateikė lygiavamzdį šautuvą IZH26, šovinius, leidimą laikyti (nešioti) ginklus ir ginklo pažymėjimą (b. l. 68-69).

Dėl duomenų vertinimo

Visgi nepaisant tokių kaltinamojo parodymų – kad jis dalies aplinkybių neatsimena bei dalyje dėl smūgiu galva nukentėjusiajai į veido (nosies) sritį – kad tokius smūgius galėjo suduoti netyčia, atsiremdamas ir pan., teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė padarius visus jam inkriminuotus kaltinime veiksmus yra patvirtinta pakankamais įrodymais byloje.

Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios parodymais dėl jos atžvilgiu atliktų kaltinamojo smurtinių veiksmų – t. y. kad jai buvo suduoti ne mažiau kaip 5 smūgiai į galvą, tris kartus jai buvo spirta į kojas, prirėmus nukentėjusiąją prie sienos – jai kaltinamasis galva du kartus trenkė į veidą ir koja spyrė į dešinį šoną (jai renkant daiktus). Visgi nukentėjusioji, kaip atitinkamos veikos padarymo metu buvusi kaltinamojo šeimos narė (byloje nekeliamas ginčas dėl to, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji veikos padarymo metu vedė bendrą šeimos ūkį, t. y. jie laikytini sugyventiniais, BK 248 str. 2 d., BPK 38 str.) teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, nurodydama, kad jie susitaikė, kaltinamasis atlygino jai padarytą žalą, ji jam pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Taigi visų šių duomenų (tarp jų iš dalies – ir kaltinamojo parodymų) – visuma iš esmės sutampa, minėti duomenys patvirtina vieni kitus (vienais ar kitais aspektais), ir iš šių duomenų visumos teismas daro išvadą, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: A. B. 2019 m. gegužės 19 d. apie 16 val., bute (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su sugyventine L. J., sudavė jai kumščiu ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą, tris kartus spyrė į kojas, bandydamas atimti telefoną iš nukentėjusiosios, pastarajai siekiant paskambinti policijai – nukentėjusiąją prirėmė prie sienos ir galva du kartus trenkė jai į veidą (nosies sritį) bei koja spyrė jai į dešinį šoną. Iš specialisto išvados nustatyta, kad minėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosies kaulų lūžiu su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėj, poodinės kraujosruvos akių vokuose, poodinės kraujosruvos kaktoje, pasmakrėje, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, linijinis odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame žaste. Sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžio įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nors kiti sužalojimai, vertinant atsietai, atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, visgi konkrečiu atveju, kadangi visi minėti sužalojimai buvo padaryti vienu metu (vienas paskui kitą – kaltinime nurodytu laiku ir vietoje), atitinkamos pasekmės kvalifikuotinos pagal sunkiausią iš sveikatos sutrikdymo laipsnį. Pažymėtina, kad kaltinamasis buvo sulaikytas praėjus neilgam laiko tarpui po atitinkamų veiksmų ir jam tą dieną, 18.19 val. buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas (b. l. 73). Taigi pripažintina, kad įrodyta aplinkybė ir dėl to, jog jau minėtus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu jis įvykdė būdamas neblaivus bei kad tai turėjo įtakos minėtų veiksmų padarymui (pastebėtina, jog neblaivumo fakto kaltinamasis ir neneigė).

Minėti smurtiniai veiksmai, nulėmę nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai padarymą, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, kad nesunkiai sutrikdyta kaltinamojo šeimos narės sveikata – teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyta ir atitinkamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pastebėtina, kad, kaip jau minėta, kaltinamojo atlikti smurtiniais veiksmai pasižymėjo pakankamumu intensyvumu, kas lemia, jog minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažintina, kad kaltinamasis juos atliko tyčia (suvokdamas jų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, bei jų atitinkamai norėdamas). Taigi teismas pripažįsta, kad A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra neabejotinai įrodyta.

Dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu A. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d.), vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo B. L. atsakomybei su 1 000 eurų užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla buvo nutraukta. Be to, šiuo nuosprendžiu taip pat buvo paskirtos Baudžiamojo kodekso 68 ir 71 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat nuspręsta išieškoti iš A. B. jo vairuoto automobilio vertę – 1348 eurų (Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-291-880/2019 b. l. 141-145).

Gavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi, nustačius, kad šioje byloje A. B. kaltinamas naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymu 2019 m. gegužės 19 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 8 dalimi, BPK 259 straipsniu, įrodymų tyrimą nutrauktoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-880/2019 atnaujino ir šias dvi baudžiamąsias bylas sujungė.

