- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- II-34-505/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00796-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Erlandas Stanionis
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Mildai Bučnytei, dalyvaujant nukentėjusiajam asmeniui A. K., nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos priėmusios institucijos – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados atstovui Erlandui Stanioniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados tyrėjas (toliau- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Girstupio PN) 2010 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl H. B. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 188 straipsnį, nenustačius jo sudėties (b.l.8).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis asmuo A. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Girstupio PN 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą (b.l.2-5).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės nesilaikyta ATPK bylų nagrinėjimo procedūrai keliamų reikalavimų, todėl yra neišaiškinti ir nenubausti asmenys siekę nugriauti ar pašalinti atminimo kryžių, kuris yra kultūros ir gamtos paveldo paminklas, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Priimtas nutarimas neatitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-461 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių 1.5., 46,3., 46,4. punktuose reglamentuotų nuostatų. Nesilaikyta ATPK 280 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo - pranešti asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Ginčijamo nutarimo neteisėtumą pažymi aplinkybė, kad jis yra be nutarimą identifikuojančio numerio. Nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 5-V-164 patvirtinta nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje blanko forma. Nustatyta, kad nutarimą priima vienas pareigūnas, tačiau šiuo atveju ginčijamas nutarimas buvo priimtas uždarame, kolegialaus organo, susidedančio iš policijos tyrėjo I. S. ir Girstupio PN viršininko Erlando Stanionio, posėdyje. Nutarimas priimtas pažeidžiant pagrindines ATPK bylų nagrinėjimo procedūras ir taisykles. Jame nenurodyti duomenys apie bylos nagrinėjimo metu dalyvavusius asmenis. Prašė skundą tenkinti.
Nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Girstupio PN atstovas prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos yra priimtas pagrįstai ir teisėtai. A. K. prašymas dėl H. B. veiksmų ištyrimo Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Girstupio PN gautas 2010 m. rugpjūčio 16 d. Jau kitą dieną pradėta ATPK bylos teisena pagal 188 straipsnio nuostatą. Tyrėjui I. S., vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-348 patvirtintu Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašu, surinkus pakankamai įrodymų ir nenustačius neteisėtų H. B. veiksmų, buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l.33,34).
Asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas, H. B. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, tačiau jo neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (b.l.113)(ABTĮ 123 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. A. K. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK su prašymu įspėti H. B. ir kitus jam savavaldžiauti padedančius asmenis dėl jų atliekamų neteisėtų veiksmų, kuriais kėsinamasi nuversti ir sunaikinti atminimo kryžių, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l.17,18). Prašyme nurodyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-882-331/2010, kurioje vienas iš nagrinėjamų prašymų yra ,,uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui H. B. nugriauti ar pašalinti atminimo kryžių, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune". Neatsižvelgiant į teisme nagrinėjamą skundą trečiasis suinteresuotas asmuo H. B. atvirai savavaldžiauja, t.y. imasi veiksmų, kuriais siekia nugriauti ar sunaikinti atminimo kryžių, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, o taip pat niokoja atminimo kryžiaus sutvarkytą aplinką, todėl prašo taikyti H. B. poveikio priemones, numatytas ATPK 188 straipsnyje (savavaldžiavimas).
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Girstupio PN tyrėjas I. S. 2010 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį medžiagoje Nr.20-26-AP-1793, nenustačius H. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l.16). Nutarime nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso H. B.. Šį faktą patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažymėjimas, kuriame matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso H. B., kuris nekilnojamąjį turtą įsigijo 2005 metais pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Jo žemės sklype, kur pagal detalųjį planą turi būti H. B. namo vidurys, stovi apie 4 metrų aukščio kryžius, kuris nėra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas ir nepatenka į kultūros paveldo objektų teritorijas ar apsaugos pozonius. Pagal Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalį H. B. perkant žemės sklypą jis įgijo nuosavybės teisę į visus jo žemės sklype esančius objektus, kadangi pirkimo- pardavimo sutartyje nebuvo aptartas esančių objektų, tame tarpe ir kryžiaus, nuosavybės teisės perėjimo klausimas. Prašymo nagrinėjimo metu H. B. nuosavybės teisė į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei laikinąjį statinį nėra apribota, todėl taikyti jam administracinę atsakomybę pagal ATPK 188 straipsnį ( savavaldžiavimas) nėra teisinio pagrindo.
Tokiu būdu, pagrindinė teismo užduotis išsiaiškinti, ar 2010 m. rugpjūčio 16 d. A. K. prašyme Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK nurodyti H. B. galimai atlikti veiksmai kėsinantis nuversti atminimo kryžių, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune pažeidė atsakomybę nustatančio teisės akto nuostatas ir ar nebuvo pažeista Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-348 patvirtinta Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos apraše numatyta šio prašymo nagrinėjimo procedūra, nes pareiškėjo nurodyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-461 patvirtintos Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklės ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr.5-V-164 „Dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų blankų formų patvirtinimo” taikytinos tik tuomet, kai yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo požymiai (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-348 patvirtinta Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo 41.1.,43.1. punktai).
Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 straipsnis, 250 straipsnis).
Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.
Nagrinėdamas pareiškimus ir administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis).
ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2-3 dalys, 1.138 straipsnis)(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N17-101/2007).
