Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui pripažinus, kad pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslinga skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pareiškimas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą, taip pat teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad J. G. ir M. G. susituokė (duomenys neskelbtini).

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuo 2013 m. spalio 21 iki 2021 m. sausio 12 d. mirusioji buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).

M. G. (duomenys neskelbtini)sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausiusį turtą paliko savo vaikams A. G. ir B. G.. M. G. palikimą priėmė jos sūnus A. G.

J. G. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), vaikai – B. G., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ir A. G., gimė (duomenys neskelbtini) Kauno regioninio valstybės archyvo 2021 m. birželio 16 d. rašte nurodyta, kad Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros 1989–1992 metų dokumentuose žinių apie J. G. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Lietuvos notarų rūmų 2021 m. liepos 2 d. rašte Dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Kauno rajono notarės R. B., kuriai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu turto paveldėjimo atvejais buvo priskirta aptarnauti Babtų seniūnijos Kauno rajone gyventojus, 1992 m. gruodžio 1 d. – 2001 m. liepos 1 d. dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie J. G. paveldėjimo bylos sudarymą nėra.

M. G. vardu registruota nuosavybės teisė į turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje pateikti mokesčių kvitai už gyvenamajam būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, duomenys apie turto draudimą

1964 m. redakcijos Civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusį teisinį reguliavimą šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo R. P. yra M. G. įpėdiniai pagal testamentą (CK 567, 575 straipsniai), palikėjos sutuoktinis J. G. yra miręs. Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties M. G. liko gyventi santuokos metu pastatytuose namuose, naudojosi visomis gyvenamojo namo patalpomis, baldais, namų apyvokos daiktais, pagal paskirtį naudojo ūkinius pastatus, prižiūrėjo ir remontavo, apdrausdavo nekilnojamąjį turtą ir gyvulius, mokėjo mokesčius. Tai yra, po sutuoktinio mirties M. G. aktyviais veiksmais perėmė valdyti visą sutuoktinio turtą, tokiu būtu priimdama palikimą.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, kuris galės įgyvendinti savo, kaip M. G. įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.