Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-20-1-00058-2014-4)

2015 m. gegužės 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Arūno Paštuolio ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės J. S., jos gynėjui advokatui Dariui Sauliūnui, nukentėjusiojo J. V. atstovei advokatei Editai Šlapikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. S. gynėjo advokato Dariaus Sauliūno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. S., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str., perduodant ją laiduotojos J. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Taip pat priteista iš AAS „G. B.“ 6905,60 Lt arba 2000 eurų nukentėjusiojo J. V. naudai.

Taip pat priteista iš J. S. 2000 Lt arba 579 eurai teismo išlaidų už advokato paslaugas, 641,17 Lt arba 185 eurai turtinės žalos atlyginimo, 19 641,60 arba 5688 eurai neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. V. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., už tai, kad 2014-01-23, apie 16 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodama nuo (duomenys neskelbtini) g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktų reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusio pėsčiojo J. V., jį parbloškė, tuo padarydama J. V. sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

J. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad nukentėjusysis J. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1301,17 Lt turtinės žalos atlyginimo. Padaręs išvadą, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas bylos medžiaga, apylinkės teismas jį tenkino ir atsižvelgęs į tai, kad draudimo bendrovė AAS „G. B.“ Lietuvos filialas nukentėjusiajam J. V. atlygino 641,17 Lt turtinės žalos, iš kaltinamosios J. S. priteisė likusią turtinės žalos dalį – 641,17 Lt. T. T. priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje (2007 m. gegužės 17 d. redakcija, Žin., Nr. 61-2340) nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Todėl visa 1301,17 Lt arba 376,84 Eur nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, o ne jos dalis, turėjo būti priteista iš draudimo bendrovės AAS „G. B.“, nes J. S. buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu šioje draudimo kompanijoje. To apylinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai dalį (641,17 Lt) turtinės žalos priteisė iš J. S., nors iš 1301,17 Lt atėmus 641,17 Lt gaunasi 660 Lt, o ne kaip teismas nurodė 641,17 Lt. Tai yra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį nurodant, kad 660 Lt, kas atitinka 191,14 Eur, turi būti priteista iš draudimo bendrovės AAS „G. B.“.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis J. V. teismui pateikė ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurį teismas skundžiamu nuosprendžiu tenkino iš dalies, t. y. sumažino iki 40 000 Lt. Vertinant nukentėjusiajam J. V. padarytą neturtinę žalą atsižvelgtina į tai, kad įvykio metu nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes jam buvo diagnozuotas kairės kojos minkštųjų audinių sumušimas, galvos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės momenkankaulio, smilkinkaulio ir pleištakaulio lūžiais, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu į smegenų audinį ir po kietuoju smegenų dangalu. Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis buvo operuotas ir nuo 2014-01-23 iki 2014-03-07 buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje, iš jų 21 dieną jis išbuvo komoje. J. V. nustatytas 60 procentų nedarbingumas. Tuo tarpu iki įvykio nukentėjusysis buvo darbingas, jis nuo 2014-01-27 buvo susitaręs su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dėl įdarbinimo įmonės apsaugos darbuotoju. Todėl nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl J. S. sukelto eismo įvykio patyrė didelį fizinį skausmą, išgyvenimus ir nepatogumus, o įvykio pasekmės išlikusios, nes gydymas yra tęsiamas toliau, ką patvirtina nukentėjusiojo pateikti duomenys apie tai, jog J. V. VšĮ (duomenys neskelbtini) gydėsi nuo 2014-09-03 iki 2014-10-02 ir nuo 2014-12-01 iki 2014-12-31 dėl organinės depresijos po galvos smegenų traumos (2 t., 25 b. l.) bei nuo 2015-01-26 iki 2015-03-09 (2 t., 35 b. l.). Tačiau pažymėtina ir tai, kad eismo įvykį, kurio metu J. V. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, J. S. padarė per neatsargumą, įvykio metu ji buvo blaivi, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, po įvykio elgėsi geranoriškai, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, pati, net nesant pareikšto civilinio ieškinio ėmėsi priemonių ir pagal išgales atlygino gana didelę dalį – 10 000 litų neturtinės žalos. Tuo tarpu J. S. turtinė padėtis nėra gera, nes jos mėnesio pajamos šiuo metu siekia 462,21 euro į rankas, o nuo 2015 m. lapkričio mėnesio jos pajamas sudarys 308,14 euro per mėnesį į rankas. Be to, ji turi du mažamečius vaikus, kurių vienas turi sveikatos problemų, o jos sutuoktinis šiuo metu nedirba. Todėl atsižvelgus į paminėtas aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai mažindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, neturtinės žalos dydį nustatė neatsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes ir nustatė per didelį neturtinės žalos dydį. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010), todėl, įvertinus šios bylos aplinkybes, o būtent kaltinamosios veiksmus po eismo įvykio iš karto atlyginant dalį neturtinės žalos, jos šeimos ir turtinę padėtį, dukters neįgalumą, laikytina, jog teisinga ir protinga satisfakcija dėl patirtos neturtinės žalos bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 30 000 litų (kas atitinka 8688,60 euro).

