Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-10-13 · Byla Nr. N2-3465-131/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-13
Bylos Nr.
N2-3465-131/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01828-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vladas Leonas
Ieškovas
Z. S.
Atsakovas
N. S.
Advokatai
Viktorija Čivilytė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.N2-3465-131/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01828-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 116.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladas Leonas,sekretoriaujant Ingai Murauskaitei,

dalyvaujant ieškovui Z. S.

ieškovo atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Silvai Sandienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Z. S. 2013-01-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. S., prašydamas nustatyti sūnaus B. S. gyvenamąją vietą su tėvu Z. S.; priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui B. S. po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškinyje nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-23 sprendimu sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina N. S. ir iš tėvo Z. S. priteistas išlaikymas sūnui turtu. Ieškovas nurodė, jog po santuokos nutraukimo, atsakovė su abiem šalių nepilnamečiais vaikais išvyko nuolat gyventi į Kijevą. Sūnus Kijeve jautėsi blogai. Vaikams atvykus pas tėvą į Lietuvą, berniukas teigė, jog nenori grįžti į Kijevą, pradėjo kalbėti, jog nusižudys, jei jam reikės grįžti. Ieškovui kreipiantis į psichologus dėl sūnaus būklės, psichologai padarė išvadą, jog vaikas labai išgyvena tėvų skyrybas, berniukas jaučiasi nesaugiai, sūnus labiau prisirišęs prie tėvo ir labiau norėtų gyventi kartu su tėvu. Ieškovas taip pat nurodė, jog jis nedraus motinai matytis su sūnumi, todėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra tikslo nustatyti (b.l. 1-2).

Teismo posėdžio metu ieškovas Z. S. ieškinį palaikė, prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, nuo prašymo priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui – atsisakė.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė advokatė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsakovė N. S. atsiliepimo teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Atsakovei N. S. procesiniai dokumentai siųsti per LR Teisingumo ministerija (b.l. 16-19, 35-38, 59-64). Procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas atsakovei N. S. taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 52).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į B. S. išreikštą norą, Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi teisinio pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio B. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu Z. S.. Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas bei siejamas su būtinais vaiko poreikiais (b.l. 46).

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, neprieštaravo dėl atsisakymo nuo išlaikymo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Bylos duomenims nustatyta, kad B. S., gim. 2002-09-27, yra ieškovo Z. S. ir atsakovės N. S. sūnus (b.l. 9). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-23 sprendimu buvo panaikintas Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas santuokos įrašas. Šiuo sprendimu vaikų E. S., gim. 2009-02-10 ir B. S., gim. 2002-09-27, gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina (b.l. 4-6).

Nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai tik keliatą kartų per metus atvažiuoja pas tėvą į Lietuvą, dažniau bendrauja per „Skypą“. Sūnui B. atvažiavus į Lietuvą, pastarasis pradėjo teigti, jog nenori grįžti į Kijevą pas mamą, tėvas pastebėjo, kad sūnus tapo uždaras, liūdnas, todėl ieškovas kreipėsi pagalbos pas psichologus.

Psichologo įvertinimo rašte pažymėta, kad berniukas išgyvena tėvų skyrybų psichologinę traumą. Jis išgyvena stresinę būseną, nerimą, įtampą, liūdesį, pyktį, baimę, kaltę ir turi stiprų atramos ir prieraišumo poreikį. Berniukas uždaras, jaučiasi nesaugiai ir visus sunkius jausmus daugiau išgyvena savyje. Psichologas nustatė, jog berniukui išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir negalėjimas matytis su tėčiu, labai pasunkino skyrybų išgyvenimo procesą. Vaikas sunkiai išgyvena kiekvieną išsiskyrimą su tėčiu, kai reikia grįžti atgal į Kijevą. Vaiko nuomone, jis nori gyventi kartu su tėvu, nes galėtų su juo dažnai matytis, kartu leisti laiką, galėtų žaisti. Vaikas išreiškė, jog mama mažai laiko skiria jam, berniukas jaučiasi labai viešinas, atstumtas ir nemylimas. Psichologo išvadoje nurodyta, jog remiantis tyrimo rezultatais, tikėtina, kad berniukas saugiau jaustųsi gyvendamas pas tėvą. Galima teigti, kad tolesnei berniuko sveikai raidai psichologiškai palankesnė gyvenamoji vieta būtų pas tėvą (b.l. 7-8).

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2011 metais nutraukus tarp šalių santuoką, buvo išspręsta vaikų gyvenamosios vietos klausimas. Nepilnamečio B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, todėl po santuokos nutraukimo motina su vaikais išvyko gyventi į Kijevą. Kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų, vaikas labai smarkiai išgyvena tėvų skyrybas, ilgisi tėvo, nenori gyventi Kijeve.

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Teismas negali remtis vienu faktu, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas Z. S. gyvena 3 kambarių bute Vilniuje kartu su sugyventine. Vienas kambarys įrengtas sūnui. Kambarys yra šiltas, saulėtas, sudarytos palankios sąlygos vaikui gyventi, mokytis ir ilsėtis. Berniukas Vilniuje mokosi (duomenys neskelbtini) 4 klasėje, berniukas sveikatos problemų neturi. Berniukas pas tėvą gyvena nuo 2012 metų gruodžio 22 d. kai kartu su sese atvažiavo pas tėvą per atostogas. Motinos gyvenamosios vietos sąlygų nebuvo tirta dėl atsakovės gyvenimo Kijeve.

Minėta, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra svarbūs kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai. Byloje nėra pateiktą duomenų, kad ieškovas turėtų priklausomybę nuo alkoholio ar kitokių psichotropinių medžiagų, kad ieškovas būtų teistas. Teismo nuomone, byloje nėra įrodymų, kad ieškovo elgesys, gyvenimo būdas ir aplinka būtų priešingi nepilnamečio vaiko interesams, pažeistų vaiko teises, darytų neigiamą įtaką vaiko augimui ir vystymuisi.

Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.).

Teismas, vertindamas vaiko su tėvu ir motina tarpusavio santykius, įvertina psichologo pateiktą išvadą, iš kurios matyti, jog vaikas labiau prisirišęs prie tėvo ir jis aiškiai įvardina, kad norėtų gyventi su tėvu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams kalbantis su B. S., vaikas teigė, kad gyvendamas su mama jautėsi blogai, jam nuolat trūko tėvo, o motina skyrė jam mažai laiko. B. sakė, kad juo rūpinasi tėvas, jam nieko netrūksta ir jis nori gyventi su juo, o pas motiną nori važiuoti tik į svečius (b.l. 49). Įvertinus tai, matyti, jog berniuką su tėvu sieja šilti, supratingi, bendrų problemų sprendimo, bendravimo santykiai. Gyvenant su motina, berniukui trūksta dėmesio.

Bylos nagrinėjimo metu B. S. yra 12 metų amžiaus, kas vertintina, jog vaikas yra sulaikęs reikiamo amžiaus, kad į jo nuomonę būtų atsižvelgiama. B. S. aiškiai išreiškė, kad nori gyventi su tėvu, o su motina nori bendrauti. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškinys dėl gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas ir nepilnamečio B. S. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu Z. S..

Įvertinus tai, jog teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, teismas nepasisakys šiuo klausimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovo Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-23 sprendimą dalyje dėl vaiko B. S. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnamečio sūnaus B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladas Leonas