Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2022-12-21 · Civilinė byla Nr. e2A-425-569/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-21
Bylos Nr.
e2A-425-569/2022
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00652-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
M. L., L. L.
Trečiasis asmuo
viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-425-569/2022 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00652-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams M. L. ir L. L. dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų, išlaikymo vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atskirti T. L., gim. (duomenys neskelbtini) , K. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo tėvo M. L.; atskirti T. L., gim. (duomenys neskelbtini), K. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos L. L.; iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti T. L., K. L., G. L., ir A. L. gyvenamąją vietą laikinųjų globėjų viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)" bendruomeniniuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo M. L. 30,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikų T. L., K. L., G. L. ir A. L. išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovės L. L. 30,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikų T. L., K. L., G. L. ir A. L. išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Atsiliepimas

2. Atsakovas M. L. pirmojoje instancijoje teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dauguma problemų jų šeimoje kilo dėl nesutarimų su kaimynais, kai jie gyveno (duomenys neskelbtini). Kaimynai buvo neigiamai nusiteikę prieš jų šeimą, tyčiodavosi, erzindavo jų vaikus. Nuo 2021 m. kovo mėnesio jis su žmona gyvena vienkiemyje. Nurodė, kad gyvenamąją vietą suteikė ūkininkas A. Č., kuris leidžia jiems gyventi jam priklausančioje sodyboje, jiems nereikia mokėti nuomos mokesčio, tik prižiūrėti aplinką ir sumokėti už elektrą. Persikrausčius į namą, jo savijauta visapusiškai pagerėjo, mano, kad ir jo vaikams šioje vietoje patiktų gyventi. Paėmus vaikus iš jų šeimos, jie su atsakove įvykdė jiems skirtus įpareigojimus, stengėsi, tačiau vaikai nebuvo grąžinti į šeimą. Dauguma problemų su vaikais kildavo dėl to, kad jie vienas kitą erzindavo. Būdavo situacijų, kai ir jis nesusivaldydavo. Vaistų anksčiau nevartojo, nes manė, kad jie jam nepadės, tačiau pastaruoju metu vaistus vartoja. Mano, kad šiuo metu su pagalba galėtų auginti ir prižiūrėti savo vaikus. Teigė, kad jie yra pajėgūs patys pasirūpinti vaikais, padedant socialiniams darbuotojams, naujoje gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos visos sąlygos gyventi, mokytis, turi giminaičius, kurie padeda apsirūpinti maisto produktais, automobiliu nuveždami juos į parduotuvę.

3. Atsakovė L. L. pirmojoje instancijoje teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu jos su atsakovu gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos, kad vaikai galėtų gyventi su jais. Namuose yra pakankamai lovų visiems vaikams, dukrai G. yra atskiras kambarys, sūnums – vienas bendras kambarys. Ji su vyru gyvena draugiškai, jų gaunamų pajamų pragyvenimui užtenka. Nors jai nustatyta liga, tačiau ji moka gaminti maistą, tvarkosi. Be vaikų jaučiasi blogai, norėtų, kad ir vėl visi gyventų kartu. Teigė, jog pasakė vaikams, kad jie dabar kitur gyvena, vaikai išreiškė norą gyventi kartu su jais. Telefonu su vaikais nebendrauja, nes vaikams tokiu būdu bendrauti yra sunku. Gyvenant (duomenys neskelbtini), vaikus erzindavo kaimynų vaikai, todėl ir kildavo problemų. Dėl šių priežasčių vaikams būdavo sunku suduoti vaistus. Vaikams gyvenant kartu šeimoje nepastebėjo sūnų seksualinio potraukio dukros G. atžvilgiu.

