Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-988/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-08
Bylos Nr.: 2A-988/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-03030-2011-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Danutė Milašienė
Atsakovas: G. K.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
Trečiasis asmuo: BUAB „Gintmeda“

Kategorijos

36.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-988/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03030-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2.;42.10; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui G. K. dėl 140 725,83 Lt priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Gintmeda“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo, bankrutuojančios bendrovės laiduotojo 140 725,83 Lt bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su UAB „Gintmeda“ sudarė lizingo sutartis Nr. LT038372, Nr. LT038373, Nr. LT048980, Nr. LT049374, Nr. LT053453 ir Nr. LT078839, pagal kurias ieškovas įsigijo sutartyse nurodytas transporto priemones ir įrenginius bei perdavė turtą naudoti UAB „Gintmeda“. Su atsakovu G. K. buvo sudarytos laidavimo sutartys Nr. LT038372/L, Nr. LT038373/L, Nr. LT048980/L, Nr. LT049374/L, Nr. LT053453/L ir Nr. LT078839/L, pagal kurias atsakovas įsipareigojo vykdyti bendrovės neįvykdytas ar netinkami įvykdytas prievoles pagal paminėtas lizingo sutartis. UAB „Gintmeda“ nuo 2009 m. balandžio 30 d. nutraukė įmokų pagal lizingo sutartis mokėjimą. Ieškovas 2009 m. birželio 2 d. išsiuntė atsakovui pretenziją, pasiūlė sumokėti 18 380,29 Lt skolą; atsakovui skolos nesumokėjus, 2009 m. liepos 14 d. raštu ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis. Ieškovas pažymėjo, kad vienas iš įrenginių (horizontalios juostinio rastų pjovimo staklės, kurių bendra likutinė neišpirkta vertė 82 406,50 Lt) nebuvo lizingo gavėjo grąžintas ieškovui. 2010 m. spalio 23 d. raštu ieškovas pareikalavo, kad atsakovas (laiduotojas) sumokėtų skolą, palūkanas, atlygintų nuostolius iš turto pardavimo bei papildomas išlaidas 143 485,58 Lt sumoje.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas iškėlė UAB „Gintmeda“ bankroto bylą, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje buvo patvirtintas ieškovo 2 278,58 Lt kreditorinis reikalavimas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 10 str. 7 d. 3 p. įmonei yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Bankroto byloje patvirtinta, kad bankrutavusios bendrovės prievolė atsakovui buvo 2 278,58 Lt; atsakovo prievolė yra aksesorinė ir negali viršyti bankrutavusios bendrovės prievolės dydžio (CK 6.76 str. 2 d.). Atsakovo nuomone, laidavimo prievolė pasibaigė. CK 6.88 str. 1 d. numato, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nepareiškia laiduotojui ieškinio. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos visi bankrutuojančios įmonės skolų terminai yra pasibaigę; nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens UAB „Gintmeda“ prievolių ieškovui terminai suėjo 2009 m. rugsėjo 9 d., t. y. ieškinys laiduotojui buvo pareikštas praleidus CK 6.88 str. 1 d. numatytą 3 mėn. terminą. Atsakovo vertinimu, reikalavimas priteisti 82 406,50 Lt (neišpirkta turto vertė) už negrąžintas ieškovui stakles yra nepagrįstas, nes staklės buvo grąžintos ieškovui. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos parengtą pridėtinės vertės įstatymo komentarą, išlaidų, patirtų dėl pirmalaikio lizingo sutarties nutraukimo kompensavimas nėra PVM objektas, taigi ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 15 388,77 Lt PVM.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad likviduojama dėl bankroto UAB „Gintmeda“ buvo 2012 m. balandžio 18 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro; iki pat įmonės pabaigos ieškovas nebuvo pateikęs bankroto administratoriui prašymo dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo, reikalavimas taip ir liko 2 278,58 Lt. Tokios aplinkybės papildomai nurodo, kad prievolės, už kurias buvo laiduojama, pasibaigė.