Kaip jau buvo nurodyta apylinkės teismas pagrįstai sumažino civilinį ieškinį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dalį neturtinės žalos, t. y. 10 000 Lt J. S. jau atlygino. Todėl apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad teismas turėjo paskirstyti likusią neatlygintą sumą tarp abiejų civilinių atsakovų, t. y. J. S. ir AAS „G. B.“. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai civilinė atsakomybė apdrausta, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – žalą padariusiam asmeniui (draudėjui) ir draudimo bendrovei (draudikui). Jeigu draudimo išmoka nepadengia padarytos žalos, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (2007 m. gegužės 17 d. redakcija, Žin., Nr. 61-2340), kuriame nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Nagrinėjamoje byloje neturtinei žalai atlyginti J. V. priteista 6905,60 Lt iš AAS „G. B.“ ir 19 641,60 Lt iš J. S.. Kadangi draudiminis įvykis atsitiko 2014-01-31, tai pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo redakcija) maksimali galima neturtinės žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5 000 eurų (17 264 Lt). Todėl nukentėjusiajam neturinė žala pagrįstai priteista ne tik iš draudimo įmonės, bet ir J. S., nes priteista neturtinės žalos suma viršija įstatyme nustatytą maksimalią sumą, kurią gali atlyginti draudikas. Tačiau teismas klaidingai apskaičiavo šią sumą. Byloje nenustatyta, kad draudimo kompanija nukentėjusiajam J. V. jau atlygino kokią nors dalį (draudimo bendrovės apskaičiuotą 10 358,40 Lt) neturtinės žalos. Todėl konstatuotina, kad AAS „G. B.“ turi padengti visą maksimalų įstatyme nurodytą draudimo bendrovių išmokėtiną nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, t. y. 5 000 Eur (17 264 Lt). Tuo pagrindu daroma išvada, kad teismas nepagrįstai iš draudimo kompanijos priteisė tik 6 905,60 Lt, kas yra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį, priteisiant iš AAS „G. B.“ 5 000 Eur (17 264 Lt) nukentėjusiajam J. V. neturtinei žalai atlyginti.

Iš teismo nustatytos 30 000 Lt neturtinės žalos dydžio, atėmus 10 000 Lt, kuriuos jau nukentėjusiajam atlygino J. S. ir atėmus 17 264 Lt (5 000 Eur), kuriuos turi atlyginti AAS „G. B.“, iš J. S. nukentėjusiajam priteistina 2 736 Lt (kas atitinka 792,40 Eur).

Apeliacinio skundo motyvai toje dalyje, kur abejojama, kad nukentėjusysis prieš pat įvykį buvo susitaręs dėl darbo apsaugos darbuotoju, kas gynėjui kelia abejonių dėl J. V. fizinės galimybės dėl jo svorio (150 kg) dirbti tokį darbą – atmetami. Pažymėtina tai, kad apie konkretaus darbuotojo atitikimą užimamoms pareigoms (fizines galimybes, kompetenciją) sprendžia asmenį į darbą priimantis darbdavys, todėl faktas apie J. V. susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dėl nuo 2014-01-27 J. V. įdarbinimo įmonės apsaugos darbuotoju, teismui abejonių nekelia, juo labiau, jog iš nukentėjusiojo pateiktų valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenų matyti, jog nu kentėjusysis J. V. visą laiką, išskyrus tik nepilnai keturių mėnesių laikotarpį nuo 2013-09-30 iki įvykio 2014-01-23 – dirbo, beje toje pačioje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje susitarė dirbti nuo 2010-01-27 (2 t., 26 b. l.). Tačiau ši aplinkybė vertintina ne kaip neturtinė žala, o kaip galimai nukentėjusiojo negautos pajamos, kas laikytina turtine žala ir, esant tai patvirtinantiems įrodymams, turi būti atlyginama draudimo bendrovės.

Dėl proceso išlaidų

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, nutaręs pripažinti ieškinį 80 proc. dalimi, privalėjo šį faktą įvertinti ir proporcingai sumažinti iš J. S. priteistinas bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisti ne 2000 Lt, o 1600 Lt (skundo rezoliucinėje dalyje nurodo 1120 Lt). Tačiau su tokiu apeliacinio skundo motyvu sutikti negalima. Šioje byloje nukentėjusiojo J. V. interesus atstovavo advokatas, kuris parengė civilinį ieškinį, konsultavo nukentėjusįjį ir atstovavo jį trijuose teismo posėdžiuose. Todėl apylinkės teismo iš J. S. priteistos 2 000 Lt sumos dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas, mažinti pagrindo nėra.

Nukentėjusysis J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą be kita ko prašo priteisti jo turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą. Nukentėjusysis pateikė teismui 2015-01-20 pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 756598, patvirtinantį, kad J. V. sumokėjo advokatui 300 Eur už atsiliepimo surašymą. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja nagrinėjant bylą ir apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009). Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. gynėjo skunde buvo ginčijami tik su civiliniu ieškiniu susiję klausimai, skundas tenkintas iš dalies, nukentėjusiojo atstovė teikė teismui papildomu įrodymus, dalyvavo teismo posėdyje, todėl, kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nėra per didelės ir turi būti priteistos iš J. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

priteisti iš AAS „G. B.“ nukentėjusiojo J. V. naudai 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti;

priteisti iš J. S. nukentėjusiojo J. V. naudai 792,40 (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus, 40 eurocentų) neturtinei žalai atlyginti.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš J. S. 641,17 Lt, kas atitinka 185 eurus turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš AAS „G. B.“ 191,14 Eur (šimtą devyniasdešimt vieną eurą ir keturiolika euro centų) nukentėjusiajam J. V. turtinei žalai atlyginti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. S. 300 Eur nukentėjusiajam J. V. patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.