Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-17 · Civilinė byla Nr. e2-9864-534/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-17
Bylos Nr.
e2-9864-534/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40082-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Ieškovas
UAB „Industek“
Atsakovas
UAB „Dvaro keliai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2-9864-534/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40082-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4. , 2.6.1.5. , 2.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio mėn. 17 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis
sekretoriaujant K.Pečiukaitienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Industek“ atstovui adv.pad. P.Grigaliūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Industek“ ieškinį atsakovui UAB „Dvaro keliai“ dėl skolos ir netesybų priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Industek“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Dvaro keliai“ skolą, netesybas. Ieškovo atstovas nurodo, kad, teismo dienai, yra pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 4 d., nesumokėta numatyti 40 eurų dėl skolos išieškojimo neteismine tvarka, ir atstovavimo pagalbos išlaidos 342,60 eurų.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nes ieškinio padavimo dieną skola buvo sumokėta. Ieškinys paduotas dėl nuostolių priteisimo, kurių atsakovas nenumatė. Pagal LR CK 6.258 str. 9 p. normą, verslininkas atsako už tuos nuostolius, kuriuos galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo dieną kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Teismui atsakovas 2019-04-02 atsiuntė rašytinius paaiškinimus ir mokėjimo pavedimą 340,04 eurų sumai, prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų 2018-03-07 Ilgalaikės tiekimo sutarties Nr.2018/SK/03/07, 2018-03-29 susitarimo Nr.20180329 nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai prievoliniai įsipareigojimai. Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybe, kad atsakovas neįvykdė 2018-03-07 Ilgalaikėje tiekimo sutartyje Nr.2018/SK/03/07 prisiimtų prievolinių įsipareigojimų – neapmokėjo 2018-09-14 perduoto vamzdžio už 17089,02 eurus kainos pagal PVM sąskaitą faktūrą RIN Nr. 66936 per 60 dienų kaip numatyta sutarties 5 punkte. Ieškovas 2018-12-19 kreipėsi į teismą ir prašo priteisti skolą, netesybas pagal šalių sudarytą sutartį, netesybas pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsakovas nurodo, kad ieškinio padavimo dienai skola buvo sumokėta – 2019-01-29 pervesta likusi skolos suma. Nurodo, kad ieškovas netesybų nereikalavo, netesyboms nebuvo išrašyta sąskaita-faktūra. Ieškovas 2019-02-12 ieškinį pateikė, kai skola buvo sumokėta ir neteisėtai nurodo, kad įmokas skirsto pagal LR CK 6.54 str. normą.

Teismas ieškinį atmeta. Šalių prievolinius santykius reguliuoja 2018-03-07 Ilgalaikės tiekimo sutarties Nr.2018/SK/03/07 sąlygos. Sutarties 2.2. punktas numato, kad prekinio kredito limitas negali viršyti 70000 eurų. Prekių apmokėjimo santykius reguliuoja sutarties 5 punktas, kuriame numatyta sankciją (netesybos) - 0,02 procentų palūkanos nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovas 2019-01-22 įspėjime (b.l.76) nurodo, kad atsakovas apmokėtų sąskaitą per 7 dienas, nes priešingu atveju išrašys sąskaitą delspinigiams. Atsakovas nustatytu terminu 2019-01-29 pervedė likusią skolos sumą. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas atsakovui nustatė naują prievolės įvykdymo terminą, o atsakovas nustatytu terminu prievolę įvykdė. Ieškovas teismui įrodymų dėl išrašytos mokėjimo sąskaitos delspinigiams nepateikė. Tai reiškia, kad 2019-02-12 ieškinys gali būti pareiškiamas dėl netesybų, o ne dėl neapmokėtos skolos. Teismas ieškinį atmeta, nes šalys buvo susitarusios dėl sutartinės atsakomybės už prievolės neįvykdymą nustatytu terminu. Ieškovo nurodyta 123,04 eurų suma yra delspinigių suma, kurią atsakovas sumokėjo. Ieškovo reikalavimas dėl 123,04 eurų priteisimo atmetamas.

LR CK 6.37 str. 1 d. numato, kad palūkanos pagal prievolę gali būti nustatytos šalių susitarimu arba įstatymais. Ieškovas netesybų prašo dviem pagrindais - pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, ir pagal 2018-03-07 Ilgalaikės tiekimo sutarties Nr.2018/SK/03/07 5 punktą. Atsakovas 2019-04-02 atsiuntė mokėjimo pavedimą ir raštą su paaiškinimais už ką yra sumokėjęs 340,04 eurus (žyminis mokestis 97 eurų, 123,04 eurų palūkanos, 120 eurų advokato pagalbos išlaidos ruošiant teismo įsakymą). Teismas ieškovo ieškinį atmeta, nes skola ir netesybos sumokėtos. Šalys sutartyje numatė piniginės prievolės neįvykdymo padarinius, todėl netesybų priteisimas pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą reikš nepagrįstą praturtėjimą. LR CK 6.261 str. numato už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą tik sutarčių ar įstatyme numatytas palūkanas. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias įstatymu numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų). Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurių nepadengia įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos, kai sutartyje gali būti pasirenkamas ir mišrus būdas, kada šalys sutartyje numato netesybas, bet nuostolių atlyginimo klausimo nereglamentuoja ir jų atlyginimas sprendžiamas įstatymo nustatytu būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko ,,Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Chemopakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. N. D. ir D. Č., bylos Nr. 3K-3-387/2013).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str., paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Teismui atsakovai įrodymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jiems bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str., 98 str., ieškovui nepriteisia turėtas teisinės pagalbos išlaidas, nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, akai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Teismas ieškovo reikalavimą atlyginti UAB „Creditreform Lietuva“ teisines paslaugas atmeta. Teismas atmeta ieškovo reikalavimą atlyginti adv.pad. P.Grigaliūno suteiktas teisines paslaugas, nes ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis