Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovams D. K., E. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. I. A., dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, priešpriešinių įrodymų nepateikė, apie teismo posėdį informuoti tinkamai. 2016-05-17 parengiamajame teismo posėdyje atsakovai dalyvavo kaip tretieji asmenys byloje. D. K. 2016-05-17 parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-12-12 įvykus ieškovės nurodydam draudiminiui įvykiui ji bute negyveno. Jai ir E. B. priklausančiame bute vyko remontai, sutuoktiniai buvo sudarę rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Apie avariją sužinojo tik gavę šaukimus atvykti į teismą, butą remontavę asmenys jos apie bute įvykusią avariją neinformavo. Pažymėjo, kad kol jai ir jo sutuoktiniui E. B. priklausančiame bute vyko remontai jame nesilankė, raktus buvo palikę darbininkams, kurie ne visiškai pabaigę remonto darbus išėjo ir su jais susisiekti nepavyko. 2016-06-28 teismo posėdžio metu atsakovė D. K. patvirtino parengiamajame teismo posėdyje nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, mano, jog jos neteisėtų veiksmų šiuo atveju nėra, ką patvirtina į bylą pateikta avarinio iškvietimo išklotinė, iš kurios matyti, kad namo administratorės įgalioti asmenys įvykio dieną tik atvyko užsukti vandenį, jokių remonto darbų neatlikinėjo, todėl nėra atsakinga už ieškovei kilusią žalą. Skambutis apie įvykusią avariją buvo gautas iš atsakovams priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-12-13 atsakovės darbuotojams nuvykus atlikti remonto darbų buvo nustatyta, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) daromas remontas. Pateikė į bylą mokėjimo pranešimus butui adresu (duomenys neskelbtini), už 2014 m. gruodžio mėnesį, 2015 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius, iš kurių kaip teigia matyti, kad jokios avarinės tarnybos paslaugos butui Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo teiktos.

Dėl atsakovų procesinės padėties

Byloje nustatytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-12-12 vandeniu buvo užpiltas G. I. A. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2014-12-15 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodomas numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės atstovas žalų ekspertas S. S. nustatė, kad užpylimo židinys buvo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini). Turto sunaikinimo akte nurodyta, kad per perdangą iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) trūkus šalto vandens bendrojo naudojimo vamzdžiui sulietos patalpos. Į butą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-12-15 14.00 val. žalų ekspertui patekti nepavyko, paliktas pranešimas. 2014-10-28 būsto draudimo liudijimu patvirtinama, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-11-09 iki 2015-11-08 buvo apdraustas ieškovės. Butas adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams D. K. ir E. B.. Pagal remonto Lokalinę sąmatą užpylimu sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 70,34 Eur. Ieškovas, apskaičiavo draudimo išmoką ir išmokėjo draudėjai G. I. A. 70,34 Eur dydžio draudimo išmoką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė į bylą įrodymus apie tinkamą namo adresu (duomenys neskelbtini), priežiūrą. 2012-06-28 susitarimu dėl teisių ir pareigų perleidimo nuo 2012-07-01 šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), sutartiniais pagrindais vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014-06-09 vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 reikalavimais buvo atlikta kasmetinė namo adresu (duomenys neskelbtini), laikančiųjų konstrukcijų, išorinių atitvarų, vidaus apdailos ir inžinerinių sistemų būklės įvertinimo apžiūra. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad šalto ir karšto vandens vamzdynų būklė yra patenkinama. 2015-01-15 raštu ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pretenzija dėl 70,34 Eur draudimo sumos sumokėjimo. 2014-10-17 tarpusavio susitarimu sudarytu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus O. (O.) D., ir atsakovų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti dviejų kambarių buto adresu (duomenys neskelbtini), apdailos darbus pagal pasirašytą sąmatą Nr. 1 pagal užsakovo užduotį, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Susitarimo 1 punktas). Susitarimo 4 punkte buvo numatyta darbus pradėti 2014-10-23 ir pabaigti 2014-12-23. 2015-04-19 atsakovė D. K. mokėjimo pavedimu pervedė O. D. 706,32 Eur nurodydama mokėjimo paskirtį „dėl buto remonto (duomenys neskelbtini)“. 2015 m. sausio mėnesį surašytas atliktų darbų aktas Nr. 1, kuriame numatyta buto adresu (duomenys neskelbtini) remonto darbų kaina - 1511,04 Eur. 2015 m. kovo mėnesį surašytas atliktų darbų aktas Nr. 2, kuriame numatyta buto adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina - 826,32 Eur.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio l dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Subrogacijos esmė — asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Panevėžio apygardos teismo Civiliniu bylų skyriaus teisėjos 2014 m. birželio 20 d .nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-428-544/2014).

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio l dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų - sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja asmenis elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tai reiškia, kad šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintos bendrosios civilinių teisinių santykių dalyvių pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę.

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto Civilinio kodekso 6.263 straipsnio l dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

Vertinant byloje esančius įrodymus dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas remiasi Civilinio kodekso 6.263 straipsnio nuostatomis, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 konstatuota, jog byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 konstatuota, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 159 straipsnio 1 dalis).

Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Atsižvelgiant į tai, atsakovai, siekdami paneigti, kad užpylimo šaltinis yra ne jos bute, ir vykdydami įrodinėjimo pareigą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje numatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš į bylą pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje užregistruoto pranešimo nustatyta, kad 2014-12-12 12.57 val. buvo gautas pranešimas iš buto adresu (duomenys neskelbtini), o tą pačią dieną 14.25 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (šilumininkas) nuvyko į namą adresu (duomenys neskelbtini), ir užsuko šaltą ir karštą vandenį namui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-28 atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2014-12-12 jų atstovas gavęs iškvietimą nuvyko ir užsuko namui adresu (duomenys neskelbtini), vandenį, į butą nepateko, vandentiekio avarijos nelikvidavo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje užregistruoto pranešimo taip pat nustatyta, kad 2014-12-13 00.26 val. buvo gautas pranešimas iš buto adresu (duomenys neskelbtini), o tą pačią dieną 01.39 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuvyko užsukti šalto ir karšto vandens stovą. Komentaruose nurodoma, kad „užpylė iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto, gyv. nėra, tame bute daromas remontas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė patvirtino, kad 2014-12-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nuvykus atlikti remonto darbų buvo nustatyta, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) daromas remontas. Į bylą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo pranešimai butui adresu (duomenys neskelbtini), už 2014 m. gruodžio mėnesį, 2015 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius patvirtina, kad jokios avarinės tarnybos paslaugos butui Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo teiktos. 2016-05-17 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovai patvirtino, kad jiems priklausančiame bute įvykio dieną vyko remontai, nurodė, kad į jiems priklausantį butą remonto metu nuvykę nebuvo, apie vandentiekio avariją sužinojo iš teismo gavę dokumentus. Į bylą atsakovai pateikė 2014-10-17 tarpusavio susitarimą sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus O. (O.) D., ir atsakovų, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti dviejų kambarių buto adresu (duomenys neskelbtini), apdailos darbus pagal pasirašytą sąmatą Nr. 1 pagal užsakovo užduotį, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Susitarimo 1 punktas). Susitarimo 4 punkte buvo numatyta darbus pradėti 2014-10-23 ir pabaigti 2014-12-23. Šie įrodymai patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes apie atsakovams priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), vykusius remonto darbus. Tai, kad 2014-12-12 iš buto adresu (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas dėl vandentiekio avarijos bute Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje užregistruoti pranešimai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės paaiškinimai. Atsakovai, būdami buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkai privalėjo elgtis kaip kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, t.y. prižiūrėti jiems priklausantį butą, domėtis vykdomais remonto darbais ir jiems priklausančio buto priežiūra, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, tačiau šios įstatyme įtvirtintos pareigos tinkamai neįgyvendino.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, šalių duotais paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė įstatymo ir kasacinio teismo praktikoje nurodytas aplinkybes, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas adresu (duomenys neskelbtini), o ne kiti šaltiniai. Taip pat teismas konstatuoja, kad ieškovo patirtą žalos dydį patvirtina byloje esantys dokumentai, t.y. būsto draudimo liudijimas serija Nr. 102273333, remonto lokalinė sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo draudėjui dokumentai (e.b.I tomas, l. 5-16). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškinys yra tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė tinkamus atsakovus byloje nurodė tik 2016-07-07 pateikdama teismui patikslintą ieškinį, kurį teismas priėmė 2016-07-11 rezoliucija. Ieškovas teikdamas pradinį ieškinį atsakovų į bylą nebuvo įtraukęs. 2016-04-21 ieškovė pateikė teismui ieškinį trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukdama ir D. K. bei E. B.. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais laikytina, kad byla atsakovams buvo iškelta tik 2016-07-11, todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2016-07-11, t.y. patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovas 2016-04-21 kartu su patikslintu ieškiniu pateikė teismui prašymą priteisti 45,89 Eur patirtas kelionės išlaidas vykstant iš Kauno į Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1377-122/2016 posėdį 2016-03-07 14.00 val. ir atgal. Pažymėtina, kad 2015-12-16 pradinis ieškinys buvo pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016-05-17 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydama suteikti duomenis, tačiau gavo atsakymą, kad reikia sumokėti nustatytą mokestį, kad draudimo bendrovei būtų suteikta informacija. Iš į bylą pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto „Dėl įvykio (duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad ieškovei 2014-12-23 raštu Nr. VTB-RS-14-0261 buvo nurodyta, kad vadovaujantis 2014-02-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 002/14, nustatančiu, kad nuo 2014-02-04 draudimo bendrovėms reikalinga informacija ir/ar dokumentai teikiami tik iš anksto apmokėjus už paslaugas, prašo sumokėti 15,91 Eur (54,92 Lt) plius PVM į žemiau nurodytą sąskaitą. Pažymėtina, kad nurodyti tinkamą atsakovą yra ieškovo pareiga. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant ieškovės procesinį elgesį dėl tinkamo atsakovo nurodymo byloje, ieškovo patirtos 45,89 Eur kelionės išlaidos vykstant iš Kauno į Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1377-122/2016 posėdį 2016-03-07 14.00 val. ir atgal, ieškovei nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 15,00 Eur dydžio išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 70,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 52,36 Eur išlaidų advokato kelionės išlaidoms apmokėti (į 2016-06-28 teismo posėdį), pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovų (137,44 Eur) Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 93, 98, 107, 150, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. K. ir E. B. 70,34 Eur (septyniasdešimt eurų 34 centų) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 70,34 Eur (septyniasdešimt eurų 34 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. liepos 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei AB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovės D. K. 68,72 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo E. B. 68,72 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.