Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie dabartiniu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis (1 mėnuo) neatliktos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. G. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą transporto priemonių saugojimo aikštelėje, esančioje Alytuje, (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai, atsiliepimo į skundą argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo sušvelninti jam Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, bei sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą.

3.1. Skunde nurodo, kad nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėjo, kad skiriant bausmę teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, bei BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės tikslais, taip pat atsižvelgti į baudžiamosios teisės paskirtį (BK 1 straipsnis). Teismo paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę prašo trumpinti, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, turimas dideles sveikatos problemas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo A. G. apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, turto konfiskavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme – prašo laisvės atėmimo bausmės terminą trumpinti, taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra draudimą naudotis specialia teise, kadangi nustatė pernelyg ilgą teisės vairuoti motorines kelių transporto priemones terminą, todėl prašo šį terminą trumpinti.

7. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl A. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl A. G. paskirtos bausmės

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

11. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas A. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nubaudė laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam A. G. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad jis teisiamas jau šeštą kartą, iš kurių antrą kartą iš eilės už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, nėra atlikęs vėliausiai jam paskirtos bausmės ir dabartinę nusikalstamą veiką įvykdė dar turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, ne kartą baustas administracine tvarka, yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išsituokęs, turintis nepilnametį išlaikytinį, gyvenamosios vietos daugiabučio namo savininkų bendrijos charakterizuotas teigiamai, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos bei priklausomybių ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. G. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, nuteistajam A. G. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu, kadangi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o A. G. visiškai pripažino savo kaltę. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. G. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 6 mėnesiams), kuri (kaip jau buvo minėta) dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 4 mėnesių) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją dar labiau ar paskirti kitos rūšies (švelnesnę) bausmę A. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam A. G. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos bausmės (laisvės apribojimas, areštas, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį.

13. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. G. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad jokia žala nebuvo padaryta, šiuo metu naujų teisės pažeidimų taip pat nėra padaręs, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis A. G. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. A. G. būdamas anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, apie galimas šios veikos pasekmes, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. G. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. paskirta bei neatlikta 60 parų arešto bausme, tai yra prie analizuojamu nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (1 mėnesį) neatliktos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, ją švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.

15. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytoms išvadoms, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant A. G. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui, paskiriant pareigas – gydytis priklausomybės ligas, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišeiti iš namų 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis, nuteistasis neginčijo, kad yra kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pripažino, gailėjosi, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, gyvenamosios vietos daugiabučio namo savininkų bendrijos charakterizuotas teigiamai, turi nepilnametį išlaikytinį, nustatyti sveikatos sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, bei teikiamos įgyvendinamos priemonės dėl šių sutrikimų gydymo, atskleidžia nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį bei pastangas jį keisti. Visa tai, sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. G. paskirta tiek bausmė, tiek sprendimas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus yra pagrįstas ir teisingas, padėsiantis pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise trukmės

17. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metų terminui, nurodant, jog minėta baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcingai griežta, neatitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijų, todėl paskirtas terminas turėtų būti mažinamas.

18. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, bet taip pat į jos padarymo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Pažymėtina, jog svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

19. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis vairavimas esant neblaiviam, kelią grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei ar sveikatai bei turtui. A. G. nustatytas net 2,24 promilės neblaivumas, t. y. jis vairavo transporto priemone būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumo laipsnis yra pakankamai artimas sunkiam girtumo laipsniui (2,50 promilių). Nors apeliaciniame skunde jis nurodo, jog toks vairavimas sunkių ir nepataisomų padarinių nesukėlė, vairuojama buvo nedidelį atstumą, automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad A. G. nurodė, jog alkoholį tą dieną vartojo (duomenys neskelbtini) kaime, neprisimena kaip atsidūrė parduotuvės stovėjimo aikštelėje, dėstė deklaratyvius teiginius apie tai, kad neva draugas jį atvežė iki miesto ir ten jį paliko, kas kelia rimtų abejonių dėl pastarojo nurodyto vairavimo tik automobilių stovėjimo aikštelėje fakto. Be to, pažymėtina, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymas nėra siejamas su padarinių atsiradimu padarius nusikalstamą veiką, taigi jau pačios veikos padarymas, t. y. automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams, o šiuo atveju tik laimingo atsitiktinumo dėka, sunkių padarinių išvengta. Nesutiktina su A. G. skunde dėstomos situacijos pavojingumo menkinimu, priešingai, bylos medžiaga (liudytojo parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašai) patvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelėje buvo tiek kitų transporto priemonių, tiek fizinių asmenų, kurie įvertinę nevalingus A. G. veiksmus (automobilio prietaisų junginėjimą (valytuvai, posūkiai), akceleratoriaus pedalo spaudimą iki galo bei jo atleidimą kelis kart, bei galiausiai vairavimą) pranešė apie tai policijos pareigūnams, tokiu būdu neabejotinai užkirsdami kelią sunkesniems padariniams.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones) 5 metų terminui, atsižvelgė į jau anksčiau minėtas aplinkybes, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, į tai, jog jis padarė vieną šiukščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Be to, A. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam jau buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi pastarasis už analogišką veiką teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jam buvo skirtas draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią specialią teisę įgyti, 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 9 d. Nepaisant to, A. G., praėjus bemaž 3 mėnesiams nuo procesinio sprendimo paskelbimo, jau 2024 m. vasario 23 d. tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką padarė antrą kartą, taigi elgėsi aplaidžiai ir buvo abejingas tam, kad vairuojant neblaiviam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės, kurios šiuo atveju ir kilo. Toks apelianto požiūris į padarytą nusikalstamą veiką leidžia spręsti, jog tokiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė turi būti paskirta ilgesniam negu vidurkis laikotarpiui tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei A. G. charakterizuojančias aplinkybes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisingumo ir proporcingumo kriterijų paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 5 metų terminui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamosios priemonės – specialiosios teisės atėmimui reikšmingas bylos aplinkybės, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas yra neproporcingai griežtas nėra pagrindo. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas leidžia nustatyti terminą nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju terminas nustatytas penkerių metų laikotarpiui, tad akivaizdu, neviršijant įstatyme įtvirtinto maksimalaus draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino.

22. Natūralu, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas sukelia nepatogumų pačiam apeliantui, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims būnant neblaiviems, pavojingumą, tokio asmens patiriami sunkumai paprastai nelaikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminą. Tiek apelianto skunde dėstomos aplinkybės dėl poreikio vairuoti transporto priemonę siekiant susirasti darbą, tiek jo sveikatos būklė, neatsirado staiga ir egzistavo dar prieš padarant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga įvairiems poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie gali lemti šios teisės netekimą. Dar labiau, nedaryti šių veikų pakartotinai.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas ir aptartas aplinkybes, sprendžia, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentas nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.