Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-550-638/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-03
Bylos Nr.: e2A-550-638/2026
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Diana Labokaitė, Tomas Ridikas
Ieškovas: A. Z., J. Z.
Atsakovas: A. Š.

Kategorijos

1.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-550-638/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11434-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.1; 1.3.5.5 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Tomo Ridiko, Tomo Romeikos, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Z. ir J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Z. ir J. Z. ieškinį atsakovams A. Š. ir A. Š. dėl nuosavybės teisių pažeidimo, nesusijusio su nuosavybės netekimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. Z. ir J. Z. (toliau – ieškovai), patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė įpareigoti atsakovus A. Š. ir A. Š. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp taškų, pažymėtų indeksais A ir B, nurodytų E. Š. 2023 m. gruodžio 7 d. situacijos schemoje, nugriauti 23,38 m ilgio atraminę sienelę ir statybos rangos būdu pagal rangovo parengtą projektą pastatyti 23,38 m ilgio atraminę sienelę tarp taškų, pažymėtų indeksais A ir B, nurodytų E. Š. 2023 m. gruodžio 7 d. situacijos schemoje, atitinkančią statybos techninių reglamentų reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, solidariai skirti atsakovams 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sudarantis 0,0600 ha bendro ploto su jame pastatytu vienbučiu gyvenamuoju namu. Atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sudarantis 0,0600 ha bendro ploto su jame pastatytu vienbučiu gyvenamuoju namu. Atsakovei A. Š. 2019 metais priklausančio žemės sklypo ribose, ruošiant statybvietę nukasus gruntą buvo iš esmės pakeistas žemės sklypo reljefas. Dėl to ieškovams priklausantis žemės sklypas tapo gerokai aukščiau nei tvarkomas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Atsakovai, siekdami išvengti ieškovams priklausančio žemės sklypo nušliaužimo įrengė atraminę sienelę. Ši sienelė turėjo sulaikyti už jos esantį gruntą, todėl ji turėjo būti suprojektuota ir įrengta taip, kad atlaikytų grunto spaudimą. Matininkas E. Š. parengė schemą, iš kurios matyti, kad atraminės sienelės ilgis tarp taškų, pažymėtų indeksais A ir B, sudaro 23,38 m, plotis – 0,20 cm. Taip pat matyti, kad atraminės sienelės viena kraštinė beveik sutampa su ieškovams ir atsakovams priklausančių sklypų riba, tačiau atraminė sienelė yra atsakovų žemės sklype. Ieškovai nurodė, kad atraminė sienelė buvo pastatyta be jų sutikimo, turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas, nes šis statinys priskirtas II grupės nesudėtingam statiniui arba neypatingam statiniui ir yra miesto teritorijoje. Atsakovų pastatyta atraminė sienelė neatlaikė grunto spaudimo, dėl to slenka ieškovams priklausančio žemės sklypo gruntas, atitinkamai, ieškovai patiria žalą, negali tinkamai apželdinti šios žemės sklypo dalies. Dėl atsakovų veiksmų nukasant savo žemės sklypą žemiau buvusios žemės altitudės, nesutankinus šlaitinio grunto ar kaip kitaip nestabilizavus ieškovų sklypo atžvilgiu, ieškovai įgijo nesaugumo jausmą, pažeisti jų teisėti interesai naudotis savo sklypu pagal paskirtį, nes slenka ieškovų žemės sklypo gruntas. Ekspertai, surašę vertinimo aktą-konsultacinę išvadą Nr. VA-1002-042023, nustatė, kad šlaitas, ties sklypų riba nukastas žemiau buvusios žemės altitudės, o šlaitinis gruntas ties sklypų riba nebuvo sutankintas, sustiprintas ar kaip kitaip stabilizuotas gretimo sklypo atžvilgiu: vykdant sklypo pažeminimo darbus, privalo būti numatomos priemonės, apsaugančios iškasas, šlaitus ir šalia esančius statinius nuo stabilumo praradimo. Atsakovai, nukasdami savo žemės sklypą žemiau buvusios altitudės, jo tinkamai nesutvirtino, netinkamai įrengė atraminę sienelę, kurios įrengimui net neturėjo kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimo, tuo pažeisdami ieškovų teisėtus interesus.

Atsiliepimas

3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškovų ieškinį, atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovus savo sąskaita per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, skiriančią 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)ir 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovams neįvykdžius reikalavimų per nustatytą terminą, skirti po 70 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną iki faktinio įpareigojimo įvykdymo.

4. Priešieškinyje nurodė, kad A. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriame pastatytas atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, ir ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą skiria vientiso pamato tvora, kurią pastatė ieškovai. Šiuo atveju A. Š., kaip žemės sklypo savininkės, nuosavybės teisė buvo suvaržyta. Ji neteko galimybės naudotis dalimi žemės sklypo, ant kurios pastatyta ieškovams priklausanti tvora. Pažymėta, kad būtent ieškovai įrenginėjo ginčo tvorą, kai vyko atsakovams priklausančio namo statybos. Pati tvora, vykstant statyboms, atsakovams nebuvo reikalinga. Pagal projektą atsakovams buvo numatytas tvoros įrengimas, atsižvelgiant į atliktus grunto tyrimus, tačiau jie to nepadarė, nes ieškovai pageidavo kuo įmanoma greičiau atsitverti nuo kaimynų (atsakovų). Patys ieškovai kreipėsi į atsakovus su prašymu leisti pastatyti tvorą. Atsakovai geranoriškai sutiko ir pasirašė ieškovų pateiktus dokumentus. Kreipusis į matininkę, nustatyta, kad visa tvora (t. y. jos pamatas) yra A. Š. priklausančiame žemės sklype. Matininkė taip pat pažymėjo, kad dalis tvoros pamato ir pačios tvoros metalinės konstrukcijos yra palinkusi į A. Š. priklausančio žemės sklypo pusę. Ieškovų tvoros įrengimas A. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ne tik pažeidė pastarosios teisę į nuosavybę, bet ir kelia pavojų gyvybei bei sveikatai. Esant tokiai situacijai, įpareigojimas nugriauti tvorą (įvertinus, kad ji yra pasvirusi ir galinti nugriūti) yra vienintelis įmanomas A. Š., kaip žemės sklypo savininkės, teisių gynimo būdas.

5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovai su pareikštu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ginčo objektas pagal ieškinį yra ne tvora (metalinis karkasas, skersinės ir skardos tvoralentės), o atraminė sienelė, kurią pastatė atsakovas A. Š.. Ginčo objektas pagal priešieškinį apima atraminę sienelę, metalinį karkasą skersines ir tvoros tinklą. 2019 m. liepos mėnesį atsakovas A. Š. nukasė jo sutuoktinei A. Š. priklausančio žemės sklypo gruntą (apie 1 metrą). Sklypo amplitudės keitimas, nukasimas nebuvo derinami su ieškovais, jokių sutikimų, leidimų nebuvo atsakovams pateikta, dėl to atsakovai nesikreipė į ieškovus. Ieškovai, pamatę, kad sklypo šlaitas nukastas, kreipėsi į A. Š., kad jis kuo skubiau įrengtų betoninę atraminę sienelę, tam kad būtų apsaugotas ieškovų sklypas nuo grunto slinkimo. Atsakovas sutiko, tačiau prašė už atraminės sienelės įrengimą susimokėti lygiomis dalimis, tačiau ieškovai nesutiko. Statybos inspekcijos specialistai patvirtino, kad atsakovai privalo įrengti betoninę atraminę sienelę tam, kad apsaugotų ieškovų žemės sklypo gruntą nuo slinkimo ir išretėjimo. Ieškovai negali būti įpareigoti nugriauti atsakovės sutuoktinio pastatytos atraminės sienelės atsakovei priklausančiame žemės sklype, nes jos nestatė. Atraminė sienelė negalėjo būti įrengta už atsakovės A. Š. žemės sklypo ribų, nes nukasus žemės sklypo gruntą atsirado apie 1 metro aukščio skirtumas tarp sklypų. Po atsakovei priklausančio žemės sklypo nukasimo darbų buvo įrengta atraminė sienelė, ne tik ties ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų riba, bet ir ties kito kaimyninio žemės sklypo riba, kurių aukštis taip pat akivaizdžiai skiriasi. Tai patvirtina, kad atsakovui nukasus sklypo gruntą, iš esmės pasikeitė reljefas, iškilo poreikis statyti atramines betonines sieneles, siekiant išvengti gretimų sklypų grunto slinkimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį (patikslintą) atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo ieškovus savo sąskaita per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ant atsakovės A. Š. žemės sklypo esančią 10,14 m ilgio betoninės sienelės, skiriančios žemės sklypą ir žemės sklypą, dalį ir ant jos esančią tvorą (metalinę konstrukciją su metalinėmis lentelėmis), kuri prasideda nuo kelio pusės. Teismas nustatė ieškovams po 70 Eur dydžio baudą kiekvienam, kurią ieškovai atsakovės A. Š. naudai mokėtų už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Teismas priteisė atsakovei A. Š. lygiomis dalimis iš ieškovų 3 138,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 569,11 Eur iš kiekvieno ieškovo. Teismas likusią priešieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė valstybei iš ieškovo J. Z. 22,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės A. Z. 22,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas priteisė valstybei iš atsakovo A. Š. 7,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas priteisė valstybei iš atsakovės A. Š. 7,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

7. Teismas nurodė, kad iš atsakovų pateikto jų gyvenamojo namo statybos projekto matyti, kad sklypo aptvėrimas numatomas ne aukštesne nei 1,8 m aukščio tvora (I grupės nesudėtingas statinys). Projekte nurodyta, kad prieš klojant dangas ar nuogrindą, kraštuose įstatomi bortai. Skirtingos dangos, apribojamos gazoniniais bortais. Visi šaligatvio bortai ant betoninio pagrindo. Betono storis ne mažiau 5 cm, klasė B15. Bortai pagal ilgį sujungti 6 mm storio cemento skiediniu. Teismas padarė išvadą, kad projekte nebuvo numatyta tvora su atramine sienele. Buvo numatyta, kad sklypas bus aptvertas ne aukštesne nei 1,8 m aukščio tvora. Teismas sprendė, kad sklypo aptvėrimo sprendiniai pasikeitė rangos darbų vykdymo metu. Todėl nurodė, kad yra pagrindas sutikti su atsakovų atstovės išdėstyta pozicija, kad atlikus kasimo darbus, atsakovams nebuvo poreikis statyti tvorą, nes statybos darbai dar nebuvo užbaigti.

8. Teismas, įvertinęs liudytojos L. K. parodymus (ji parodė, jog matė, kaip J. Z. įrenginėjo betoninę sienelę, vėliau – įrengė metalines tvoros konstrukcijas), liudytojos L. R. parodymus (ji parodė, kad matė, kaip buvo daromi mediniai pamatai tvorai tarp J. ir A. sklypų, kad dirbo du vyrai, vienas iš jų buvo kaimynas A., kad matė juos dirbančius su kastuvais), liudytojo R. C. parodymus (parodė, kad dar 2017 metais matė, kad buvo pradėta statyti betoninė sienelė), šalių duotų paaiškinimų kontekste (tiek ieškovas, tiek atsakovas paaiškino, kad ieškiniu ginčijamos betoninės sienelės įrengimą inicijavo ieškovas, tvorą įrengė ieškovas esant bendram susitarimui), sprendė, kad aptariamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškiniu ginčijamą 23,38 m ilgio betoninę sienelę ir visą tvorą šalys įrenginėjo bendru sutarimu, o likusią betoninę sienelę (kuri ginčijama priešieškiniu) pradėjo įrenginėti ankstesnis žemės sklypo savininkas, o pabaigė įrengti ieškovas.

9. Teismas nurodė, kad įvertinus tai, kad MB „Statybos ekspertizių centras“ išvados padarytos neturint atsakovų gyvenamojo namo projekto, nenustačius, koks atsirado skirtumas tarp atsakovės ir ieškovų sklypų aukščių atlikus žemės kasimo darbus, ar jie atitiko projekte numatyto augalinio grunto nuėmimo darbus, atitinkamai, ar buvo reikalinga atraminė sienelė, konstatuotina, kad konsultacinėje išvadoje padaryta išvada, kad atsakovai nekokybiškai atliko darbus, yra nepagrįsta objektyviais duomenimis. Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų teismas sprendė, jog būtent ieškovas reikalavo sienelės ir tvoros, kai statybos darbai atsakovei priklausančiame sklype tik buvo pradėti. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad šiuo atveju buvo poreikis statyti atraminę sienelę, kuri atliktų už jo esančio grunto sulaikymo funkciją (byloje nėra objektyvių duomenų (kaip antai specialistų apskaičiavimų) apie susidariusį skirtumą tarp žemės sklypų). Teismas pažymėjo, kad susiklosčius tokiai situacijai nėra galimybės nustatyti, ar užbaigus statybos darbus pagal projektą būtų egzistavęs poreikis statyti atraminę sienelę. D. K. išvados, kad buvo pastatyta atraminė sienelė, nepagrindė jokiais motyvais ir tyrimu, taip pat neištyrė, ar šiuo atveju reikalinga atraminė sienelė.

10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai, reikšdami negatorinį ieškinį, statybos neteisėtumu (kad netinkamai buvo atlikti kasimo darbai, netinkamai įrengta atraminė sienelė, kad nebuvo gauti rašytiniai sutikimai įrengti betoninę sienelę) įrodinėti savo teisių pažeidimą negali. Reiškiant negatorinį ieškinį ieškovai turėtų įrodyti, kaip atsakovų tam tikrais veiksmais (ar neveikimu) trukdoma naudotis daiktu (šiuo atveju žemės sklypu ar ant jo esančiu gyvenamuoju namu) ar juo disponuoti, tačiau šiuo atveju ši sąlyga nebuvo įrodyta.

11. Teismas nurodė, kad atsakovės žemės sklype esanti betoninės sienelės dalis ir tvora pažeidžia atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises, todėl taikytinas CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynybos būdas, ieškovai įpareigotini pašalinti atsakovės teisių pažeidimą, trukdantį atsakovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio netenkinimo ir priešieškinio dalinio tenkinimo ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas netinkamai identifikavo statinį, dėl kurio pertvarkymo ir griovimo šalys kreipėsi į teismą. Ginčo statinys yra ne betoninė sienelė ir tvora, kaip sprendime nurodo teismas, bet du savarankiški inžinieriniai statiniai – atraminė sienelė ir tvora. Tuo tarpu teismas sprendime padarė išvadą, kad ginčo statinys yra vientisas ir tai yra tvora, susidedanti iš betoninės sienelės ir metalinės tvoros.

12.2. Teismas šiame ginče netyrė ir nevertino, kad esant žemės sklypų aukščių skirtumui statybą reglamentuojantys teisės aktai numato net kelis žemės sklypų šlaitų sutvirtinimo būdus, be to, yra reikalinga nustatyti, ar buvo įrengti ir kiti teisės aktuose numatyti konstruktyvai.

12.3. Tuo pačiu teismas netyrė ir nevertino, kokiu tikslu atraminė sienelė ankstesnio savininko buvo įrengta ieškovų ir atsakovės žemės sklypų riboje. Atsakovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, sutikimas statyti atraminę sienelę būtinas ne visais atvejais, bet tik tuo atveju, kai yra konstatuojama, kad ieškovų atraminės sienelės aukštis yra didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

12.4. Teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą, kuriam įsiteisėjus kils tokie teisiniai padariniai – ieškovai privalės nugriauti atraminę sienelę, kuri pastatyta tikslu sulaikyti žemės sklypo grunto slinkimą.

12.5. Sprendime nėra tinkamai identifikuotas griautinas statinys – nurodytas tik statinio ilgis – griautino statinio ilgis 10,14 m, tačiau nenurodytos griautino statinio koordinatės. Kyla pagrįstas klausimas, kokiu būdu galima bus nustatyti griautino statinio atkarpą, jeigu pats teismas jos nenustatė – nėra išmatuotos griautino statinio koordinatės.

12.6. Teismui išnagrinėjus bylą, ginčas tarp šalių ne tik nėra išspręstas, priešingai, ieškovams nugriovus atraminę sienelę pagal teismo sprendimą, atsakovas turės teisę reikalauti, kad ieškovai įrengtų šią atraminę sienelę.

Atsiliepimas

13. Atsakovai atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ieškovai patys pasirinko savo teisių gynimo būdą - pareiškė negatorinį ieškinį ir visą teismo procesą laikėsi pozicijos, kad jie reiškia negatorinį ieškinį, reikalaudami pašalinti ieškovų kaip savininkų teisių pažeidimus, kurie atsirado dėl (ieškovų teigimu) neteisėtų atsakovų veiksmų, netinkamai įrengus atraminę sienelę, būtiną sulaikyti ieškovų žemės sklypo grunto slinkimą.

Šalies argumentai

13.2. Ieškovai neįrodinėjo, jų teigimu, netinkamai pastatytos atraminės sienelės neteisėtumo (nėra pateikta dokumentų, kad būtų kreiptasi į Statybos inspekciją ar kitą kompetentingą instituciją). Ieškovų savo procesinių pareigų nevykdymas, pasirinktas teisių gynimo būdas nėra ir negali būti laikomas pagrindu teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.

13.3. Teismas rezoliucinėje dalyje turi atkartoti (nekeičiant, netaisant) tuos reikalavimus, kuriuos tenkina. Todėl koordinates ieškinyje privalėjo nurodyti ieškovai, tačiau to padaryta nebuvo.

13.4. Atsakovų pateiktame pilname projekte nebuvo numatyta įrengti atraminę sienelę (tokio poreikio nebuvo, nes grunto nukasimo dabai buvo neženklūs ir kaimynų sklypui įtakos neturėjo). Apeliaciniame skunde itin selektyviai cituojama ištrauka iš Specialiųjų architektūros reikalavimų.

13.5. Iš pateiktų teismui dokumentų dėl statybų atsakovų žemės sklype matyti, kad prieš pradedant statybas buvo gauti visi leidimai, atlikti visi būtini darbai, grunto, geologiniai tyrimai, darbus prižiūrėjo kompetentingi ir atsakingi specialistai, priduodant namą nebuvo nustatyta jokių nukrypimų nuo projekto, kas įrodo atsakovų veiksmų teisėtumą.

Atsiliepimas

13.6. Atsakovų pateiktuose Specialiuose architektūros reikalavimuose nurodyta, kokiais teisės aktais turi būti remiamasi rengiant žemės sklypo sutvarkymo sprendinius, numatant, kokie reikalavimai būtų keliami tvorai (jei tokia būtų) arba kokie reikalavimai būtų atraminei sienelei (jei tokia būtų reikalinga).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl savininkų teises pažeidžiančių statinių, atribojančių du sklypus, nugriovimo ir pastatymo (CK 4.98 straipsnis).

16. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovų sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams priklausančiu sklypu (duomenys neskelbtini). Sklypai yra skirtingo aukščio (altitudės), aukščių skirtumas (perkrytis) yra apie 0,6 -1 metro. Sklypus vieną nuo kito atriboja atraminė sienelė ir ant jos sumontuota tvora, bendras ilgis 33,52 m. Tiek fotonuotraukomis, tiek išvažiuojamojo posėdžio metu yra nustatyta, kad atraminė sienelė yra pasvirusi į atsakovų sklypo pusę, vietomis suskilusi, įtrūkusi. Ieškovų sklypo pusėje gruntas išilgai atraminės sienelės yra įdubęs, slenka žemyn.

17. Abi šalys skundėsi teismui, kad jų teisės yra pažeidžiamos tais statiniais - atramine sienele ir tvora. Ieškovai reikė reikalavimą įpareigoti atsakovus nugriauti 23,38 metrų atraminės sienelės dalį ir pastatyti naują atraminę sienelę 23,38 m ilgio. Atsakovai reiškė reikalavimą įpareigoti ieškovus nugriauti tvorą, skiriančią abu sklypus.

18. Teismas nusprendė, kad reikia nugriauti 10,14 metrų betoninės sienelės atkarpą ir ant jos sumontuotą tvorą nuo kelio pusės. Kitus reikalavimus teismas atmetė. Ieškovai skundžia teismo sprendimą.

19. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad teismas aiškiai nekvalifikavo, dėl kokių statinių vyksta ginčas, nes motyvuose pramaišiui vartoja sąvokas tai „atraminė sienelė“, tai „betoninė sienelė“, galiausiai sprendimo 40 pastraipoje nurodo, kad „teismas proceso šalims pasiūlė bylos nagrinėjimo metu betoninę sienelę vadinti atramine sienele, jai nepriskiriant statybas reglamentuojančiais teisės aktais nurodytų funkcijų (taigi, nelaikant atramine sienele, kaip tai numatyta statybas reglamentuojančiuose teisės aktuose), o metalinę konstrukciją ant jos su tvoralentėmis ir tinkline dalimi – tvora“.

20. Bandydama ištaisyti šį kvalifikavimo trūkumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvoje visų statinių statybą, vietos parinkimą reglamentuoja Statybos įstatymas ir atitinkami Statybos techniniai reglamentai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 patvirtintas Statybos techninis reglamento (STR) 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ išvardina ir apibrėžia visus statinius, todėl nagrinėjant ginčus dėl statiniais daromų teisės pažeidimų, reikalinga kvalifikuoti (išgryninti), dėl kokių statinių vyksta ginčas, ką reikia nugriauti, perstatyti ir pan. Pažymėtina, kad tokios statinio rūšies kaip „betoninė sienelė“ minėtas reglamentas nenumato. Taip pat nėra tokio statinio kaip „atraminė sienelė, kuriai nepriskiriamos statybas reglamentuojančiais aktais nurodomos funkcijos“. Jau minėto reglamento 4.5 punktas apibrėžia, kad atraminė sienelė – tai inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų. Įvairios užtvaros ant atraminių sienelių yra priskiriamos atskirai nesudėtingų statinių kategorijai ir skirstomos į grupes priklausomai nuo to, ant kokiai grupei priskirtinų atraminių sienelių tokie užtvarai (tvoros) yra sumontuotos.

21. Vadinasi, šioje byloje ginčas yra kilęs dėl dviejų inžinerinių statinių: atraminės sienelės (33,52 metro ilgio) ir ant šios sienelės sumontuotos tvoros ( to paties ilgio).

22. Be to, iš teismo sprendimo matyti, kad ginčo statinius (atraminę sienelę ir ant jos sumontuotą tvorą) teismas dalino į dvi atkarpas: 23,38 m, kuriuos prašė nugriauti ieškovai, ir likusius 10,14 metrų, kuriuos nusprendė nugriauti teismas. Kolegija atskirai aptars šias dvi dalis.

Dėl 10,14 metrų atraminės sienelės ir tvoros

23. Iš ginčo sklypų ortofotografinio žemėlapio (t.1, b.l. 108) matyti, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. sklypo (duomenys neskelbtini) (ieškovų sklypo) pradžioje (nuo gatvės pusės) jau matyti atraminė sienelė, kuri galėtų būti apie 10-15 metrų ilgio. Toks pat vaizdas fiksuotas ir 2019 m. balandžio 30 d. aerofotografinėje nuotraukoje (t.3, b.l. 78). Byloje ieškovai yra pateikę fotonuotraukas (DOK 185822), iš kurių matyti, kad 2019 m. birželio 10 d. tarp šalių sklypų jau yra pastatyta dalis atraminės sienelės nuo (duomenys neskelbtini) pusės, manytina, tai yra 10,14 m. atraminė sienelė, tuo tarpu kitos dalies (23,38 m) atraminės sienelės dar nėra. Kitoje fotonuotraukoje, darytoje 2019 m. rugpjūčio 28 d., matyti tarp sklypų pastatyti klojiniai kitai atraminės sienelės daliai, manytina, 23,38 m atkarpai. Fotonuotraukoje, darytoje 2020 m. gegužės 22 d., jau matyti pastatyta atraminė sienelė per visą sklypo ilgį. 2025 m. kovo 19 d. posėdyje apklausta liudytoja L. K. parodė mačiusi, kad 2018 metais ieškovas J. Z. statė atraminę sienelę per visą sklypo ilgį. L. R. C. parodė, kad sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), jis įsigijo 2007 metais, 2018 metais padovanojo dukrai. Dar iki dovanojimo, 2017 metais jis matė dabar ieškovams priklausančiame sklype pastatytą tvorą, ją pastatė ieškovas.

24. Išvardintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atraminės sienelės ir ant jos sumontuotos tvoros dalis 10,14 metrų ilgio nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės buvo pastatyta anksčiau, negu kad likusi atraminės sienelės dalis, todėl teismas pagrįstai dėl šios dalies sprendė, kad ji pastatyta ieškovų arba ieškovams priklausančio sklypo ankstesnių savininkų.

25. Atsakovai priešieškiniu nurodė, kad tvora pažeidžia atsakovų teises tuo, kad A. Š. „neteko galimybės naudotis sklypo dalimi, ant kurios pastatyta ieškovams priklausanti tvora“. Tačiau atsakovai neįrodė, kokia konkrečiai sklypo dalimi atsakovai negali naudotis dėl pastatytos tvoros. Iš atsakovo pateikto plano (priedas prie priešieškinio, t.2, b.l. 71, MB „Tera domus“ planas) matyti, kad sklypo ribos linija ir esamos tvoros linija yra nubrėžtos greta viena kitos, koordinatės nurodomos tik tvoros pradinio taško ir galinio taško, nurodomi tik du taškai, galima būtų suprasti, kad ginčo tvoros pradžia ir pabaiga yra ant sklypų ribos. Kita MB „Tera domus“ schema (t.4, b.l. 13), atraminę sienelę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės nurodo ant sklypų ribos, o tvorą nurodo atskirai nuo sienelės, nutolusią nuo ribos nuo 0,14 m. iki 0,30 m. į atsakovų sklypo pusę. Lieka neaišku, ar tvora yra pastatyta atskirai nuo atraminės sienelės, ar tvora yra sumontuota, kaip kad teigė atsakovų atstovė 2024 gruodžio 9 d. posėdyje, ant atraminės sienelės. Taip pat lieka neaišku, kiek konkrečiai centimetrų ar metrų ginčo tvora yra pastatyta atsakovų sklype, vadinasi, negalima spręsti, kokio masto yra atsakovų teisių pažeidimas, kokio ploto sklypo dalimi jie negali naudotis dėl ginčo tvoros.

26. Be to, atsakovai priešieškiniu prašė nugriauti tvorą, skiriančią jų sklypą nuo ieškovų sklypo. Išklausius 2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašą galima girdėti, kad atsakovų atstovė prašo suprasti priešieškinį kaip reikalavimą nugriauti tvorą su pamatu, žada tikslinti priešieškinį. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, dėl ieškinio pagrindo arba dalyko keitimo teismui turi būti pateiktas rašytinis pareiškimas, atitinkantis bendruosius ieškinio pareiškimui keliamus reikalavimus. Rašytinio atsakovų pareiškimo, kuriuo būtų tikslintas priešieškinio reikalavimas, teismui nepateikta. Vadinasi, teismas nagrinėjo reikalavimą nugriauti tvorą, o sprendimu nusprendė nugriauti 10,14 m ilgio betoninės sienelės dalį ir ant jos esančią tvorą (metalinę konstrukciją su metalinėmis lentelėmis), kuri prasideda nuo kelio pusės. CPK 265 straipsnio 2 dalis draudžia teismui peržengti ieškinio reikalavimus ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurių nebuvo pareikšta. Vien dėl šios procesinės priežasties teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta nugriauti betoninę sienelę, negali būti paliekama galioti.

27. Atkreiptinas dėmesys ir į teismų praktiką, taikomą sprendžiant ginčus dėl statinių atstumo nuo žemės sklypo ribos pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, yra konstatavusi, kad STR 1.01.07:2002 I priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Tai reiškia, kad ne gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos turėjimo poreikis, bet normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio. Tai, kad statymo teisės įgyvendinimo poreikį turintis asmuo nėra gavęs gretimo žemės sklypo savininko rašytine forma išreikšto sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos, nereiškia, kad toks sutikimas apskritai nebuvo duotas, nes jis gali būti išreikštas ir žodine forma. Minėta, gretimo žemės sklypo savininko duodamas rašytinis sutikimas laikomas vienašaliu sandoriu. Pagal CK 1.72 straipsnį žodžiu gali būti sudaromi sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos. Šioje nutartyje nurodytas teisės aktas - STR 1.01.07:2002 - neturi įstatymo galios, jis yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas. Kita vertus, ir įstatymo lygmeniu įtvirtinti apribojimai sandorio formos nesilaikymo atvejais turi atitinkamų išimčių, taikant įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.93 straipsnis I, 2, 6 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje S. A. (S. A.) v. V. K., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-412/20I0; 2011 m. birželio I7 d. nutartis civilinėje byloje H.-J. A. G. v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-209/2011). Taigi, nagrinėjamos bylos atveju nėra teisinių apribojimų daryti išvadą, kad atsakovai, nuo 2019 metų matydami jau pastatytą 10,14 m. atraminę sienelę ir nereikšdami dėl to pretenzijų ieškovams, buvo davę žodinį sutikimą dėl atraminės sienelės statymo ant žemės sklypo ribos.

28. Jeigu teismo sprendimo dalis dėl 10,14 metrų ilgio atraminės sienelės nugriovimo panaikinama, (nes jos griauti atsakovai neprašė), tai lieka neaišku, kuo atsakovų teises pažeidžia ant atraminės sienelės sumontuota tvora. Sutiktina, kad aptartoji atraminė sienelė ir tvora yra pastatytos iš dalies ant sklypų ribos, iš dalies atsakovų sklype, ir kad tokiu atveju buvo reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas (žr. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, 7 priedo “Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1.1 ir 2.1 punktai), ir kad tokio sutikimo teismui šioje byloje nepateikta. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ir savininko teisių pažeidimas nėra tapačios sąvokos.

29. Šiuo atveju net jeigu teismas laikytų, kad 10,14 m. tvora yra pastatyta apie 2018 metus, pastatė ieškovas, gretimo sklypo bendraturčio sutikimo negavęs, to nepakanka nustatyti šioje byloje atsakovų teisės pažeidimą, nes, kaip minėta, atsakovai savo pažeistą teisę nurodo kaip negalėjimą naudotis užimta sklypo dalimi, o ta užimta dalis byloje nenustatyta (žr. šios nutarties 25 pastraipą).

30. Vadinasi, teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta nugriauti 10,14 m. tvoros dalį nuo gatvės pusės, yra priimta nenustačius atsakovų teisių pažeidimo, todėl naikintina, ir šioje dalyje priešieškinys atmestinas. Atitinkamai panaikintina ir sprendimo dalis, kuria nustatyta ieškovams bauda už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.

Dėl 23,38 m. atraminės sienelės

31. Ieškovai byloje prašė įpareigoti atsakovus nugriauti 23,38 m ilgio atraminę sienelę ir iš naujo pastatyti 23,38 m ilgio atraminę sienelę, atitinkančią statybos techninių reglamentų reikalavimus, konkretaus projekto neteikė.

32. Sutiktina, kad pastaroji atraminės sienelės atkarpa ir ant jos sumontuota tvora yra pastatytos atsakovų sklype, nuo ribos nutolusi skirtingai - nuo 0,05 iki 0,20 m. ( t.4, b.l.13, „MB Tera domus“ schema), taip pat minėtieji statiniai dėl savo techninių savybių yra pažeidžiantys abiejų šalių teises: ieškovui slenka sklypo pakraštys, atsakovams į sklypą virsta pati atraminė sienelė. Nė viena iš šalių nepripažino stačiusi ginčo statinius. Teismas ėmėsi visų nuo jo priklausančių procesinių priemonių (ištyrė šalių teikiamus įrodymus, išklausė liudytojus, surengė išvažiuojamąjį teismo posėdį), siekdamas identifikuoti statytoją, tačiau statytojo išaiškinti nepavyko. Šalių pateiktos fotonuotraukos yra neinformatyvios, pvz., 2019-08-28 fotonuotraukoje matomi ginčo atraminės sienelės klojiniai, tačiau tai neatsako į klausimą, kas tuos klojinius įrengė ( t.1, b.l. 119). Jau minėtų liudytojų L. K., R. C. parodymais, atraminę sienelė statė ieškovas J. Z., liudytoja L. R. teigė mačiusi, kad sienelę statė ir atsakovas A. Š.. Ekspertų vertinimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas fiksuoja tik padėtį jau prasidėjus teisminiam ginčui, todėl į klausimą, kas statė, taip pat neatsako. Pastebėtina, kad atsakovas Š. 2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutiko su ieškovo pastatyta atramine sienele ( „galima sakyti, aš sutikau, nes sklypai turi būti lygūs“), atsakovė A. Š. pripažino, kad derino tvoros, buvusios ant atraminės sienelės, spalvą, davė ieškovui 450 Eur už tvorą, kuri buvo montuojama ant ginčo atraminės sienelės.