Taigi Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK gavus pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 16 d. prašymą, policijos komisariato vadovas, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-348 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo (toliau- Aprašas) 39 punktu užrašė rezoliuciją „organizuoti administracinę teiseną pagal ATPK 187 ir 188 straipsnius“, nes nustatė, jog yra akivaizdžių administracinio teisės pažeidimo požymių, o Girstupio PN viršininkas užrašė rezoliuciją „pradedu ATP bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį”, tokiu būdu pripažintina, kad Aprašo 39. 1. punkto nuostatos nebuvo nepažeistos (b.l.17,18). Pagal Aprašo 43 punktą apylinkės inspektorius, gavęs pareiškimą su rezoliucija, nurodyta Aprašo 39.1. punkte ir nustatęs visus administracinio teisės pažeidimo požymius, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bylą perduoda nagrinėti kompetentingam pareigūnui (organui) (Aprašo 43.1. punktas), o nenustatęs visų administracinio teisės pažeidimo požymių, surašo nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (jeigu ji nebuvo pradėta, priimamas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos) ir pateikia jį tvirtinti įgaliojimus turinčiam pareigūnui (jei apylinkės inspektorius neturi įgaliojimų priimti nutarimų). Nutarimas surašomas laisva forma, bet laikantis ATPK 286 straipsnyje („Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinys“) nurodytų reikalavimų. Nutarimo kopija išsiunčiama (įteikiama) nukentėjusiajam, išaiškinus apskundimo tvarką (Aprašo 43.2. punktas).
Esant minėtam teisiniam reglamentavimui Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Girstupio PN tyrėjas I. S., vadovaudamasis Aprašo 1 punktu, kuris nustato pagrindinius tyrėjų uždavinius ir pareigines funkcijas, bei Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Girstupio PN tyrėjo pareigybės aprašymo 7.5 punktu ir vykdydamas Aprašo 44 punktą, kuriame numatyta, kad apylinkės inspektorius, nagrinėdamas pareiškimus, privalo surinkti visus įrodymus, kurie pagrindžia arba paneigia administracinio teisės pažeidimo buvimą ir asmens kaltumą, nagrinėdamas A. K. 2010 m. rugpjūčio 16 d. prašyme nurodytus 2010 m. birželio 17 d., 2010 rugpjūčio 5 d. ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. H. B. veiksmus dėl kėsinimosi nuversti ir sunaikinti atminimo kryžių, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, bei surinkęs šiame prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (b.l.17-28, 116-153), nustatė, kad 0.0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2005 m. sausio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , pagrindu priklauso H. B.. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo H. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-00740-528/2009 pagal ieškovo H. B. ieškinį atsakovei D. O. K. dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, kurioje ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, stovintį kryžių, 2009 m. birželio 2 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, nes pripažino, kad CK 6.395 straipsnio 1 dalis numato, jog parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas, o sutartyje kryžiaus nuosavybės teisės perėjimo klausimas nėra aptartas, todėl laikytina, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esantį kryžių perėjo žemės sklypo pirkėjui, kadangi ieškovas įsigydamas žemės sklypą apie jame stovintį kryžių žinojo ir jis prie pirkimo-pardavimo sutarties esančiame žemės sklypo plane yra pažymėtas.
Taip pat tyrėjas, nagrinėdamas minėtą A. K. prašymą, nustatė, kad atminimo kryžius, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas ir nepatenka į kultūros paveldo objektų teritorijas ar apsaugos pozonius ir yra nesudėtingas inžinerinis statinys, kuriam neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas (statybai ar griovimui) bei toks statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti ir neregistruojamas Nekilnojamojo turto registre (b.l.27,67), o Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr.I-83-331/2011 pagal pareiškėjų O. K., D. B., N. B., L. Z. (teisių perėmėjas A. Z.), P. K. ir A. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui H. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios H. B. nugriauti ir pašalinti atminimo kryžių, esantį ginčo žemės sklype (b.l.95-102,120,142-145)(Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Šių surinktų įrodymų visuma ir jau minėta savavaldžiavimo teisinio santykio samprata paneigia administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėties buvimą ir H. B. kaltumą, nes pripažintina, kad jo veiksmai 2010 m. birželio 17 d., 2010 rugpjūčio 5 d. ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. griaunant kryžių nebuvo savavališki ir atliekami laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 patvirtintas Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002, galiojusio iki 2010 m. spalio 1 d., 12.3. punktas), o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadarė esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, taigi pripažintina, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Girstupio PN tyrėjas I. S., nenustatęs visų administracinio teisės pažeidimo požymių, pagrįstai surašė 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ATPK 250 straipsnio 1 dalies pagrindu, laikantis ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų, ir pateikė jį tvirtinti įgaliojimus turinčiam pareigūnui, šiuo atveju Girstupio policijos nuovados viršininkui Erlandui Stanioniui (Aprašo 43.2 punktas).
Nutarimo kopija buvo išsiųsta pareiškėjui (nukentėjusiajam), jam išaiškinta apskundimo tvarką (Aprašo 43.2. punktas)(b.l.28). Ir nors nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas pažeidžiant ATPK 288 straipsnyje nustatytą terminą, tačiau pareiškėjo teisė apskųsti minėtą nutarimą nebuvo pažeista, nes Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi atnaujino praleistą terminą skundui paduoti (ABTĮ 34 straipsnis)(b.l.11).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados tyrėjo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį medžiagoje Nr.20-26-AP-1793 nenustačius H. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, o skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. K. skundo netenkinti.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados tyrėjo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį medžiagoje Nr.20-26-AP-1793 nenustačius H. B. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.