Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. atstovo advokato Daliaus Gintauto apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-220-471/2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. V. 2019 m. liepos 25 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-1064-2019, kuriuo D. D. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2019 m. liepos 14 d. 20.34 val. Kelmės r., kelio (duomenys neskelbtini) 24 km. vairuodamas motociklą, kai teisės vairuoti neturi, važiavo 148 km per valandą (pritaikius paklaidą) greičiu, kai nustatytas leistinas 90 km per valandą greitis, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 ir 131.1 punktus.

2. D. D. padavė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, prašydamas jį panaikinti, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. spalio 9 d. nutartimi atmetė jo skundą ir Institucijos 2019 m. liepos 25 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. atstovas advokatas Dalius Gintautas prašo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ANK 416 straipsnio 6 dalis, kurioje numatyta skirtinga atsakomybė priklausomai nuo to, kokią transporto priemonę vairavo pažeidėjas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir teisinės valstybės principui, o Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateiktus nutarimą bylą atnaujinti, Institucijos 2019 m. liepos 25 d. nutarimą bei apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą, paremtą Konstitucijai neprieštaraujančiomis ANK normomis.

3.1. Skunde nurodoma, kad D. D. pripažįsta, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, tačiau minėtas ANK straipsnis galbūt prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, nes tam tikrų kategorijų transporto priemonės vairuotojai už analogišką pažeidimą gali būti baudžiami skirtingai. Sankcija priklauso ne nuo pažeidėjo asmeninių savybių, amžiaus, ankstesnio baustumo ar bet kokių kitokių objektyvių kriterijų, leidžiančių pateisinti tokioje padėtyje esančių asmenų padėties skirtingumą, o nuo vairuojamos transporto priemonės (jos masės, sėdimų vietų skaičiaus, ar vairuojamas motociklas). Apelianto manymu, šis teisinis reguliavimas galbūt nedera su Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu konstituciniu lygybės principu, pagal kurį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, transporto priemonių valdytojai (vairuotojai) nėra išskiriami į rūšis, visi jie yra bendrai laikomi „eismo dalyviais“ arba „transporto priemonių vairuotojais“, tai suponuoja išvadą, jog visi transporto priemonių vairuotojai prieš įstatymą yra lygūs. Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 22 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Konstitucijoje, inter alia (iš lot. tarp kitko, be kita ko), jos 29 straipsnyje, įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris yra universalus ir juo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai). Apelianto teigimu, ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė tik motociklų vairuotojams, o ne triračiam, galingiesiems keturračiams, keturračiams, be to, ji apibrėžiama labai neaiškiai, joje nėra nurodyti jokie papildomi kriterijai, todėl nėra aiškus nustatyto reglamentavimo tikslingumas taip diferencijuojant atsakomybę už padarytą pažeidimą.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad motociklų vairuotojai pagrįstai yra priskiriami pavojingiausiems vairuotojams, todėl jiems turi būti taikoma pati griežčiausia atsakomybė. Straipsnio sankcija nustatyta įvertinus pažeidimo pavojingumą ir galimą didelę grėsmę aplinkiniams. Konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų, esančių skirtingoje padėtyje, kategorijų atžvilgiu. Įstatymo leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą, laikosi Konstitucijoje įtvirtintų principų ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ANK 416 straipsnio 7 dalies, kurioje numatyta administracinio poveikio priemonė asmenims, padariusiems ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, atitikties Konstitucijos 29 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

6. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitais teisinis aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Konstituciją teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (iš lot. tarp kitko, be kita ko), Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ir atvirkščiai – teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai (2007 m. spalio 24 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Taigi klausimą, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Proceso dalyvių pateikti prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo stabdyti bylos nagrinėjimo ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad analogiškas prašymas buvo pateiktas ir apylinkės teismui, tačiau motyvuota Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi šis prašymas buvo atmestas. Įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytus teisinius argumentus, kuriais grindžiamas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, apeliacinis teismas konstatuoja, kad išdėstyti argumentai nekelia abejonių, kad ANK 416 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas galėtų prieštarauti Konstitucijos 29 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.

8. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui, kuris nustatytą greitį viršijo daugiau kaip 50 km per valandą. Pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį, vairuotojams, padariusiems ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. Taigi, atsižvelgęs į tai, koks vairavimo stažas bei kokią transporto priemonę vairavo pažeidėjas, įstatymų leidėjas diferencijavo administracinio poveikio priemonės ? teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ? terminą. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas nedraudžia įstatyme diferencijuoti administracinės atsakomybes tam tikrų kategorijų asmenims. Vien skirtingas administracinio poveikio priemonės taikymo termino nustatymas skirtingoms asmenų grupėms savaime nepažeidžia konstitucinio lygybės principo bei teisinės valstybės principo. Kaip matyti iš ANK 416 straipsnio 7 dalies dispozicijos, tam tikroms asmenų grupėms numatytas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Visų pirma, asmenims, neturintiems vairavimo įgūdžių (t. y. pradedantiesiems vairuotojams), antra, asmenims, vairuojantiems sunkiasvores transporto priemones, kurių masė didesnė nei 3,5 t, trečia, daugiau keleivių galinčių vežti transporto priemonių vairuotojams (kuriuose yra daugiau nei 9 sėdimos vietos), ketvirta, motociklų vairuotojams. Teismų doktrinoje pripažįstama, kad minėtos asmenų grupės išsiskiria savo pavojingumu, todėl įstatymų leidėjas sąmoningai numatė griežtesnę atsakomybę šiems asmenims, siekdamas apginti visuomenę ir viešąjį interesą.

9. Vertinant skundžiamo Institucijos nutarimo turinį matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą (baudą) bei administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) D. D., ANK 32, 34 straipsnių nuostatos buvo taikytos tinkamai, buvo atsižvelgta į visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą, asmenybę (dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai galėjosi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl pagrįstai D. D. skyrę minimalią administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą baudą (450 Eur) bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam įstatyme numatytam terminui (vieniems metams). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. D. paskirtą administracinę nuobaudą bei baudžiamojo poveikio priemonę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos Institucijai priimant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, todėl pagrįstai apylinkės teismas paliko Institucijos 2019 m. liepos 25 d. nutarimą nepakeistą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. atstovo advokato Daliaus Gintauto apeliacinio skundo ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.