Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9238-776/2020 pagal ieškovės pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

V. teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl netesybų, paskaičiuotų nuo Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties nutraukimo, priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. spalio 19 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Mogo LT“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Mogo LT“ suteikė už užmokestį atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemone VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę iš UAB „Mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas UAB „Mogo LT“ kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais su tikslu transporto priemonę įsigyti (iš esmės šalys sudarė išperkamosios nuomos sutartį). UAB „Mogo LT“ 2019 m. spalio 31 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų. 2017 m. vasario 28 d. UAB „Mogo LT“ ir R. M. Services OU sudarė skolų perleidimo sutartį, pagal kurią buvo atlygintinai perleistos visos reikalavimo teisės atsakovo, kuris su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė, atžvilgiu. 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovė ir R. M. Services OU sudarė skolų pardavimo–pirkimo ir perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įgijo R. M. Services OU iš pradinio kreditoriaus perimtas teises į atsakovo skolą. 2019 m. balandžio 25 d. atsakovui pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą.

12. Apeliantės patirti papildomi nuostoliai susidarė ne dėl laiku neįvykdytos prievolės, o dėl kitų papildomų atsakovo veiksmų – dėl transporto priemonės ne pristatymo pradiniam kreditoriui ir jos apgadinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įskaičiavo netesybas į pradinio kreditoriaus patirtus papildomus nuostolius.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių sudaryta sutartis turi būti tinkamai ir sąžiningai vykdoma. Įstatyme draudžiama šaliai vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, nebent tai būtų iš anksto susitarta sutartyje arba tokia galimybė būtų numatyta įstatyme. Prievolės, sutarties neįvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. Prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą CK 6.251 straipsnis). Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus bei turi galimybę naudotis dviem Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Netesybos nustatomos šalių susitarimu, įtvirtintu sutartyje (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (žr., pvz., Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgą Nr. AC-37-1).

14. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė, kaip pradinio kreditoriaus teisių perėmėja, turi reikalavimo teisę į nuostolių, dėl laiku nevykdytos sutarties atlyginimą iki sutarties su atsakovu nutraukimo momento (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020), tačiau spręstinas prašomų priteisti nuostolių dydžio klausimas.

15. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties bendrųjų nuostatų 10.3. punktu šalys susitarė, kad gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai iki 1 % (vieno procento) dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, tačiau apeliantė, kaip naujasis kreditorius, sumažino sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 0,5 procento už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 dienų pagal kiekvieną įmoką. Iš delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog už tris pradelstas įmokas (už laikotarpį nuo 2019-09-19 iki 2019-10-31) yra paskaičiuota 669,52 Eur, už 180 dienų laikotarpį, delspinigius skaičiuojant po 0,5 proc. į dieną – 317,14 Eur. Laiko, kad tokio dydžio netesybos yra protingos, o šalių santykiams netaikytinos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatos. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

16. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Minimo įstatymo nuostatos yra netaikomos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto (VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šios VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos perkeltos iš 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri panaikina Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB) 2 straipsnio d) punkto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. spalio 19 d. atsakovo su pradiniu kreditoriumi UAB „Mogo LT“ sudaryta transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „Mogo LT“ suteikė už užmokestį atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemone VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę iš UAB „Mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas UAB „Mogo LT“ kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais su tikslu transporto priemonę įsigyti (sutarties Bendrųjų nuostatų (A) punktas). Tokia sutarties formuluotė reiškia, kad sutartis nepatenka į VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 dalies taikymo apimtį ir nagrinėjimu atveju yra taikomos VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, t. y. kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant byloje esančius rašytinius įrodymus, į šios nutarties 16-17 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantės reikalavimas priteisti netesybas tenkintinas iš dalies, mažinant netesybų (delspinigių) dydį nuo 0,5 procentų dydžio iki 0,05 procentų dydžio už kiekvieną pradelstą dieną, ir iš atsakovo apeliantei priteistina ne 317,14 Eur, o 31,71 Eur netesybų (delspinigių) suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, perskaičiuojamos apeliantės patirtos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Apeliantė už ieškinį sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, viso – 162,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas apeliantei priteisė viso 132,84 Eur (33,62 Eur žyminio mokesčio ir 99,22 teisinės pagalbos išlaidų) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (t. y., ne 82 proc., o 84 proc. reikalavimų), apeliantei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina viso 136,08 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1514,61 Eur/1800 Eur) (CPK 80, 93, 98 straipsniai).

19. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 15,00 Eur. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, t. y. tik 1/10 dalį reikalavimo, iš atsakovo priteistina 1,5 Eur apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį. Apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą keisti iš dalies skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dėl netesybų ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo keistinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 352,38 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 38 ct) skolą, 229,45 Eur (dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų 45 ct) sutarties sudarymo mokestį, 215,00 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų 00 ct) transporto priemonės pervežimo išlaidas, 686,07 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 7 ct) transporto priemonės vertės atstatymo išlaidas, 31,71 Eur (trisdešimt vieno euro 71 ct) netesybas (delspinigius), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 514,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,08 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. B. ieškovei UAB „Legal Balance“ 1,50 Eur (vieno euro 50 ct) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.