Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-22 · Administracinė byla Nr. AS-520-170-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-22
Bylos Nr.
AS-520-170-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00984-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
H. B., Kauno apygardos prokuratūrai
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS520-170/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00984-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties dėl skundo pripažinimo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – H. B., Kauno apygardos prokuratūrai, dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos organizuoto 2011 m. lapkričio 3 d. kai kurių institucijų pareigūnų ir gyventojų susirinkimo nutarimą (protokolas Nr. 51-8-161), kuriuo nutarta kryžių, esantį sklype (duomenys neskelbtini), perkelti į Petrašiūnų bažnyčios šventorių 2011 m. lapkričio 5 d.; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. R15-909-(K2219) „Dėl Vokės gatvės atminimo kryžiaus“; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę imtis priemonių, užtikrinančių Vokės gatvės atminimo kryžiaus apsaugą, vykdant Lietuvos Respublikos įsipareigojimus pagal Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos 2 straipsnio nuostatas, grąžinant jį į ankstesnę buvimo vietą Vokės gatvėje, organizuojant kryžiaus išsaugojimą ir atliekant jo konvencinį dokumentavimą; 4) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sustabdyti Kauno miesto bendrojo plano įgyvendinimą teritorijos dalyje, kuri apibrėžiama kaip Vokės gatvės atminimo kryžiaus pradinio pastatymo vieta – žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki to momento, kol bus atminimo kryžius grąžintas į ankstesnę buvimo vietą Vokės gatvėje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 3 d. nutartimi, konstatavęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2012 m. sausio 17 d., pasiūlant pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimą, nurodyti skundo pagrindą, patikslinti skundo aplinkybes, nurodant, kokias paties pareiškėjo teises ir teisėtus interesus skundžiami aktai pažeidžia, aplinkybes pagrįsti teisės normomis.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2012 m. sausio 17 d. buvo gautas pareiškėjo A. K. patikslintas skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos kai kurių institucijų pareigūnų ir gyventojų 2011 m. lapkričio 3 d. organizuoto susirinkimo nutarimą (protokolas Nr. 51-8-161), kuriuo nutarta 2011 m. lapkričio 5 d. į Petrašiūnų bažnyčios šventorių perkelti kryžių, esantį sklype (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. R15-909-(K2219) „Dėl Vokės gatvės atminimo kryžiaus“; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę norminį administracinį aktą – Kauno miesto bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 – paskelbti savivaldybės internetiniame tinklapyje visa apimtimi, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin. 2002 m. Nr. 124-5626) 12 straipsnyje.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundą pripažino nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą, pažymėjo, kad kai asmuo kreipiasi su skundu, teismas turi ne tik patikrinti, ar skundas atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus ABTĮ 23 straipsnyje, bet ir nustatyti, ar skundą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartyje pareiškėjui buvo siūlyta patikslinti skundo aplinkybes, nurodant kokias paties pareiškėjo teises ir teisėtus interesus skundžiami aktai pažeidžia bei šias aplinkybes pagrįsti teisės normomis. Pareiškėjas patikslintame skunde 2012 m. sausio 3 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino (nepateikė įrodymų, jog turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, taip pat nepašalino ir kitų nutartyje aptartų trūkumų). Pažymėjo, kad priimama nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui 2012 m. sausio 3 d. nutartimi nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti, pateikė patikslintą skundą, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino patikslintu skundu atliktus pataisymus ir priėmė nemotyvuotą nutartį, kuria konstatavo, kad pareiškėjas neištaisė trūkumų. Pareiškėjas ištaisė visus trūkumus, pateikė atitinkamus dokumentus, iš naujo suformulavo skundo reikalavimus. Dėl teisės kreiptis teisminės gynybos pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnį, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnį jis turi teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutarties, t. y. Jungtinių Tautų Organizacijos Europos Ekonominės Komisijos konvencijos Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 9 straipsniu suteikiama teisė kreiptis į teismą, kai neužtikrinamos žmogaus teisės gauti informaciją apie aplinką, teisė dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos. Pareiškėjas kreipiasi teisminės gynybos, nes mano, kad Kauno miesto savivaldybė, priimdama šioje byloje ginčijamus sprendimus dėl Vokės gatvės skvero ir jame esančio atminimo kryžiaus išsaugojimo, neatsižvelgė į jo dalyvavimo Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos organizuoto 2011 m. lapkričio 3 d. susirinkimo rezultatus bei į išreikštus raštu pasiūlymus dėl Vokės gatvės atminimo kryžiaus ir jo gamtinės aplinkos išsaugojimo, kurie buvo Kauno miesto savivaldybei pateikti 2011 m. lapkričio 2 d. prašyme. Priešingai, skundžiamuose Kauno miesto savivaldybės atsakymuose nėra išnagrinėti jo pasiūlymai, o Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos organizuoto susitikimo protokolo turinys neatitinka vykusio susirinkimo faktinių aplinkybių. Akivaizdžiai yra pažeista jo teisė tinkamai dalyvauti, sprendžiant klausimus dėl Vokės gatvės skvero kultūrinės ir gamtinės aplinkos išsaugojimo, ginčijamuose Kauno miesto savivaldybės sprendimuose neatsižvelgta į susirinkimo rezultatus dėl Vokės gatvės aplinkos (Orhuso konvencijos 6 staipsnio 8 dalis), skundžiami Kauno miesto savivaldybės sprendimai dėl Vokės gatvės skvero aplinkos yra nemotyvuoti (Orhuso konvencijos 6 staipsnio 9 dalis). Pareiškėjas siekia apginti Nematerialaus kultūros paveldo, Orhuso konvencijose nustatytas teisines normas. Pareiškėjas yra tiesiogiai suinteresuotas Vokės gatvės atminimo kryžiaus ir jo