33. Atsakovų namo projektinėje dokumentacijoje atraminės sienelės statymas nenumatytas. Apeliantai savo skunde analizuoja atsakovų namo projektinę dokumentaciją ir teigia, kad projekte turėjo būti numatytas sklypo šlaito sutvirtinimas, tačiau atsakovų namo projektinių ir sklypo sutvarkymo sprendinių apeliantai neskundė, jokių reikalavimų atsakovui, kuris, ieškovų teigimu, sužemino sklypo aukštį, nekėlė. Nesant projekte nurodytų konkrečių atraminės sienelės sprendinių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atraminę sienelę pastatė atsakovai.

34. Visuma teismo surinktų įrodymų leidžia pritarti teismo padarytai išvadai sprendimo 51 pastraipoje, kad ieškiniu ginčijamą 23,38 m ilgio betoninę sienelę ir visą tvorą šalys įrenginėjo bendru sutarimu, todėl galima konstatuoti, kad abi šalys pažeidinėja viena kitos teises vienodai, ir iš pateiktų įrodymų neįmanoma nustatyti vienos kaltos šalies. Kitaip tariant, sutiktina, kad esama statinių padėtis yra ydinga, tačiau šalių pasirinktas teisių gynimo būdas šiuo atveju nėra tinkamas. Šalys, bendrais veiksmais sukūrę esamą padėtį, turi bendrais veiksmais ją ir taisyti. Todėl teismas pagrįstai atmetė reikalavimą nugriauti 23,38 m ilgio atraminės sienelės atkarpą.

35. Netenkinus reikalavimo nugriauti 23,38 m. atraminę sienelę, nėra galimybės patenkinti reikalavimą pastatyti 23,38 m. atraminę sienelę iš naujo. Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantai, ieškovų pageidaujamos atraminės sienelės projektas nėra pateiktas, neaišku, kur ta sienelė turi būti, kokia pastatymo technologija, medžiagiškumas ir pan. Todėl ir šis reikalavimas pagrįstai atmestas.

36. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių gynimą, nesusijusį su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), tinkamai nustatė, kad ginčo statiniai pastatyti ne vienu laiku, viena dalis pastatyta abiejų savininkų bendru sutarimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti vieno kurio iš savininkų atsakomybę prieš kitą savininką, todėl pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus. Nagrinėdamas priešieškinį teismas nesilaikė statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų, neidentifikavo, dėl kokio statinio pareikštas priešieškinys, todėl sprendimu patenkino tokį reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas, taip pat nenustatė konkrečios pažeistos teisės, kurią reikėtų ginti statinio nugriovimu. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas priešieškinys, panaikinama ir priimamas naujas sprendimas priešieškinį atmesti.

37. Atmetus priešieškinį, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme. Teismas priteisė atsakovams iš ieškovų iš viso 3138,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši teismo sprendimo dalis panaikintina. Kadangi teismo sprendimu yra atmesti tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai, šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nepriteistina ( CPK 93 straipsnis).

38. Laikytina, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas 30 proc. ( prašė panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, sprendimas panaikinamas dalyje dėl 1/3 dalies atraminės sienelės ir tvoros). Ieškovams priteistina iš atsakovų 30 proc. jų turėtų išlaidų, atsakovams - 70 proc. jų turėtų išlaidų apeliacinėje instancijoje. Ieškovų išlaidas sudarė 110 Eur žyminio mokesčio ir 3993 Eur išlaidų advokato pagalbai, iš viso 4103 Eur, 30 proc. sudaro 1230,90 Eur. Atsakovų išlaidos sudarė 1573 Eur už advokato pagalbą, 70 proc. nuo šios sumos sudaro 1 101, 10 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą bylinėjimosi išlaidų dalyje, ieškovams iš atsakovų priteistina 129,80 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovų A. Š. ir A. Š. priešieškinys ir ieškovai įpareigoti savo sąskaita per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ant atsakovės A. Š. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią 10,14 m ilgio betoninės sienelės, skiriančios žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir ant jos esančią tvorą (metalinę konstrukciją su metalinėmis lentelėmis), kuri prasideda nuo kelio pusės ir kuria nustatyta ieškovams A. Z. ir J. Z. po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) dydžio bauda kiekvienam už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir šioje dalyje priešieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 3 138,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 569,11 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 11 ct) iš kiekvieno ieškovo.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 64,90 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 90 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėTomas RidikasTomas Romeika