Trečiasis asmuo BUAB „Gintmeda“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB iš atsakovo G. K. 140 725,83 Lt ir 3 815 Lt žyminio mokesčio, iš viso 144 540,83 Lt, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 140 725,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2011 m. lapkričio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisė iš atsakovo G. K. valstybei 11,35 Lt dokumentų siuntimo išlaidų, grąžino ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB 846 Lt permokėto žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo BUAB „Gintmeda“ sudarė lizingo sutartis Nr. LT038372, Nr. LT038373, Nr. LT048980, Nr. LT049374, Nr. LT053453 ir Nr. LT078839, pagal kurias ieškovas įsigijo sutartyse nurodytas transporto priemones ir įrenginius bei perdavė turtą naudoti BUAB „Gintmeda“. Su atsakovu G. K. buvo sudarytos laidavimo sutartys Nr. LT038372/L, Nr. LT038373/L, Nr. LT048980/L, Nr. LT049374/L, Nr. LT053453/L ir Nr. LT078839/L. Ieškovas 2009 m. birželio 2 d. raštu Nr. 01-20-20973 išsiuntė atsakovui pretenziją, pasiūlė sumokėti 18 380, 29 Lt skolą, atsakovui skolos nesumokėjus, 2009 m. liepos 14 d. raštu Nr. 01-30-4595 ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis nuo 2009 m. liepos 14 d., konstatavo, kad nesumokėtų įmokų suma padidėjo iki 26 344,25 Lt, pareikalavo iki 2009 m. liepos 31 d. grąžinti lizinguojamą turtą. 2010 m. rugsėjo 23 d. raštu ieškovas pareikalavo, kad atsakovas G. K., kaip laiduotojas, sumokėtų skolą, palūkanas, atlygintų nuostolius iš turto pardavimo bei papildomas išlaidas, viso 143 485,58 Lt. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi UAB „Gintmeda“ buvo iškelta bankroto byla, byloje buvo patvirtintas 2 278,58 Lt ieškovo kreditorinis reikalavimas, 2012 m. balandžio 18 d. bendrovė buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro.

Pirmosios instancijos teismas su atsakovo argumentais, kad prievolės pagal laidavimo sutartis yra pasibaigusios, nesutiko. Nurodė, kad pagal visų su atsakovo sudarytų laidavimo sutarčių 3 ir 4 punktų nuostatas klientui neįvykdžius prievolės pagal lizingo sutartį, klientas ir laiduotojas atsako lizingo bendrovei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Šalys susitarė, kad laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį, t. y. šių laidavimo sutarčių nuostatų analizė sudaro pagrindą teigti, kad nutraukus lizingo sutartis laiduotojas G. K. atsako ieškovui tokia pat apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas, UAB „Gintmeda“. Pirmosios instancijos teismas šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip neterminuotą laidavimą, kurio pabaigai nustatyti turi būti taikomos CK 6.89 str. nuostatos ir negali būti taikomos CK 6.88 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios terminuoto laidavimo pabaigą. Teismas sprendė, kad vėlesnis bankroto bylos iškėlimas vienam iš solidariųjų skolininkų (bendrovei – lizingo gavėjai) bei faktas, kad ieškovas nebuvo apskaičiavęs nuostolių iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir nebuvo pareiškęs bankroto byloje kreditorinio reikalavimo dėl visiško nuostolių atlyginimo neturi įtakos atsakovo (laiduotojo G. K.)) sutartinei prievolei atlyginti ieškovo nuostolius ir neatleidžia jį nuo prievolių pagal laidavimo sutartis įvykdymo. Dėl analogiškų motyvų atmestas atsakovo atstovės argumentas, kad atsakovo prievolė ieškovui pasibaigė po bankrutuojančios UAB „Gintmeda“ pabaigos ir jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro 2012 m. balandžio 18 d. CK 6.128 str. 3 d. numato, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (nagrinėjamoje byloje – atsakovas laidavimo sutarčių pagrindu). Atsakovo prievolės pagal laidavimo sutartis yra galiojančios, todėl ieškovo teisė gauti reikalavimo patenkinimą turi būti ginama, nes laiduotojas, turėjęs pareigą įvykdyti prievolę už skolininką, šios pareigos nėra įvykdęs.

Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 82 406,5 Lt (neišpirkta turto vertė) už negrąžintas ieškovui horizontalios juostinio rastų pjovimo stakles, nes staklės buvo grąžintos ieškovui. Atsakovo vertinimu, staklių grąžinimo ieškovui faktą įrodo 2009m. rugpjūčio 4 d. turto priėmimo-perdavimo aktas, kuriame eilutėje „turto aprašymas“ nurodytas perduodamas turtas pagal lizingo sutartį Nr. LT078839: „1 būgninis medienos smulkintuvas HEIZOMAT HM 6-300; 1(vienos) horizontalios juostinio rast“ bei 2009 m. rugpjūčio 18 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. 554, kurioje nurodyta, kad paminėti turto objektai buvo vertinami. Ieškovo atstovė paaiškino, kad fragmentinis staklių pavadinimo paminėjimas turto priėmimo-perdavimo akte ir turto vertės nustatymo pažymoje yra rašymo apsirikimas ir staklių perdavimo fakto neįrodo. Ieškovas pateikė įrodymus, kad 2009 m. lapkričio 27 d. „Swedbank lizingas“, UAB debitorinio komiteto sprendimu horizontalios juostinio rastų pjovimo stakles (duomenys neskelbtini) ser. Nr. 705 buvo nurašytos ieškovo buhalterinėje apskaitoje, nes turtas nebuvo atsiimtas iš kliento (b.l. 229). Nagrinėjamos bylos duomenimis 2008 m. rugsėjo 12 d. lizingo sutarties Nr. LT078839 objektu buvo 1 (vienas) naujas būgninis medienos smulkintuvas HEIZOMAT HM 6-300, 2008 m., 76 000 Lt (be PVM) vertės ir 1 (vienos) naujos horizontalios juostinio rastų pjovimo staklės (duomenys neskelbtini) 2008 m., 109 170 Lt vertės (be PVM), bendra turto vertė be PVM 185 170 Lt (b.l. 90, 103-104); remiantis 2009 m. rugpjūčio 18 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. 554, turtas, atgautas pagal lizingo sutartį Nr. LT078839, buvo įvertintas 37 000 Lt (be PVM). Pažymėtina, kad vertinimas buvo atliktas praėjus 11 mėn. po turto įsigijimo, t. y. pažymoje konstatuotas nepaprastai didelis turto vertės sumažėjimas tuo atveju, jeigu buvo vertinami abu turtiniai objektai. Šios ir analogiškų, esančių byloje, turto vertės nustatymo pažymų turinio analizė įrodo, kad yra didesnė tikimybė, jog turto vertės nustatymo pažyma Nr. 554 buvo vertinamas vienas, mažesnę vertę turtintis objektas –būgninis medienos smulkintuvas, o kitas turtinis objektas – juostinio rastų pjovimo staklės nebuvo ieškovui perduotos ir, atitinkamai, nebuvo vertinamos ir parduotos.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti atsakovo prievolę jo nurodytų argumentų pagrindu, kadangi ieškovas įrodė, kad realiai patyrė išlaidas, susijusias su grąžinto turto pardavimu: ieškovas realizavo grąžintą turtą per UAB „EUROTECH.LT“. 15 388,77 Lt papildomų išlaidų suma – tai UAB „EUROTECH.LT“ komisinis mokestis, paruošimo pervežimui, pervežimo ir pakrovimo-iškrovimo paslaugų vertė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas G. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad trečiojo asmens prievolė ieškovui patvirtinta teismo nutartimi ir sudaro tik 2 278,58 Lt. Neįvykdžius šios prievolės, ieškovas turėtų teisę šios sumos įvykdymo reikalauti iš laiduotojo – atsakovo, tačiau ieškinyje reikalaujama žymiai didesnė ir nepagrįsta suma.

2. Pasibaigus užtikrinamai prievolei, baigiasi ir laidavimas. Taigi likvidavus juridinį asmenį, jo neįvykdytos prievolės pasibaigia, todėl ieškinys turėjo būti atmestas, kadangi nėra pagrindo pripažinti skolos atsakovo atžvilgiu.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad trečiasis asmuo neperdavė turto. Turto perdavimo faktą, apelianto nuomone, įrodo byloje esantys duomenys. Ieškovo 2009 m. spalio 26 d. pareiškime, adresuotame bankroto administratoriui, nurodoma, jog nutraukus lizingo sutartis, trečiasis asmuo privalėjo perduoti ieškovui turtą. Šiame pareiškime fiksuojama, jog pagal sutartis naudotas turtas yra grąžintas. Be to, šiame pareiškime taip pat nurodoma, jog pagal lizingo sutartį Nr. LT078839 - horizontalios juostinio rąstų pjovimo staklės parduotos, ieškovui patiriant 1042,51 Lt nuostolį, kurį ir prašo ieškovas patvirtinti kaip jo kreditorinį reikalavimą BUAB „Gintmeda“ bankroto byloje. Ieškovas prie ieškinio pateikė taip pat PVM sąskaitą-faktūrą TRC Nr. 0601 (2009 m. rugpjūčio 5 d.) už turto pervežimo paslaugas, kurioje minimas ir neva neperduotas ieškovui turtas. Šios aplinkybės patvirtina, jog šis turtas ieškovui buvo perduotas, ieškovas net sumokėjo už šio turto pervežimą, šis turto yra ieškovo realizuotas (parduotas), todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, atitinkamai perskaičiuotinos ir prašomų priteisti palūkanų sumos.

Šalies argumentai

4. Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo 15 388,77 Lt suma (išlaidų kompensavimas) yra nepagrįsta, nes ši suma apskaičiuota kartu su PVM, kurio nei atsakovas, nei tretysis asmuo neturi mokėti. Teismas suprato, jog 15 388,77 Lt suma neva ir yra PVM suma, tačiau nei teismo posėdžių metu, nei procesiniuose dokumentuose apie tai nebuvo net kalbos. Išlaidų suma nėra korektiška, kadangi apskaičiuota kartu su PVM, o šio mokesčio atsakovas mokėti neturi, todėl ieškovo pateikta suma turi būti koreguojama atimant PVM.

5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl 14 709,82 Lt palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo priteisimo. Ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra atmestinas, nes

dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo nutraukus netesybų ir palūkanų už skolininko prievoles pagal kredito sutartį (šiuo atveju pagal lizingo sutartis) skaičiavimą ir taip užfiksavus skolininko įsipareigojimų kreditoriui mastą, didesnis prievolės (įsipareigojimų) mastas negali būti taikomas ir laiduotojams.