gamtinės aplinkos išsaugojimu, nes Vokės gatvės atminimo kryžius pastatytas žydų gelbėjimo akcijai, kurios dalyvis ir kryžiaus pastatymo iniciatorius yra jo tėvas, atminti, o administracinėje byloje N-684/12 (šiuo metu nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme) yra pripažintas nukentėjusiuoju asmeniu, sprendžiant klausimą dėl Vokės gatvės atminimo kryžiaus niokojimo. Kaip nukentėjęs asmuo, jis yra tiesiogiai suinteresuotas kreiptis teisminės gynybos, siekiant teismine tvarka panaikinti Kauno miesto savivaldybės sprendimus, kuriais vadovaujantis buvo sunaikintos Vokės gatvės atminimo kryžiaus materialiosios ir nematerialiosios vertybės ir jo gamtinė aplinka, siekti, kad atminimo kryžiaus aplinka būtų atkurta iki pradinės būklės, taip pat būtų apgintos jo pažeistos įstatymu saugomos teisės dalyvauti priimant teisme ginčijamus sprendimus dėl gamtinės ir kultūrinės Vokės gatvės skvero aplinkos naikinimo. Nurodė, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad skunde aplinkybes reikia pagrįsti teisės normomis, nes įstatymus taiko teismai. Be to, tokio reikalavimo nėra ABTĮ 23, 24 staipsnių nuostatose, kas suponuoja išvadą apie teismo šališkumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla procesinių teisinių santykių, susiklosčiusių pateikiant skundą teismui, srityje. Pareiškėjas ginčija Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui tuo pagrindu, kad jis nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartį, pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos 2011 m. lapkričio 3 d. organizuoto susirinkimo nutarimą (protokolas Nr. 51-8-161), panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. R15-909-(K2219) „Dėl Vokės gatvės atminimo kryžiaus“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę Kauno miesto bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242, paskelbti savivaldybės internetiniame tinklapyje visa apimtimi, nurodė aplinkybes, kurių pagrindu reiškia šiuos reikalavimus, kokias pareiškėjo teises ir teisėtus interesus skundžiami aktai ir atsakovo veiksmai pažeidžia. Įvertinus patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą, reikalavimus, atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, ir daryti išvadą, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, nurodytų Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartyje.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Todėl, pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009). Tuo tarpu, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje. Procesinių prielaidų kreiptis į teismą sąrašas yra baigtinis, t. y. viena iš teisės kreiptis į teismą garantijų. Teismui nenustačius įstatyme nustatytų procesinių kliūčių asmeniui kreiptis į teismą, teismas neturi pagrindo nepriimti asmens skundo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes. Todėl, jei skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. AS403-322/2006, Nr. AS39-606/2006, Nr. AS525-540/2008, Nr. AS146-391/2009). Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdu, kad skundžiami aktai atsakovo veiksmai teisių ir pareigų pareiškėjui nesukelia.

Iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos 2011 m. lapkričio 3 d. susirinkimo protokolo Nr. 51-8-161 (b. l. 12–13) matyti, jog pareiškėjas aktyviai dalyvavo, svarstant kryžiaus perkėlimo iš sklypo (duomenys neskelbtini) į Petrašiūnų bažnyčios šventorių, klausimą, pareiškė dėl to neigiamą nuomonę, t. y. priešinosi kryžiaus nukėlimui, siūlė laukti, kol baigsis bylų nagrinėjimas dėl ginčų su policija, reikalavo raštiškų susitarimų su klebonija dėl kryžiaus perkėlimo, gauti savivaldybės leidimus ir kt. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 25 d. atsakymas adresuotas pareiškėjui, nurodant, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su šiuo atsakymu, tai jį gali apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Iš šio atsakymo matyti, kad buvo nagrinėtas pareiškėjo raštas. Remiantis LITEKO (Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenimis, pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. II-34-505/2011, kurioje spręstas H. B. administracinės atsakomybės dėl veiksmų, siekiant nuversti paminėtą kryžių, klausimas, pareiškėjas nurodytas nukentėjusiu asmeniu. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad buvo pažeista jo teisė tinkamai dalyvauti priimant sprendimą dėl Vokės gatvės atminimo kryžiaus ir jo gamtinės aplinkos išsaugojimo, kaip kad tai numato Orhuso konvencija. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, egzistuoja pakankamai prielaidų, leidžiančių spręsti dėl asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą pakankamumą, o aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nurodomomis jo turimomis teisėmis ir jų pažeidimu, gali būti nustatytos tik nagrinėjant bylą iš esmės ir vertinant byloje pateiktus įrodymus. Kadangi šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiami aktai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nepripažintina pagrįsta.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka, kad pareiškėjas nepašalino kitų Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjas privalo nurodyti skundo pagrindą, t. y. teisės aktus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovas privalo elgtis taip, kaip pageidauja pareiškėjas, bei kokios konkrečios sąlygos, reglamentuotos teisės aktuose, turėtų būti sudarytos. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto patikslinto skundo matyti, kad jis atitinka minimalius įstatymo keliamus reikalavimus. Pareikšti skundo reikalavimai yra pakankamai konkretūs ir aiškūs. Taip pat teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 23 straipsnyje nėra reikalavimo, kuris pareiškėją įpareigotų, teikiant skundą teismui, jį pagrįsti konkrečiomis materialinės teisės normomis. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti abstraktūs pareiškėjo skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylai nagrinėti.

Dėl išdėstytų argumentų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas, skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir netenkintinas pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas klausimą išspręsti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė