Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-04-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-4077-965/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
2YT-4077-965/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4077-965/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01950-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, UAB „VVP Consulting“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, kuriuo prašo vykdomąją bylą Nr. 0172/10/01384 nutraukti, remiantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui; panaikinti 2020 m. vasario 25 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų. Nurodo, kad išieškojimui ir papildomiems reikalavimams pagal 2010 m. spalio 1 d. išduotą vykdomąjį dokumentą yra suėję vykdymo (išieškojimo) senaties terminai, kadangi bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano, kad antstolio atliekami vykdymo veiksmai, pasibaigus išieškojimo senaties terminui, yra neteisėti, antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, todėl jam skirtina bauda.

Antstolis 2020 m. kovo 16 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad išieškojimo vykdymo senaties terminas taikomas tik priverstine tvarka išieškant administracines nuobaudas bei baudas, skirtas baudžiamojoje byloje, o vykdant išieškojimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą įstatymai nenumato išieškojimo vykdymo senaties terminų. 2020 m. kovo 16 d. patvarkyme antstolis detaliai paaiškino, kaip apskaičiuotos vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje, teigia, kad jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija.

Suinteresuotas asmuo UAB „VVP Consulting“ atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš bylo medžiagos nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdomojoje byloje Nr. 0172/10/01384 vykdo išieškojimą pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2010 m. spalio 1 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos UAB „VVP Consulting“ naudai.

Dėl senaties taikymo

Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu yra pasibaigęs įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, taip pat prašo taikyti bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą vadovaujantis CK, Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą, taip pat Baudžiamojo kodekso straipsniais, reglamentuojančiais apkaltinamųjų nuosprendžių vykdymą. Pareiškėjas mano, kad valstybė ne mažiau kaip 2 metus nevykdė savo pareigos ir neaprūpino jo darbinėmis pajamomis.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Taigi vykdymo veiksmų apimtį ir ribas nustato antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis) ir vadovautis jam pateiktu vykdomuoju dokumentu. Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 8 punktas). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodesko (toliau – CK) 4.192 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomojoje byloje išieškojimas vykdomas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris išduotas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo, vekselį pateikus vekselio turėtojui UAB „VVP Consulting“, sumokėti veselyje nurodytą sumą.

Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos Administracinių teisės pažeidimų arba Baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatos, nes notaro vykdomasis įrašas vykdomas CPK nustatyta tvarka, o skola yra kilusi iš civilinių teisinių santykių, todėl baudžiamojo kodekso ar Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos negali būti taikomos. Tai, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekaip nekeičia vykdomojo dokumento pobūdžio, juo labiau, tai nėra pagrindas taikyti kitų teisenų nuostatas.

Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, tai yra nustatyta, jog išieškojimo senaties terminas turi būti nustatytas įstatymu.

Įstatyme nėra numatyti jokie terminai, per kuriuos antstolis privalo išieškoti iš skolininko skolą, ir nėra numatyta jokia skolų išieškojimo vykdymo procese vykdymo senatis, išskyrus CPK 634 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Taip pat CPK nenumato pagrindo teismo sprendimo vykdymą nutraukti, jeigu per tam tikrą laiko tarpą teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. CPK nustatyti tik terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti laiku, todėl skolininko skundo argumentas, kad išieškojimas iš jo vykdomojoje byloje turi būti nutrauktas, nes yra pasibaigę išieškojimo senaties terminai, nėra teisiškai pagrįstas, o antstolis pagrįstai vadovaujasi CPK normomis.

CK 1.125 straipsnis reglamentuoja ieškinio pateikimo teismui senaties terminus, tai yra ši teisės norma taikoma tuo atveju, kai kreipiamasi, siekiant apginti savo pažeistas teises ir prisiteisti skolą. Nagrinėjamu atveju, ginčas dėl skolos nesprendžiamas, išieškotojo teisę reikalauti skolos išieškojimo patvirtina notaro išduotas vykdomasis įrašas, kuris pats savaime yra vykdomasis dokumentas, jis nėra nuginčytas ar panaikintas. Skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami vadovaujantis CPK V-VI dalies straipsnių nuostatomis ir CK 1.125 straipsnis šiuo atveju nėra taikomas, nes nėra sprendžiamas skolos pagrįstumo klausimas.

Pareiškėjas mano, kad valstybė ne mažiau kaip 2 metus nevykdė savo pareigos ir neaprūpino jo darbinėmis pajamomis. Nagrinėjamu atveju teismui nepateikta duomenų apie pareiškėjo darbinę veiklą laisvės atėmimo vietoje, vykdomosios bylos duomenimis antstolis nuolat tikrino registrų duomenis apie pareiškėjo darbinę veiklą, tačiau duomenų, kad pareiškėjas dirbtų, nenustatyta. Vien tai, kad pareiškėjas šiuo metu nedirba ir negauna darbinių pajamų, neatleidžia jo nuo pareigos grąžinti skolą. Vykdomosios bylos duomenimis pareiškėjas per raginime nustatytą terminą skolos taip pat nesumokėjo, vykdomosios bylos eiga nesidomėjo ir nors teigia, kad jam apie priimtą vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo pranešta, tačiau antstoliui paskelbus pareiškėjo paiešką, 2016 m. liepos 28 d. buvo nustatyta jo gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktas teismo šaukimas atvykti pas paieškos iniciatorių antstolį Joną Petriką dėl skolos vykdymo (vykdomosios bylos b. l. 94-96). Antstolio atlikti veiksmai vykdomojoje byloje patvirtina, kad turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, vykdymo procese nenustatyta.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas apie jo atžvilgiu vykomą išieškojimą žinojo, tačiau sumokėti skolą vengė, su antstoliu nebendradarbiavo. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog antstolis nuolat atliko vykdymo veiksmus, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs skolą ar 2020 m. liepos 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytą sumą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ir nustačius, kad vykdymo procesas nėra baigtas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog vykdasis dokumetas turėjo būti įvykdytas prieš 10 metų.