Atsiliepimas

Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Mano, kad kreditorius reikalavimą turi teisę pareikšti abiems ir skolininkui BUAB „Gintmeda“ ir atsakovui. Taigi, kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui - BUAB „Gintmeda“ dėl 2 248,58 Lt debitorinio įsiskolinimo, neprarado teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitam bendraskoliui - atsakovui dėl debitorinio įsiskolinimo, palūkanų, nuostolio iš lizingo sutarčių objekto pardavimo bei likutinės (neišpirktos) vertės atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu laiduotojui tik po atsiimtų ginčo lizingo sutarčių objektų realizavimo. Iki pat realizavimo momento, ieškovas negalėjo sužinoti, už kokią kainą bus realizuoti atsiimti ginčo lizingo sutarčių objektai, ar bus gautas pelnas, kurio pagrindu ieškovas turi teisę mažinti skolininko skolą, nuostolius ieškovui, ar bus patirtas nuostolis, kurio ieškovas turi teisę reikalauti iš ginčo lizingo sutartis pažeidusio kliento. Ieškovas turi teisę reikalauti priteisti netiesioginius nuostolius, t.y. negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos sudėjus pagal lizingo sutarčių įmokų grafikus turėjusias būti sumokėtas palūkanų įmokas nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių pabaigos. Šie nuostoliai negali būti tapatinami nei su palūkanomis, atliekančiomis atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją, nei palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, kurių skaičiavimas vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu nutraukiamas iškėlus įmonei bankroto bylą. Dėl kliento kaltės nutraukus Lizingo sutartį, ieškovas neteko galimybės gauti pelno, todėl yra pagrindo, reikalauti negautų pajamų dydžio, priteistino iš atsakovo. Šiuo atveju ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog klientas lizingo sutarčių sąlygas vykdys visą jos terminą, dėl ko ieškovas gaus su lizingo santykiais susijusias pajamas. Šiuo atveju tarp kliento veiksmų ir tarp ieškovo patirtų netiesioginių nuostolių yra priežastinis ryšys, nes ieškovas šių nuostolių nebūtų patyręs, jei klientas būtų tinkamai vykdęs lizingo sutartis. Apelianto argumentai dėl laidavimo pabaigos atmestini kaip nepagrįsti, kadangi laidavimo sutartyje numatyta, kad laidavimo sutartis pasibaigia tuo pačiu metu kaip ir laidavimu užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Tuo tarpu prievolė pasibaigia, kai ji yra tinkamai įvykdoma. Atsakovui kyla pareiga įvykdyti BUAB „Gintmeda“ prievoles pagal lizingo sutartis, kadangi reikalavimas laiduotojui buvo pareikštas iki pagrindinio skolininko likvidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Fragmentinis staklių pavadinimo paminėjimas turto priėmimo perdavimo akte, turto vertės nustatymo pažymoje yra rašymo apsirikimas ir staklių perdavimo fakto neįrodo. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad 15 388,77 Lt išlaidų suma turėjo būti apskaičiuota be PVM, nes pagal PVM įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas ieškovas veikia kaip neatsiskleidęs tarpininkas kliento atžvilgiu ir išrašo PVM sąskaitą – faktūrą „ perparduodamoms“ paslaugoms su PVM, o klientas, jei turi tokią teisę, iš lizingo bendrovės gavęs PVM sąskaitą – faktūrą, gali PVM deklaruoti kaip pirkimo PVM ir susigrąžinti iš valstybės biudžeto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl apelianto (laiduotojo) pareigos įvykdyti ieškovui (kreditoriui) laidavimu prisiimtus įsipareigojimus atsakyti kreditoriui (ieškovui) už skolininko UAB „Gintmeda“ skolas, kildinamas iš lizingo sutarčių.

