Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal G. S. ieškinį atsakovams R. B. ir mažajai bendrijai „Companiano“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma priteisti ieškovui iš atsakovo R. B. 8 330,40 Eur skolą ir nustatytas terminas sumokėti trūkstamą 958,00 Eur žyminio mokesčio dalį.

3. 2024 m. spalio 25 d. ir 2024 m. lapkričio 4 d. gauti ieškovo atskirieji skundai dėl 2024 m. spalio 17 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumams, t.y. ieškovui nustatytas terminas sumokėti trūkstamą 1 146,00 Eur žyminio mokesčio dalį.

11. Viena iš CPK nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnyje nurodyti žyminio mokesčio dydžiai: turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2024 m. vasario 19 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. B. ir MB „Companiano“ negaliojančia ir priteisti ieškovo G. S. naudai iš atsakovo R. B. 8330,40 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas sumokėjo 188,00 Eur žyminio mokesčio už 8 330,40 Eur reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jeigu sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, būtų taikoma restitucija ir ieškinio suma sudarytų 69 733,04 Eur (61 402,64 Eur (perleidžiamo reikalavimo suma pagal reikalavimo perleidimo sutartį) + 8 330,40 Eur (prašoma priteisti skolos suma)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas), todėl mokėtinas žyminis mokesti už ieškinį yra 1 146,00 Eur.

13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvuodamas tuo, kad žyminis mokestis negali būti skaičiuojamas nuo 61 402,64 Eur sumos, t.y., reikalavimo sumos, kadangi restitucija dėl 61 402,64 Eur sumos negali būti taikoma, nes pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus toks reikalavimas teisine prasme jau neegzistuoja, todėl nepasikeis asmens perleidusio tokį reikalavimą, jeigu ieškinys būtų tenkintas, turtinė padėtis.

14. Pažymėtina, kad esminė sąlyga, dėl kurios žyminis mokestis galėtų būti apskaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas – restitucijos taikymas. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). Taikydamas restituciją, teismas turi nustatyti, ką kiekviena šalis gavo pagal sandorį, kuris pripažintas negaliojančiu.

15. Ieškovas šiuo atveju ieškiniu siekia nuginčyti reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria atsakovas R. B. perleido būsimas reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. e2-1423-896/2022 pagal UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ieškinį atsakovui G. S. (šioje byloje atsakovas). Šias reikalavimo teises atsakovas R. B. įgijo iš pradinės ieškovės minėtoje byloje UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-1423-896/2022 Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovei mažajai bendrijai „Companiano“, reikalavimo teisę perėmusiai iš ieškovo R. B. (šioje byloje ginčijama sutartimi) iš atsakovo (ieškovo šioje byloje) priteisė 18,67 Eur skolą, 4,67 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; iš ieškovo atsakovui priteisė 7 030,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas minėtoje byloje priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas (ieškovas šioje byloje) nepagrįstai praturtėjo bendrovės sąskaita 61 402,64 Eur (suma nuo kurios pirmosios instancijos teismas skaičiavo žyminio mokesčio dydį) apimtyje, kadangi beveik visų atsakovo iš bendrovės gautų lėšų, išskyrus 64,48 Lt (18,67 Eur), panaudojimas apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovui G. S. 1 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 15 nutarties punkte nustatytas aplinkybes, sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį skaičiavo nuo perleidžiamo reikalavimo sumos (61 402,64 Eur) pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį. Minėta, kad esminė sąlyga, dėl kurios žyminis mokestis galėtų būti apskaičiuojamas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas – restitucijos taikymas. Šiuo atveju, ieškovas restitucijos taikyti neprašo, pripažinus reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia ieškovas iš to negaus jokios turtinės naudos. Įvertinus faktą, kad ginčijama sutartimi buvo perleistos būsimos reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. e2-1423-896/2022, o įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1423-896/2022 ieškinys praktiškai vis apimtimi atmestas, darytina išvada, kad restitucijos taikymas pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu apskritai nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Taigi, jokios turtinės naudos negautų ir atsakovas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad už apelianto pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis skaičiuotinas ne tik nuo prašomos priteisti 8 330,40 Eur skolos, bet ir nuo 61 402,64 Eur (perleidžiamo reikalavimo suma pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį).

17. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis naikintina, o ieškovo ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ieškovo G. S. ieškinio priėmimo klausimą.