Kadangi civilinio proceso kodekse nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (įrašas), t. y. nėra nustatyta vykdymo proceso dėl priverstinio skolos išieškojimo senatis, atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, pasibaigus išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nėra.

Dėl vykdymo išlaidų ir 2020 m. vasario 25 d. patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų

Pareiškėjas nurodo, kad antstolis reikalauja nepagrįstai ir neprotingai didelių vykdymo išlaidų. Antstolis detaliai paaiškino, kaip apskaičiuotos vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje, teigia, kad jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija.

Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Vadovaujantis CPK 609 straipsniu vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

Sprendžiant klausimą dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: ar per raginime nustatytą terminą, ar jam pasibaigus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas numato, jog, skolininkui įvykdžius sprendimą arba šalims sudarius taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taigi, ir atlygis antstoliui. CPK 611 straipsnis numato, jog antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, o skolininkas, laiku neatsiskaitydamas su išieškotoju, sukuria neigiamas teisines pasekmes ir įgyja pareigą atlyginti vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas, atlyginti antstolio patirtas būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, nes vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai, skolininkui nepasinaudojus teise skolą sumokėti gera valia iki vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui išdavimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su išieškotoju gera valia neatsiskaitė, dėl ko buvo išduotas vykdomasis dokumentas, su kuriuo išieškotojas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus ir skolininkui skolos nesumokėjus per raginime nustatytą terminą, susidarė priverstinio vykdymo išlaidos, kurias privalo atlyginti pareiškėjas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2020 m. vasario 24 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kurio 1 punkte apskaičiuotos būtinos vykdymo išlaidos, kurias sudaro 35,84 Eur (32 Eur būtinos vykdymo išlaidos x 1.12 (tuo metu taikomą ketvirčio vartotojų kainų indeksas)). Papildomos išlaidos, kurios patiriamos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmas atlikti, sudaro 283,14 Eur (252,80 Eur papildomos vykdymo išlaidos x 1.12 (tuo metu taikomas ketvirčio vartotojų kainų indeksas)). 24,48 Eur pašto išlaidos ir 167,65 Eur atlygis antstoliui, iš viso vykdymo išlaidų 511,11 Eur.

Teismo nuomone, visos patirtos vykdymo išlaidos (būtinosios bei papildomos) yra smulkiai detalizuotos 2020 m. vasario 24 d. vykdymo išlaidų paskaičiavime, pagrįstos vykdomosiose bylose esančia rašytine medžiaga, jos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų vykdymo išlaidų dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis. Teismas pažymi, kad antstolis aktyviai atliko vykdymo veiksmus visą vykdymo laikotarpį, todėl toks atlygis yra proporcingas ir teisingas. Tuo tarpu pareiškėjui, gera valia nevykdančiam finansinių įsipareigojimų, atsirado pareiga apmokėti būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas antstoliui, o priverstinis vykdymo procesas buvo pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėjas prašo panaikinti 2020 m. vasario 25 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2020 m. vasario 25 d. surašė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 601,83 Eur skolos, 384,35 Eur metinių palūkanų ir 511,11 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 497,29 Eur, skolininkui priklausančių ir esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomosios bylos b. l. 110-111).

Kadangi pareiškėjo skundo dalis dėl vykdomosios bylos nutraukimo netenkintina, be to, nustatyta, kad vykdomojoje byloje skola ir pagrįstai patirtos vykdymo išlaidos neišieškotos (2020 m. vasario 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas), antstolis, tęsdamas vykdomuosius veiksmus, pagrįstai areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas, todėl prašymas panaikinti 2020 m. vasario 25 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų taip pat netenkintinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, priimti procesiniai dokumentai ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos, pagrindo nutraukti vykdomosios bylos jis neturėjo, todėl nepažeisdamas jokių teisės aktų normų, vykdė išieškojimą. Pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Dėl baudos

Pareiškėjas prašo skirti antstoliui baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą, nes vykdymo senaties terminui vykdomojoje byloje pasibaigus, antstolis yra praradęs teisę reikalauti vykdymo išlaidų apmokėjimo.

Kadangi skolininko skundo dalis dėl vykdomosios bylos nutraukimo netenkinta, todėl prašymas dėl neteisėto vykdymo išlaidų reikalavimo negali būti tenkinamas. Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės, teismui, sprendžiant antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumo klausimą ypatingosios teisenos tvarka, skirti vykdymo veiksmus atliekančiam anstoliui baudą, todėl toks prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/10/01384 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Tamošaitienė