BK 40 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veika.

Taigi šiuo nuosprendžiu pripažinus A. B. kaltu padarius 2019 m. gegužės 19 d., t. y. laidavimo laikotarpiu, naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, teismas, vadovaudamasis anksčiau minėta BK 40 straipsnio 4 dalimi, pripažįsta, kad ankstesniame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendyje įtvirtintas sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustoja galioti. Ankstesniame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendyje (dėl kurio paduotą apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, taigi nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 11 d.) pripažinta, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. vairavo kelių transporto priemonė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės. Atsižvelgiant į tai, kad jau minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu A. B. kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos konstatuota (juolab ir šioje byloje, teisiamajame posėdyje A. B. nurodė, kad visiškai pripažįstą pastarąją veiką, dėl jos gailisi, dalis jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių įvykdyta), šiame nuosprendyje dėl kaltės nepasisakytina, o, kaip kad numatyta BK 40 straipsnio 8 dalyje – spręstinas tik klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės (bausmės skyrimo) už jau anksčiau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotą jo padarytą nusikaltimą.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki penkerių metų, o už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje – bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų (analogiška sankcija numatyta ir šiuo metu galiojančios redakcijos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo A. B., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos – tyčinis apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai bei nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui. Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kurio atsisakė (b. l. 40-44, 45).

Nors teisiamojo posėdžio metu A. B. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo L. J. nurodė, kad prisipažįsta, visgi iš jo parodymų apie atitinkamas aplinkybes (kurie buvo detaliai aptarti anksčiau) teismas nemato pagrindo daryti išvados, jog jis pripažino kaltinimą pilna apimtimi ir, atitinkamai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., nors jis ir nurodė, kad gailisi dėl veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, ir, kaip matyti – ji jam atleido. Kita vertus, teismui pateikti duomenys, kad jis atlygino turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (b. l. 45), taip pat atlygino žalą ir L. J. (b. l. 66, 133), ką nukentėjusioji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 127). Taigi nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 punkte. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Dalyje dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – jis dirba, pateikti duomenys, kad jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis (b. l. 134), administracine tvarka nebaustas (b. l. 77), neteistas (b. l. 78), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ir / ar psichikos ligų byloje nėra.

Taigi įvertinus nurodytų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad už nusikaltimą, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje, jam skirtina švelniausios rūšies bausmė – bauda, jos dydį, įvertinus tiek jau minėtas aplinkybes, tiek ir konkretų neblaivumo laipsnį (1,80 promilių) nustatant minimalų, galimą skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Įvertinus skirtinos baudos dydį, kitus kaltinamojo turimus įsipareigojimus, jo sveikatos būklę ir pan., teismas sprendžia, kad jam tikslinga nustatyti ilgesnį, nei numatyta Bausmių vykdymo kodekse, baudos sumokėjimo terminą.

Įvertinus šio nusikaltimo pobūdį – kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, teismas sprendžia, kad jam tikslinga skirti (palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtas ir iš dalies kaltinamojo jau įvykdytas) baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 68 straipsnyje, 72 straipsnio 5 dalyje ir 71 straipsnyje, nurodant, kad į šiuo nuosprendžiu paskirtas šias baudžiamojo poveikio priemones įtrauktina dalis, įvykdyta pagal pastarąjį, t. y. 2019 m. vasario 5 d. nuosprendį.

Sankcija už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kaip minėta – tik laisvės atėmimo iki 5 metų bausmė. Visgi šiuo atveju, tiek įvertinus BK 55 straipsnio nuostatą, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už, be kita ko, apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su areštu ar terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bei kad skirdamas tokias bausmes, teismas turi tai motyvuoti, tiek ir konkrečią šiuo atveju susiklosčiusią situaciją – tai, kad kaltinamasis atlygino visą padarytą žalą, taip pat ir nukentėjusiajai, bei kad pastaroji su juo susitaikė, jam atleido, be to, kaltinamojo asmenybę (neteistas, dirba, administracine tvarka nebaustas), teismas sprendžia, jog straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis neatitiktų šiuo atveju teisingumo principo, nes, teismo vertinimu, bausmės tikslus leistų pasiekti ir švelnesnės rūšies bausmė. Taigi teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti A. B. švelnesnės rūšies bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, t. y. skirti laisvės apribojimą 2 metams, paskiriant jam atitinkamas pareigas, kurios leistų pasiekti bausmės tikslų, t. y. pareigas, numatytas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose, pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

A. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 19 d., 16.50 val. iki 2019 m. gegužės 21 d., 14.43 val. (b. l. 46, 55). Šis laikinojo sulaikymo laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (atsižvelgiant į tai, kad jis buvo laikinai sulaikytas byloje dėl jam inkriminuotos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos veikos, už kurią, kaip minėta, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė).

