Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, R. V., R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. V., gim. (duomenys neskelbtini), atsiliepimo į pareiškimą nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. V. ir V. V. (iki santuokos – G.) susituokė (duomenys neskelbtini) (Akmenės rajono Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)). V. V. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Notarės Stasės Martinaitienės 2021 m. kovo 30 d. liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pareiškimo dėl (duomenys neskelbtini) mirusios V. V. palikimo priėmimo notarei niekas nepadavė, paveldėjimo byla neužvesta, šias aplinkybes patvirtina ir Testamentų registro 2021 m. kovo 30 d. išrašas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini), esantį butą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruota R. V. vardu pagal 1992 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), butas įgytas pareiškėjui gyvenant santuokoje su V. V.. Suinteresuoti asmenys R. V., R. V. mamos palikimo nepriėmė, į jį nepretenduoja, kitų įpėdinių nėra.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad R. V. po savo sutuoktinės mirties ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ėmė rūpintis (duomenys neskelbtini), esančiu butu (mirusiajai priklausančia dalimi), jį valdyti, tvarkyti, mokėti visus privalomus mokesčius, valdyti buto dokumentus, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad mirusios sutuoktinės palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Remiantis bylos duomenimis, po V. V. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens V. V. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. V. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po sutuoktinės V. V. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.