- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-2142-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02702-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3320-399/2014 pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama paveldėjimo teisės liudijimo gavimui nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad po A. Č. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos vyras J. A. Č., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti; 2) po J. A. Č. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė A. K. pradėdama turtą faktiškai valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti, tai yra pavedė pareiškėjai pateikti pareiškimą atitinkantį CPK 447 str. reikalavimus ir pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškime išdėstytas aplinkybes. Teismas nurodė, kad pareiškėja nurodo, jog ji ir J.A. Č. buvo sugyventiniai nuo 1992 m. Notaro pateiktuose liudijimuose nurodyta, kad tiek po J.A. Č., tiek po A. Č. mirties palikimo, paduodant pareiškimą notarui, niekas nepriėmė. Tiek J.A. Č., tiek A. Č. mirė iki naujo civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. ir palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Įstatyminiai įpėdiniai palikimų atsiradimo metu galiojusio civilinio kodekso 573 str. yra išvadinti ir tarp jų nenurodyta, kad pagal įstatymą paveldi sugyventiniai vienas po kito mirties. Priimti palikimui pagal testamentą terminas buvo taip pat 6 mėnesiai. Pareiškėja teikia testamentą 1995-05-09, kad J.A. Č. turtą palieka jai A. K., tačiau kaip galima spręsti iš notarų liudijimų ji palikimo pagal testamentą nėra priėmusi, esant šioms aplinkybėms pareiškėja turi pateikti motyvus ir įrodymus, kad ji turi reikalavimo teisę, tai yra, kad prašomų faktų nustatymas sukurs jai teisines pasekmes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja A. K. atskiruoju skundu (b. l. 23-24) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-07-24 nutartį panaikinti. Apeliantės nuomone, teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismo nutartyje konstatuota, kad apeliantė privalo pateikti motyvus ir įrodymus, kad ji turi reikalavimo teisę, ir, kad prašomų faktų nustatymas sukurs jai teisines pasekmes. Tačiau teismas nenurodė, kokius trūkumus ji turi pašalinti bei kokius įrodymus turi pateikti. Nutartyje nurodyta formuluotė apie trūkumų pašalinimą yra abstrakti ir neargumentuota. Ji nurodė ir pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius jos pareiškimo reikalavimus. Pareiškime yra aiškiai nurodyta, koks turtas liko po A. Č. ir J. A. Č. mirties, kieno vardu jis registruotas, taip pat aplinkybes, kurios sudaro pagrindą nustatyti juridinius faktus. Teismas reikalauja perteklinių įrodymų, kurių pats net nenurodė. Taip pat nutartyje nurodyta, kad apeliantė palikimo pagal testamentą nėra priėmusi, tačiau apeliantė negalėjo priimti palikimą pagal testamentą, nes šį testamentą rado tik dabar, be to, negali priimti palikimo pagal testamentą, kadangi likęs nekilnojamasis turtas yra registruotas ne asmens palikusio jai testamentą t.y. J. A. Č., o jo buvusios sutuoktinės A. Č. vardu. Nenustačius fakto apie J. A. Č. paveldėjimą, negalimas joks ir testamentinis paveldėjimas. Apeliantės nuomone, pareiškimas pilnai atitinka keliamiems reikalavimams. Tik patenkinus jos prašymus yra galimas paveldėjimo teisės liudijimo gavimas, o tuo pačiu ir teisinių pasekmių atsiradimas. Nenustačius prašomų juridinių faktų, negalimas turto paveldėjimas. Kitokia tvarka gauti paveldėjimo liudijimo nėra galimybės.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Bylos dėl juridinę reikšmė turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 442-448 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą arba nutartį. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį (pagal analogiją - prašymą, pareiškimą) ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu ir pan.). Tai svarbu teisei į konkretaus reikalavimo patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-551/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja (apeliantė) pareiškimu prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimui nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po A. Č. mirties palikimą priėmė jos vyras J. A. Č., o po J. A. Č. mirties palikimą priėmė A. K. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti motyvus ir įrodymus, kad ji turi reikalavimo teisę, tai yra, kad prašomų faktų nustatymas sukurs jai teisines pasekmes. Minėta, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Iš pareiškėjos pareiškimo turinio matyti, kad ji nurodė, kuriam tikslui prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, koks turtas liko po palikėjo J. A. Č. mirties, taip pat aplinkybes, dėl kurių ji įstatymo nustatytu terminu palikimo pagal testamentą nėra priėmusi bei kodėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės pateiktas pareiškimas atitinka CPK 111-114 straipsniuose ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, neturėjo teisinio pagrindo pareiškimo priėmimo stadijoje spręsti dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo pagrįstumo. Aplinkybes dėl pareiškimo pagrįstumo teismas turi aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės, bet ne bylos iškėlimo stadijoje.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė procesines normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškėjos A. K. pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.