Kardomosios priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 56), įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 57) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Minėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu atleido A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimas buvo nustatytas su 1000 eurų užstatu, kurį pagal bylos medžiagą, laiduotojas B. L. sumokėjo 2019 m. balandžio 19 d. (byla Nr. 1-291-880/2019, b.l. 183). Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 5 dalis numato, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau konstatuota, A. B. laidavimo laikotarpiu padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl ko ankstesnis nuosprendis, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustojo galioti ir jis nubaustas (paskirta bausmė) už visas veikas, t. y. šiuo atveju nėra įstatyme įtvirtintos sąlygos, kai laiduotojo sumokėtas užstatas jam gali būti grąžintas, teismas sprendžia, kad minėtas užstatas paimtinas valstybės naudai (pervestinas į Lietuvos Respublikos biudžetą).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. 2019 m. gegužės 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė lygiavamzdį šautuvą IZH 26, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.), taip pat šovinius, leidimą laikyti (nešioti) ginklus, ginklo pažymėjimą (b. l. 68-69). Minėtas ginklas su šoviniais Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. IBPS-IL-4814 ir 2019 m. rugsėjo 12 d. kvitu serija BBB Nr. OVS004048 perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS ginklų saugyklą (b. l. 70-71). Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir ginklo pažymėjimas perduoti Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriui (b. l. 72).

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalie 2 punktą, atitinkamų kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o pagal minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs atitinkamą tyčinę nusikalstamą veiką. Minėto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Tinkami saugiai naudoti ginklai ar pramoninės gamybos šaudmenys realizuojami per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti tokių rūšių ginklais, o per 10 dienų nuo jų realizavimo savininkui pranešama apie realizuotą ginklą ir jam atvykus sumokama gauta pinigų suma, atskaičius realizavimo išlaidas (įstatymo 41 str. 3, 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2012).

Taigi minėti ginklas bei šoviniai, saugomi Vilniaus apskrities VPK OVS Ginklų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos realizuoti, nurodant realizavus gautą pinigų sumą, atskaičius realizavimo išlaidas, sumokėti jų savininkui A. B..

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį 45,90 eurų sumai – turtinei žalai, patirtai dėl nukentėjusiajai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (b. l. 40-44). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė, kad atsisako civilinio ieškinio, kadangi A. B. 2019 m. birželio 7 d. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą; nurodoma, kad CPK 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos (b. l. 45).

CPK 140 straipsnio 1 dalis numato teisę civiliniam ieškovui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti civilinio ieškinio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog duomenų, kad tai prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nėra, Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte nurodyta, kad jiems ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos, sprendžia, kad ieškinio atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti A. B. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams ir 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti A. B. paskirtos 50 MGL dydžio baudos sumokėjimo terminą 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, skirti A. B. visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu pareigas: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai būtų susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 3 p.); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų – alkoholio (BK 48 str. 7 d.).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti A. B. vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. nuo 2019 m. balandžio 11 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 348 eurų, įskaitant į šios baudžiamosios priemonės įvykdymą A. B. vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendį sumokėtą pinigų sumą ir laikyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra įvykdyta.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, įpareigoti A. B. sumokėti 15 MGL (750 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodant ją sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. nuo 2019 m. balandžio 11 d. Įskaityti į šią baudžiamojo poveikio priemonę A. B. sumokėtas į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. vasario 5 d. nuosprendį sumas.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jam įsiteisėjus – panaikinti.

Lygiavamzdį šautuvą IZH 26, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.) ir įvairius šovinius (iš viso – 81 vnt.), saugomus Vilniaus apskrities VPK OVS Ginklų saugykloje pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. IBPS-IL-4814 ir 2019 m. rugsėjo 12 d. kvitą serija BBB Nr. OVS004048, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui realizuoti ir gautą pinigų sumą, atskaičius realizavimo išlaidas, sumokėti savininkui A. B..

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-880/2019 laiduotojo B. L. 2019 m. balandžio 19 d. į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą LT21 7044 0600 0040 5374 sumokėtą 1 000 (vieno tūkstančio) eurų užstatą paimti valstybės naudai.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 45,90 eurų turtinės žalos priteisimo iš A. B. nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.