- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- eI-1802-484/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- P. R.
- Atsakovas
- Narkotikų
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ atstovui advokatui L. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. ATK2-188/18 (toliau – skundžiamas nutarimas) P. R. individualiai įmonei „Broliai juodvarniai“ (toliau – Įmonė ar pareiškėja) skyrė 144 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimą (el. byla, I tomas, 6-11 puslapiai).
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutarimą (b. l. 1-5). Skunde nurodo, kad skundžiamu nutarimu bauda Įmonei paskirta už tai, kad Įmonės darbuotoja (barmenė) Įmonei priklausančioje viešojo maitinimo įstaigoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Kavinė), klientui pardavė gamykliniu būdu uždarytas skardines alaus. Pareiškėja kategoriškai nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi jis yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neištyrus visų faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimo.
Analizuodama skunde cituojamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatas, pareiškėja nurodo, kad siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal šią teisės normą, būtina nustatyti, kad asmuo prekiavo alkoholiniu gėrimu rugsėjo 1 d. kitoje nei šio punkto išimtyje nurodytoje vietoje (šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose). Taigi, pareiškėja mano, kad visų pirma, vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, svarbu nustatyti, ar Įmonė užsiima viešojo maitinimo veikla.
Pasak pareiškėjos, faktą, jog Įmonė vykdo viešojo maitinimo veiklą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Licencija Nr. 288/8 verstis mažmenine prekyba alkoholiu, kurioje aiškiai nurodyta bendrovės veiklos rūšis – viešasis maitinimas bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, jog pareiškėjai priklausančioje kavinėje yra įrengtos dvi maitinimo salės (vienoje – 19 sėdimų vietų, kitoje – 14), taip pat viena virtuvė, ant stalų ties sėdėjimo vietomis padėta meniu bei skrajutės su siūlomais patiekalais, taip pat meniu iškabinti ant kavinės langų.
Tuo tarpu, ar buteliai su alkoholiniais gėrimais buvo uždaryti kamšteliais, ar asmenys juos išsinešė iš kavinės, pareiškėjos įsitikinimu, reikšmės veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punktas šių sąlygų neapibrėžia. Vadovaujantis AKĮ nuostatomis, alkoholinių gėrimų pardavimas neatidarytoje pakuotėje ir išsinešant iš įstaigos ribų baudžiamas, kuomet tokie veiksmai viešojo maitinimo įstaigose atliekami nuo 22 val. iki 8 val. (AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas). Šiuo atveju pareiškėjos darbuotoja alkoholinius gėrimus pardavė apie 13.30 val., tad tai patenka ir į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytą išimtį. Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėja veikė ne kaip viešojo maitinimo įstaiga, o kaip mažmeninės prekybos įmonė.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat teigia, kad skundžiamame nutarime Departamento nurodyta teismų praktika visiškai neatitinka nagrinėjamo atvejo faktinių aplinkybių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-3139-11 bei 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-2684-12 buvo nagrinėjamos situacijos, susijusios su netinkamu alkoholinio gėrimo žymėjimu, o ne su AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytu draudimu. Atsakovo nurodytoje LVAT 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-513-261/2018 buvo nustatyta, kad nebuvo vykdoma jokia viešojo maitinimo veikla ir nebuvo tam sudarytų jokių tinkamų sąlygų, o LVAT 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1838-525/2018 teismas konstatavo, jog pareiškėjo baras neatitinka AKĮ 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtintos viešojo maitinimo vietos sąvokos, t. y. bendrovė neužsiima maisto ruošimu, gaminimu ir realizavimu. Šiuo gi atveju, kaip minėta, Įmonei priklausanti kavinė veikė kaip viešojo maitinimo įstaiga. Pažymi, kad šią aplinkybę konstatavo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-482-573/2018 (el. byla, 1-4 psl.).
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos 3-iojo skyriaus (toliau – Kauno AVPK KP ENTV 3 SK) pareigūnai nustatė, jog 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 13.30 val. Įmonės parduotuvėje–bare Įmonės darbuotoja, veikdama Įmonės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui už 13,15 euro pardavė dešimt vienetų gamykliniu būdu uždarytų alaus „Kalnapilis Grand select“ skardinių (0,5 l talpos, alk. konc. 5,4 proc. tūrio), kuriuos pirkėjui, sudėjusi į baltos spalvos plastikinį maišelį, padavė per langelį išsinešimui (el. byla, 29-34 psl.)
