- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- e1-760-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24504-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- N. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
N. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę.
2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 3 mėnesiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 2 dalimi, subendrinta su 2013 m. vasario 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 5 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo ( 2019 m. kovo 7 d. paleistas atlikus bausmę).
3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miestų rūmų 2019 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį jam paskirta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent jis 2020-06-22, 17.03 val., prekybos centre ,,Maxima”, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš AB „Swedbank” bankomato pagrobė D. Z. priklausančius 160 Eur, kuriuos D. Z. paliko bankomate pinigų išgryninimo operacijos metu.
Kaltinamasis N. K. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2020-06-22, apie 17 val., kartu su sugyventine K. S. bei jos dukrele atėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Eidamas pro laukines duris pastebėjo šalia buvusiame AB „Swedbank“ bankomate grynuosius pinigus, aplink nebuvo nė vieno žmogaus, nieko nelaukęs paėmė pinigus ir nedelsiant išėjo lauk iš parduotuvės. Sugyventinei paaiškino, kad pamatė seną pažįstamą, su kuriuo nenori susitikti, todėl reikia kuo skubiau išeiti. Apie rastus bei paimtus pinigus sugyventinei nieko nesakė, jai nekilo jokių klausimų, nes pinigų turėjo ir pats. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negalėjo, labai dėl to gailisi, taip pasielgti sugalvojo spontaniškai. Pinigų buvo 160 Eur. Apie tai, kad parašytas pareiškimas policijoje sužinojo iš apsaugos darbuotojų kitą dieną nuėjęs į parduotuvę apsipirkti. Davė žmogaus telefono numerį tam, kad galėtų grąžinti pinigus. Pinigus grąžino 2020-06-25, apie 18 val., vyro nuoširdžiai atsiprašė. Dėl savo poelgio labai gailisi, eidamas į parduotuvę tikrai neketino nieko vogti. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę. Paskutinį kartą buvo paskirta bauda 1000 Eur, bet iki šios dienos mokėti baudos nepradėjo, nes neturėjo darbo, neturėjo nuolatinių pajamų. Šiuo metu gydosi kojos problemas, artimiausiu metu planuoja kreiptis į neįgalumo tarnybą dėl neįgalumo laipsnio nustatymo bei pašalpos skyrimo. Be to, sugyventinė laukiasi jų bendro vaiko (1 t., b. l. 50-51).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo N. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Nukentėjusysis D. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-06-22, apie 17.03 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėda esančiose PC „Maxima“ patalpose nusiiminėjo pinigus iš „Swedbank“ bankomato, įrengto prie centrinio įėjimo. Nusiimdamas nepasiėmė išduodamų 160 Eur ir nuėjo. Kad nepasiėmė pinigų, pastebėjo maždaug po 20 min., kai norėjo atsiskaityti už prekes. Pastebėjęs, jog pinigų nepasiėmė, nuėjo į apsaugos postą pasižiūrėti, ar pinigus kažkas paėmė. Apsaugos poste apsaugos darbuotojas parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, jog iš karto nuėjus nuo bankomato, prie jo prieina nepažįstamas vyras su moterimi ir vaiku bei paima iš bankomato išlindusius jam priklausančius pinigus. Vaizdo įraše matyti, jog visi asmenys pasiėmę pinigus iš karto iš prekybos centro pasišalina. Dėl įvykio padaryta 160 Eur žala (b. l. 2). 2020-06-23, apie 16.40 val., nuvyko į prekybos centrą „Maxima“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pasikalbėti su apsaugos darbuotojais, siekiant nustatyti vyro, paėmusio jo pinigus, tapatybę. Nuėjus į apsaugos postą, apsaugos darbuotojas pasakė, kad vyras su moterimi šiuo metu vaikšto po parduotuvę ir gali juos pakviesti pasikalbėti. Atėjus asmenims į apsaugos postą, vyras neneigė paėmęs pinigus, tikino aplink nieko nematė, kad galėtų grąžinti pinigus, todėl paėmęs pinigus pasišalino iš parduotuvės. Negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių pinigų nenunešė apsaugai. Vyras pažadėjo iki 2020-06-25 pinigus grąžinti, vyrui pateikė savo telefono numerį, šis pats žadėjo su juo susisiekti. Supratęs, kad gali būti apgautas prie tyrimo pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau prašo civilio ieškinio sumos nepriteisti, palikti nenagrinėtą, kadangi 2020-06-25, apie 18 val. jam paskambino tas pats vyras ir pasiūlė susitikti dėl žalos atlyginimo. Susitikus su vyru šis padavė 160 Eur, nuoširdžiai atsiprašė, o kadangi žala atlyginta pretenzijų nebeturi, esant galimybei prašo tyrimą nutraukti. Vyras prisistatė N. K. vardu (1 t., b. l. 23-24).
Iš 2020-06-25 apžiūros protokolo matyti, jog buvo aprašytas tyrimui pateiktas parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vaizdo įrašas, kuriame fiksuota kaip parduotuvės patalpoje 17:03:49 val. vyras, kaip nustatyta tyrimo metu, D. Z. naudojasi bankomatu, kažką įsideda į piniginę bei nueina nuo bankomato. 17:03:59 val. į parduotuvę įeina aukštas vyras, kaip nustatyta tyrimo metu, N. K., su moterimi bei vaiku. Tik įėjęs į parduotuvę N. K. sparčiu žingsniu žengia link minėto bankomato, 17:04:01 val. kažką (pagal bylos aplinkybes, galimai pinigus) paima iš bankomato ir apsisukęs sparčiai išeina iš parduotuvės, o paskui jį ir moteris su vaiku. Tuo metu D. Z. visą tą laiką buvo šalia, nugara nusisukęs nuo bankomato (1 t., b. l. 33-34, 36-39).
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis N. K. 2020-06-22, 17.03 val., prekybos centre ,,Maxima”, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš AB „Swedbank” bankomato pagrobė D. Z. priklausančius 160 Eur, kuriuos D. Z. paliko bankomate pinigų išgryninimo operacijos metu. Tokia kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat savo noru atlygino nukentėjusiajam D. Z. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis N. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi bei savo noru nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, kaltinamasis ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t., b. l. 63-71), teistumas jam neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesnės bausmės, nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, jog bausmės tikslai kaltinamajam N. K. bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – areštą, nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis jos dydį, skirtiną už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma subendrinti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtiną bausmę su 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miestų rūmų 2019 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-758-659/2019 2019 m. spalio 16 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miestų rūmų 2019 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos priverstinio išieškojimo. Minėtas vykdomasis raštas perduotas vykdyti antstoliui (per Antstolių rūmus) ir nors kaltinamasis N. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog minėtos baudos mokėti nepradėjo, tačiau priimant teismo baudžiamąjį įsakymą nėra galimybės patikrinti, ar minėtu teismo procesiniu sprendimu paskirta bauda ar jos dalis antstolio nėra išieškota. Siekiant išvengti prieštaringų sprendimų, atsižvelgiant į tai, kad dėl minėtos bausmės jau pradėtas priverstinio vykdymo procesas, šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miestų rūmų 2019 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nebendrintinos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 54-56) – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 160 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. 1. 27-28). Nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu atsisakė pareikšto civilinio ieškinio (1 t., b. l. 23-24), todėl civilinis procesas dėl 160 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. K. paskirti 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio N. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Išaiškinti N. K., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Nuteistasis arešto bausme, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Civilinį procesą dėl ieškinio reikalavimo priteisti nukentėjusiojo D. Z. naudai iš kaltinamojo N. K. 160 Eur turtinei žalai atlyginti nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.