Laidavimas – vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70, 6.76 str.), kuriuo kreditoriui papildomai garantuojama, kad jo reikalavimas bus patenkintas. CK 6.81 straipsnis nustato laiduotojo solidarią atsakomybę. Todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu (skolininkas ir laiduotojas) kartu arba skyrium. Nors prievolės įvykdymas užtikrintas, skolininkui tenka pagrindinė pareiga ją įvykdyti. Laiduotojui tenka pareiga atsakyti kreditoriui už skolininką, kai šis neįvykdo savo subjektinės pareigos prievolėje, t. y. įvykdyti sutartį visa apimtimi – grąžinti pinigus ir sumokėti palūkanas bei netesybas, jei laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.81 str. 3 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ir trečiojo asmens UAB „Gintmeda“ buvo sudarytos 6 lizingo sutartys. Vadovaudamasis sudarytomis lizingo sutartimis ieškovas pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo nuosavybės teise kilnojamąjį turtą ir perdavė šį turtą valdyti ir naudoti lizingo gavėjui, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti ieškovui mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafikuose. Tinkamas prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimis sudarytomis tarp ieškovo „Swedbank lizingas“ , UAB ir atsakovo G. K., pagal kurias laiduotojas įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas tuo atveju, jei lizingo gavėjas UAB „Gintmeda“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartis. Nustatyta, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nustatytais terminais nemokėjo lizingo įmokų, todėl ieškovas nuo 2009 m. liepos 14 d. nutraukė lizingo sutartis su trečiuoju asmeniu.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad trečiojo asmens prievolė ieškovui bankroto byloje patvirtinta teismo nutartimi ir sudaro tik 2 278,58 Lt, todėl, apelianto nuomone, iš laiduotojo negali būti reikalaujama didesnė suma.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Gintmeda“ buvo iškelta bankroto byla, 2012 m. balandžio 18 d. UAB „Gintmeda“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro (t.1, b.l.232). Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kada skolininkui iškeliama bankroto byla, o ši teisinė situacija aktuali nagrinėjamoje byloje, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia tai, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Iš ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB trečiojo asmens BUAB „Gintmeda“ bankroto administratoriui pateikto pareiškimo, kuriuo buvo prašoma patvirtinti 2 278,58 Lt finansinį reikalavimą, matyti, kad ieškovas, perėmęs turtą iš trečiojo asmens, pardavė traktorių (sutartis Nr. LT038372) nepatiriant nuostolio, o horizontalias juostinio rąstų pjovimo stakles pardavė patirdamas 1042,51 Lt nuostolį. Jo prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą sudarė minėtas nuostolis iš staklių pardavimo bei 1236,07 Lt įsiskolinimas pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas faktūras (t.1, b.l.167-168). Minėtas 2278,58 Lt kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „Gintmeda“ bankroto byloje (t.1, b.l.169-170). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas neapėmė visų trečiojo asmens prievolių ieškovui, nes tuo metu dar nebuvo parduotas visas pagal lizingo sutartis perduotas turtas ir nebuvo aišku, kokio dydžio nuostolius patyrė ieškovas dėl lizingo sutarčių nutraukimo. Faktas, kad bankroto byloje buvo patvirtintas žymiai mažesnis kreditorinis reikalavimas negu iš laiduotojo šiuo metu prašoma priteisti suma, nesudaro pagrindo mažinti iš laiduotojo priteistiną sumą, kadangi kreditorius neturi pareigos savo reikalavimus reikšti skolininko bankroto byloje, o gali iš karto reikšti reikalavimą laiduotojui.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą įrodinėja taip pat tuo, kad likvidavus juridinį asmenį jo neįvykdytos prievolės pasibaigia, todėl baigiasi ir laidavimas. Teisėjų kolegija nurodo, jog jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5–6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinį atsakovui (laiduotojui) pareiškė 2011 m. lapkričio 8 d., o teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos buvo priimtas 2012 m. kovo 16 d. (t.1, b.l. 237). Taigi, ieškinio laiduotojui pareiškimo metu pagrindinis skolininkas nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi. Tai reiškia, jog kreditorius, pareikšdamas ieškinį laiduotojui, pareikalavo, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarusis skolininkas (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nurodo, kad tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012, kat. 36.2;).