Remdamasis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto bei 2 straipsnio 30 dalies, kurioje apibrėžta viešojo maitinimo vietos sąvoka, nuostatomis, Departamentas teigia, kad toks alkoholinių gėrimų pardavimo būdas viešojo maitinimo vietoje, kai nesiimama organizacinių priemonių užtikrinant alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, alkoholiniai gėrimai parduodami akivaizdžiai išsinešimui, laikytinas mažmeninės prekybos, o ne viešojo maitinimo veikla, todėl daro išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjos viešojo maitinimo ir prekybos vietoje (kavinėje) parduodant alkoholinius gėrimus išsinešimui buvo vykdoma prekybos veikla, kuriai netaikomos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nustatyto draudimo išimtys. Departamento nuomone, licencija Nr. 288/8 bei 2017 m. spalio 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad pareiškėja kavinėje vykdė prekybą išsinešimui, o tai iš esmės laikytina prekybine veikla, kuriai galėjo būti taikomas draudimas, nustatytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte. Vadovaujantis priešingu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatų aiškinimu, anot Departamento, susiklostytų situacija, kuomet viešojo maitinimo vietose galėtų būti laisvai prekiaujama alkoholiniais gėrimais nepaisant AKĮ nustatytų draudimų bei apribojimų, taip sudarant sąlygas viešojo maitinimo įstaigoms piktnaudžiauti savo teisėmis, apeinant AKĮ reikalavimus bei paneigiant AKĮ siekiamus tikslus – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Departamentas išvadas, kad Įmonė nagrinėjamu atveju vykdė mažmeninės prekybos veiklą, grindžia LVAT praktika.
Nurodo, kad pareiškėjos padarytą Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimą, patvirtina Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2018 m. rugsėjo 1 d. tarnybinis pranešimas, Kauno AVPK KP ENTV 3-ojo SK viršininko 2018 m. rugsėjo 1 d. tarnybinis pranešimas, pirkėjo 2018 m. rugsėjo 1 d. rašytinis paaiškinimas, 2018 m. rugsėjo 1 d. kasos kvitas Nr. 039690 ir kiti byloje nustatyti duomenys. Kadangi nuoseklūs ir neprieštaringi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą, Departamentas skundžiamu nutarimu pagrįstai skyrė jai 144 eurų baudą.
Pažymi, kad LVAT suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrosios kompetencijos teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose neturi prejudicinės galios administracinėse byloje dėl ekonominių sankcijų taikymo įmonių (juridinių asmenų) atžvilgiu, nes administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose skiriasi dalyvaujantys asmenys, be to, administracinėse byloje sprendžiamas savarankiškas klausimas, ar juridinis asmuo tinkamai vykdė AKĮ įtvirtintas pareigas. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas teigia, kad pareiškėjos skunde minimas Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-482-573/2018 neturi bylai jokios teisinės reikšmės.
Departamento nuomone, priimant skundžiamą nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, LVAT formuojamą praktiką, todėl naikinti ginčijamą nutarimą nėra juridinio pagrindo.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos atsakomybės už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyto draudimo nesilaikymą.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apskrities VPK VTV Prevencijos skyriaus 2018 m. spalio 8 d. raštu Nr. 20-S-59251(1.13 E), Departamentui pateikė medžiagos kopiją sprendimui dėl ekonominių sankcijų taikymo Įmonei priimti (el. byla, 41 psl.).
Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyr. specialistas 2018 m. spalio 15 d., vadovaudamasis Kauno apskrities VPK VTV Prevencijos skyriaus raštu Nr. 20-S-59251(1.13 E), Departamento surinkta medžiaga, Įmonės atžvilgiu surašė pažeidimo protokolą Nr. ATK2-242, kuriame konstatavo, kad Įmonė jai priklausančioje parduotuvėje-bare, kurios adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – parduotuvė-baras), 2018 m. rugsėjo 1 d. prekiavo alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Tuo Įmonė pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatas, draudžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 d. (el. byla, 39-40 psl.).
Departamentas 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. S-2768(3) informavo Įmonę apie jai inkriminuotą pažeidimą, nurodė Įmonės padaryto pažeidimo bylos nagrinėjimo datą ir laiką, pasiūlė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo (el. byla , 37-38 psl.).
Pareiškėjos atstovė elektroniniu laišku 2018 m. gruodžio 5 d. informavo Departamentą, kad Įmonė nesutinka su 2018 m. spalio 15 d. protokole Nr. ATK2-242 nustatytu pažeidimu, kadangi Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutarime nustatė, jog Įmonėje dirbanti darbuotoja nusižengimo nepadarė, todėl prašė bylą nutraukti (el. byla, 68 psl.).
Departamento direktorius už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimą 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. ATK2-188/18 Įmonei skyrė ekonominę sankciją – 144 Eur baudą (el. byla, 71-76 psl.).
AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto (redakcija, galiojusi 2018 m. rugsėjo 1 d.) nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Departamentas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimą nustatė remdamasis Kauno apskrities VPK VTV Prevencijos skyriaus 2018 m. spalio 8 d. raštu Nr. 20-S-59251(1.13 E) pateikta bei paties surinkta medžiaga. Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2018 m rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. patruliuojant nustatytame maršrute apie 13.41 val. gautas pranešimas iš Kauno AVPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), yra nustatytas ANK pažeidimas ir reikalinga uniformuotų pareigūnų pagalba užfiksuojant jį. Atvykus nurodytu adresu Kauno AVPK KP ENTV pareigūnai pasitiko ir nurodė, kad pastebėjo į Įmonės parduotuvės–baro patalpas įeinantį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo pirkėją V. J., kuris kažką pirko. Jiems priėjus prie pirkėjo paaiškėjo, kad pro parduotuvės-baro langelį pirkėjui buvo paduotas baltas maišelis, kuriame buvo sudėti 10 vnt. gamykliniu būdu uždarytų skardinių alaus „Kalnapilis Grand Select“ (0,5 l talpos, alk. konc. 5,4 proc. tūrio). Pirkėjas policijos pareigūnams paaiškino, kad alkoholinius gėrimus įsigijo už 13,15 euro (el. byla, 42 psl.).
Kauno AVPK KP ENTV 3-ojo SK viršininkas 2018 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 13.30 val. kartu su vyr. tyrėju pastebėjo vyriškį, kuris įėjo į Įmonės parduotuvę-barą. Policijos pareigūnas nurodė, jam pasirodė įtartina, kad per langelį vyrui paduotos prekės baltame maišelyje. Priėjus ir prisistačius, pirkėjas V. J. parodė, kad maišelyje buvo įsigijęs 10 vnt. gamykliniu būdu uždarytų skardinių alaus „Kalnapilis Grand Select“ (0,5 l talpos, alk. konc. 5,4 proc. tūrio) (el. byla, 43 psl.).
Pirkėjas V. J. 2018 m. rugsėjo 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 13.30 val. atėjo į Įmonės parduotuvę-barą ir paprašė 10 vnt. skardinių alaus „Kalnapilis Grand Select“ (0,5 l talpos, alk. konc. 5,4 proc. tūrio). Anot pirkėjo, pardavėja alkoholinius gėrimus pardavė už 13,15 euro uždarytoje gamyklinėje taroje ir sudėjo į maišelį (el. byla, 44 psl.).
Įmonės 2018 m. rugsėjo 1 d. išduotas kasos kvitas Nr. 039690 patvirtina, kad Įmonės parduotuvėje-bare 2018 m. rugsėjo 1 d. 13.31 val. parduota 10 vnt. alkoholio po 1,20 euro (viso 12 eurų), už alkoholį paimtas užstatas 1 euras. Taip pat kasos kvite nurodyta pozicija „kitos prekės“ – 1 vnt. 0,15 euro (el. byla, 51 psl.). Įmonės darbuotoja R. V. 2018 m. rugsėjo 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 13.30 val. į Įmonės parduotuvę-barą atėjo vyriškis, kuris paprašė 10 skardinių alaus, ji juos pardavė ir vyriškis juos išsinešė (el. byla, 52 psl.).
Remdamasis šiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, Departamentas nutarime konstatavo, kad pareiškėja jai priklausančioje parduotuvėje–bare, kurios adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – parduotuvė-baras), 2018 m. rugsėjo 1 d. prekiavo alkoholiniais gėrimais išsinešimui, t. y. faktiškai vykdė ne viešojo maitinimo veiklą, o prekybinę veiklą, todėl pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto reikalavimą.
Ginčo dėl tarnybiniuose pranešimuose, pirkėjo ir Įmonės darbuotojos paaiškinimuose aprašytų faktinių aplinkybių byloje nėra, tačiau pareiškėja skunde teigia, kad jai AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje 10 punkto pažeidimas negali būti inkriminuotas, nes ji patenka į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodytų subjektų sąrašą, kuriems nėra taikomas draudimas kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną prekiauti alkoholiniais gėrimais. Nurodo, kad Įmonei priklausanti kavinė yra realiai veikianti viešojo maitinimo įstaiga, kuriai išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Analizuojant AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto turinį, matyti, kad įstatymo leidėjas yra nustatęs išimtis, kada prekyba alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 d. visgi yra galima, ir tos išimtys yra susijusios su tam tikra specialia prekybos vieta. Jokių kitų išimtinių sąlygų, kurios turėtų būti įgyvendintos, siekiant nepažeisti prekybos alkoholiu rugsėjo 1 d. tvarkos, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punktas nenumato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad inkriminuojant AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimą, visų pirma būtina nustatyti, ar ūkio subjektas nepatenka į šioje teisės normoje nustatytą subjektų, kuriems netaikomas draudimas rugsėjo 1 d. prekiauti alkoholiniais gėrimais sąrašą, o šiuo atveju, ar Įmonė tariamo pažeidimo padarymo metu užsiėmė viešojo maitinimo veikla.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad P. R. individuali įmonė „Broliai juodvarniai“ užsiima viešojo maitinimo veikla ir jai 2008 m. gruodžio 30 d. yra išduota licencija Nr. 288/8 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (nuo 0 val. iki 24 val. gerti ten pat ir išsinešti) bare adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla, 113 psl.). Įmonei 2008 m. balandžio 25 d. taip pat yra išduota licencija Nr. 288/5 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (nuo 8 val. iki 22 val. išsinešti) specializuotame parduotuvės skyriuje adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 114). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis konstatavo, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur įsikūrusi P. R. individuali įmonė „Broliai juodvarniai“ bei apžiūrėjus patalpas, matyti, kad šiose patalpose įrengtos dvi maitinimo salės (pirmoje salėje įrengta 19 sėdimų vietų, antroje – 14 sėdimų vietų), taip pat viena virtuvė, ant stalų ties sėdėjimo vietomis padėta meniu bei skrajutės su siūlomais patiekalais, taip pat meniu iškabinti ant patalpų langų (el. byla, 12-13 psl.). Prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridedama vaizdinė medžiaga patvirtina šiame dokumente nurodytas aplinkybes (el. byla, 14-21 psl.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai yra išduotos dvi licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tuo pačiu adresu esančiame bare ir specializuotame parduotuvės skyriuje. Byloje duomenų, kad baro ir specializuotos parduotuvės skyriaus patalpos būtų atribotos, nėra. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog asmuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigijęs 10 vnt. alaus skardinių, turėjo siekį pasinaudoti Įmonės viešojo maitinimo teikiamomis paslaugomis ir įsigytą alkoholį suvartoti viešojo maitinimo patalpoje. Priešingai, byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad asmeniui (pirkėjui) alkoholiniai gėrimai buvo parduoti gamykliniu būdu uždarytose pakuotėse ir perduoti plastikiniame krepšyje, t. y. turint tikslą jį įsigyti išsinešimui. Šių faktinių aplinkybių pareiškėja neginčija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įmonė prekiaudama rugsėjo 1 d. alkoholiniais gėrimais, skirtais išsinešti, o ne vartoti vietoje, faktiškai veikė ne kaip viešojo maitinimo įstaiga, o kaip mažmeninės prekybos vieta (AKĮ 2 straipsnio 17 dalis).
Pareiškėjos skunde minimas Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-482-573/2018, kuriuo Įmonės darbuotojos atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad LVAT suformuotoje praktikoje ne kartą yra nurodęs, jog bendrosios kompetencijos teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose neturi prejudicinės galios administracinėse byloje dėl ekonominių sankcijų taikymo įmonių (juridinių asmenų) atžvilgiu, nes administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose skiriasi dalyvaujantys asmenys, be to, administracinėse byloje sprendžiamas savarankiškas klausimas, ar juridinis asmuo tinkamai vykdė Įstatyme įtvirtintas pareigas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį adm. byloje Nr. A-62-2928-11).
Pažymėtina, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjo kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. Taip pat pažymėtina, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, turėdama dvi licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje – bare ir mažmeninės prekybos vietoje – specializuotame parduotuvės skyriuje, turėjo pareigą atskirti patalpas ir užtikrinti AKĮ įstatymo laikymąsi. Šiuo atveju patalpų neatskyrimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo padėtimi, tokiu būdu siekiant išvengti atsakomybės už AKĮ pažeidimus. Pažymėtina, kad suteikiant galimybę viešojo maitinimo vietoms užsiimti prekybine veikla alkoholiniais gėrimais išsinešti rugsėjo 1 d., netaikant AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nustatyto draudimo, būtų paneigiama tiek paties draudimo esmė, tiek įstatymo tikslai.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyto draudimo pažeidimą.
AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo 144 Eur iki 579 Eur bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 579 Eur iki 1 448 Eur bauda. To paties straipsnio 7 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Nustatyta, kad Departamentas, atsižvelgdamas į padarytą AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimą, į tai, kad pareiškėja pažeidimą padarė pirmą kartą, nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių,pareiškėjai paskyrė sankcijoje numatytą minimalią 144 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis atitinka pažeidimo sunkumą ir yra teisingas. Pareiškėja ginčo dėl paskirtos baudos dydžio nekelia.
Taigi, Departamento 2018 m. lapkričio 15 d. priimtas nutarimas Nr. ATK2-179/18 yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.