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija taip pat tuo pagrindu, kad teismas nepagrįstai priteisė 82 406,50 Lt (neišpirkta turto vertė) už negrąžintas ieškovui horizontalias juostinio rastų pjovimo stakles, kurios, apelianto teigimu, buvo grąžintos ieškovui. Apeliantas staklių perdavimo faktą įrodinėja tuo, kad ieškovo 2009 m. spalio 26 d. pareiškime, adresuotame bankroto administratoriui, nurodoma, jog nutraukus lizingo sutartis, trečiasis asmuo privalėjo perduoti ieškovui turtą. Šiame pareiškime fiksuojama, jog pagal sutartis naudotas turtas yra grąžintas. Be to, šiame pareiškime taip pat nurodoma, jog pagal lizingo sutartį Nr. LT078839 - horizontalios juostinio rąstų pjovimo staklės parduotos, ieškovui patiriant 1042,51 Lt nuostolį, kurį ir prašo ieškovas patvirtinti kaip jo kreditorinį reikalavimą BUAB „Gintmeda“ bankroto byloje. Ieškovas prie ieškinio pateikė taip pat PVM sąskaitą-faktūrą TRC Nr. 0601 (2009 m. rugpjūčio 5d.) už turto pervežimo paslaugas, kurioje minimas ir neva neperduotas ieškovui turtas. Ieškovas staklių perdavimo faktą ginčija ir nurodo, kad fragmentinis šių staklių pavadinimo nurodymas yra rašymo apsirikimas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant nustatyti, ar ieškovui trečiasis asmuo perdavė stakles, būtina įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad turto vertės nustatymo pažymų turinio analizė įrodo, kad yra didesnė tikimybė, jog turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 554 buvo vertinamas vienas, mažesnę vertę turtintis objektas –būgninis medienos smulkintuvas, o kitas turtinis objektas – juostinio rastų pjovimo staklės, nebuvo ieškovui perduotos ir, atitinkamai, nebuvo vertinamos ir parduotos. Turto vertinimo pažymoje nurodyta turto vertė negali būti laikoma įrodymu, kurio pagrindu galima būtų spręsti, kad buvo perduotas ir vertinamas tik vienas iš dviejų pažymoje nurodytų objektų. Šią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovo 2011 m. liepos 5 d. reikalavime atsakovui nurodyta, kad horizontalios juostinio rąstų pjovimo staklės grąžintos (t.1, b.l.110). Šios staklės paminėtos PVM sąskaitoje – faktūroje, kurią UAB „Technikos realizacijos centras“ išrašė ieškovui už paruošimo pervežimui, pervežimo, pakrovimo/iškrovimo paslaugas transportuojant UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį turtą (t.1, b.l.134). 2009 m. rugpjūčio 4 d. turto priėmimo–perdavimo aktu buvo perduotos horizontalios juostinio rąstų pjovimo staklės (t.1, b.l.193). Pagal turto vertės nustatymo pažymą Nr. 554 buvo vertinamos būgninis smulkintuvas HEIZOMAT HM 6-300 bei horizontalios juostinės rąstų pjovimo staklės HTZ – 700 (t.1, b.l. 199). 2009 m. spalio 29 d. pareiškime ieškovas taip pat nurodė, kad pagal sutartis turtas yra grąžintas, o pardavus nurodytas stakles patirtas 1042,51 Lt nuostolis (t.1, b.l.167). Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „Gintmeda“ bankroto byloje buvo patvirtintas 2278,58 Lt ieškovo kreditorinis reikalavimas, kurį sudarė 1042,51 Lt nuostolis iš horizontalių juostinių rąstų pjovimo staklių pardavimo bei 1236,07 Lt įsiskolinimas pagal išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas (t.1, b.l.169-170). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovui buvo grąžintos horizontalios juostinės rąstų pjovimo staklės ir jos buvo parduotos patiriant 1042,51 Lt nuostolį. Ieškovo pateiktas „Swedbank lizingas“, UAB priedas prie debitorinio komiteto susirinkimo protokolo dėl atsiimto turto vertės nurašymo, nelaikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, jog staklės iš tikrųjų perduotos nebuvo, kadangi šias aplinkybes paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad horizontalios juostinės rąstų pjovimo staklės buvo grąžintos ieškovui, sprendžia, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ne šių staklių neišpirktą vertę (82 406,50 Lt), o 1042,51 Lt nuostolį iš horizontalių juostinių rąstų pjovimo staklių pardavimo.

Apeliantas ginčija taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą 14 709,82 Lt palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo sumą, nurodydamas, kad ši suma negalėjo būti priteista, kadangi dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo nutraukiamas netesybų ir palūkanų už skolininko prievoles skaičiavimas. Ieškovo nuomone, ši suma pagrįstai buvo priteista, kadangi ieškovas turi teisę reikalauti priteisti netiesioginius nuostolius, t.y. negautas pajamas, kurios apskaičiuojamos sudėjus pagal lizingo sutarčių įmokų grafikus turėjusias būti sumokėtas palūkanų įmokas nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių pabaigos. Šie nuostoliai negali būti tapatinami nei su palūkanomis, atliekančiomis atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją, nei palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, kurių skaičiavimas vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu nutraukiamas iškėlus įmonei bankroto bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimui, kaip akcesorinei prievolei, būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės, pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio, tai užtikrina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Tokiai atvejais, kai skolininkui yra iškeliama bankroto byla ir pagal įmonių bankroto teisinį reglamentavimą modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas yra skolingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, būtų nustatomos įmonės skolos ir kad jos nedidėtų bankroto bylos nagrinėjimo metu. Nutraukiamas tiek palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją (pavyzdžiui, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu (CK 6.872 straipsnis), tiek palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti (pavyzdžiui, skolininkui negrąžinant paskolos (CK 6.210, 6.261, 6.874 straipsniai), skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad laidavimo sutartys buvo nutrauktos 2009 m. liepos 14 d. pranešimu dėl vienašališko sutarčių nutraukimo. BUAB „Gintmeda“ bankroto byla iškelta 2009 m. rugsėjo 9 d. Kadangi palūkanos negali būti skaičiuojamos po bankroto bylos iškėlimo, teisėjų kolegija nurodo, kad laiduotojas, atsakydamas tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas, privalo atlyginti palūkanas tik iki bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista palūkanų suma sumažintina iki 1 393,33 Lt (t.1b.l. 207).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 15388,77 Lt papildomų išlaidų suma yra apskaičiuota kartu su PVM, kurio nei atsakovas, nei tretysis asmuo neturi mokėti. Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto argumentu, pažymi, kad vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaru, jei lizingo sutartis nutraukiama dėl kurios nors šalies kaltės, o sudarytoje lizingo sutartyje ar po sutarties nutraukimo sudarytame atskirame susitarime yra numatyta, kad kita šalis turi teisę reikalauti kompensuoti išlaidas, patirtas dėl pirmalaikės sutarties nutraukimo, tai toks kompensavimas nėra PVM objektas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas patyrė 14 514,40 Lt be PVM papildomų išlaidų už turto paruošimą pervežimui, pervežimą bei realizavimą (t.1, b.l. 127-134). Vadovaujantis pateiktu PVM įstatymo komentaru šios išlaidos nėra PVM objektu, todėl teisėjų kolegija sumažina ieškovo prašytą priteisti papildomų išlaidų sumą iki 14 514,40 Lt (2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 komentaro Reg Nr. KD-5644 redakcija nuo 2004-05-01 iki 2013-10-11, paskelbta tinklapyje http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=1000047494&tree_id=1000007324).

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant iš atsakovo ieškovui priteistiną sumą iki 45 170,98 Lt ir nuo šios sumos priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kolegijai tenkinus tik dalį ieškinio reikalavimų (32,1 proc.), atitinkamai sumažinama iki 1225 Lt ((3815 Lt x32,1 proc.) iš atsakovo priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma ieškovui. Ieškovas patikslinęs ieškinį, sumažino savo reikalavimus, todėl jam turi būti grąžinta 846 Lt žyminio mokesčio suma už ieškinį iš valstybės biudžeto.

Atsakovas už pateiktą apeliacinį skundą turėjo sumokėti 3815 Lt žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 763 Lt žyminio mokesčio, o likusios 3052 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo (t.2, b.l.10-11,15). Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (32,1 proc.) atsakovas į valstybės biudžetą turėjo sumokėti 1225 Lt žyminio mokesčio. Kadangi ieškovas yra sumokėjęs 763 Lt žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 462 Lt žyminio mokesčio. Proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (67,9 proc.) iš ieškovo į valstybės biudžetą turi būti priteista 2590 Lt žyminio mokesčio (3815x67,9 proc.). Įskaičius ieškovui grąžintiną iš biudžeto 846 Lt sumą į 2590 Lt sumą, kuria ieškovas privalo sumokėti, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 1744 Lt suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti sumažinant priteistiną sumą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k.111568069) iš atsakovo G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 45 170,98 Lt (keturiasdešimt penkių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimties Lt 98 ct) sumą, penkis procentus metinių palūkanų už priteistą 45 170,98 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. lapkričio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui „Swedbank lizingas“ UAB (j.a.k.111568069) 1225 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt penkis Lt) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB (j.a.k.111568069) į valstybės biudžetą 1744 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt keturis Lt) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 462 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt du Lt) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėDanutė MilašienėEgidija Tamošiūnienė