4. Trečiasis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Atsiliepime nurodė, kad nuo 2020 m. birželio mėnesio T. L., G. L., K. L. ir A. L. pradėta teikti laikinoji globa. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikai buvo apgyvendinti kartu viename name adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl to kilo sunkumų, nes būdami kartu jie elgėsi neadekvačiai – mėtydavo įvairius daiktus, kur papuola, gadindavo, daužydavo bendruomeninių namų turtą, agresyviai elgdavosi su kitais bendruomeninių namų vaikais, keikdavosi, fiziškai priešindavosi darbuotojams. Siekiant apsaugoti kitų kartu gyvenančių vaikų interesus teko atskirti vaikus ir apgyvendinti po du. G. L. ir T. L. apgyvendinti adresu (duomenys neskelbtini), o K. L. ir A. L. apgyvendinti adresu (duomenys neskelbtini). Situacija pasikeitė iš esmės, vaikai tapo ramesni, pradėjo labiau socializuotis, kalbėti, reikšti teigiamas emocijas. Grįžę iš mokyklos apsikabina darbuotojus, glaustosi, nori būti apkabinami. Tačiau T. L. vis labiau bręstant, kyla negatyvios emocijos, nevaldomas pyktis. Dėl ypač išreikšto seksualumo darbuotojai bijo likti vieni patalpoje su juo. Jo elgesys kenkia ir kitiems kartu gyvenantiems vaikams. Susitikimų su tėvais metu vaikai išreiškia ilgesį, tačiau tai trunka pakankamai trumpai, nereiškia emocijų likti su jais, noriai grįžta su darbuotojais į bendruomeninius namus. Vaikų tėvas M. L. dažnai skambina darbuotojams, reiškia įvairias pretenzijas, elgiasi neadekvačiai. Kalba, jog vaikus nuodijame vaistais, reikalauja jiems nupirkti gazuotų saldintų gėrimų, saldumynų ir t.t. Jei būtų patenkintas ieškinys, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sutiktų tapti G. L., K. L. ir A. L. nuolatiniais globėjais. Nesutiktų tapti T. L. nuolatiniu globėja, nes jam būtina specializuota globa dėl jos psichinės sveikatos būklės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas sprendė, jog tokia situacija, kai vaikai, kurie yra neįgalūs, keletą kartų per 3-4 metus nepakluso tėvams, negali būti vertinama kaip sudaranti grėsmę vaikų ar kitų asmenų saugumui. Teismo manymu, situacija, kad gyvenant neįgaliems tėvams bei keturiems neįgaliems vaikams daugiabutyje galėjo išprovokuoti konfliktus su kaimynais, yra tikėtina, atsižvelgiant į visuomenėje vis dar esančius gan neigiamus stereotipus neįgalių žmonių atžvilgiu.

7. Teismas vertino, kad situacija, kai pas atsakovus atvyksta policijos pareigūnai, apskritai netoleruotina žinant atsakovų šeimos, jų vaikų sveikatos būklę. Nepaneigtina, kad prevencinis policijos pareigūno pasirodymas neįgalių asmenų šeimoje galėjo sukelti tiek atsakovams, tiek jų vaikams neigiamas reakcijas, jų netinkamą elgesį.

8. Paaiškinimas, kad šalyje paskelbto karantino metu šeimai kilo įvairių problemų, teismo vertinimu, taip pat negali sudaryti pagrindo spręsti, kad atsakovų elgesys buvo itin žalingas vaikams, nes, kaip visuotinai žinoma, karantino situacija neigiamai atsiliepė didelei daliai visuomenės narių.

9. Teismas sprendė, kad socialinių institucijų teikiama pagalba atsakovams buvo nepakankama, neatitinkanti neįgalių asmenų šeimos poreikių, o priimtas sprendimas atskirti vaikus nuo tėvų buvo priimtas skubotai, dėl ko vaikų teisės, teismo manymu, buvo pažeistos.

10. Teismas vertino, kad socialinio darbuotojo lankymasis 1-2 kartus per savaitę atsakovų šeimoje neužtikrino neįgalių atsakovų, kurie, teismo įsitikinimu, pagal galimybes stengėsi tinkamai auginti vaikus, poreikių.

11. Teismas sprendė, kad vaikai paimti iš šeimos buvo skubotai, nes nustatyta, kad atsakovų vaikai nėra išskirtiniai ir ne vien atsakovų šeimoje kyla konstatuotos problemos. Nors ieškovė bei kai kurie apklausti liudytojai teigia, jog atsakovai nėra pajėgūs pasirūpinti savo neįgaliais vaikais dėl jų pačių negalios, tačiau tokią išvadą paneigią gydytojos psichiatrės V. R. bei liudytojo K. S. parodymai, kad šeimai nebuvo teikiama pakankama pagalba, ką patvirtina ir pozityvūs pokyčiai, kurie atsirado socialines paslaugas pradėjus teikti visuomeninės organizacijos Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos darbuotojai A. G..

12. Teismas sprendė, jog Telšių savivaldybės institucijos nebendradarbiavo su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, medikais. Ieškovas nepateikė duomenų, jog jo atstovai būtų nuvykę apžiūrėti atsakovų naujai nuomojamo gyvenamojo namo, paslaugas šeimai teikiančios darbuotojos nesusisiekė viena su kita ir nederino teikiamos pagalbos, pagalba šeimai buvo teikiama nepakankama, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pripažinti, jog atsakovai negali su kvalifikuota ir pakankama institucijų pagalba patys auginti ir rūpintis savo vaikais nėra pakankamo pagrindo.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovai gali ir nori pasirūpinti savo vaikais, (ir jų elgesys bylos nagrinėjimo teisme metu, kai atsakovai, patys neturėdami automobilio ir galimybės vairuoti, žiemos metu važiuodavo apie 20 km dviračiais nė karto nevėlavo į teismo posėdžius), rodo, kad jie yra pasiryžę ir pasirengę auginti savo vaikus, tačiau savivaldybės institucijos privalo jiems teikti pagalbą. Teismas pripažino, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės padėti tėvams auginti vaikus, tokios galimybės vis dar yra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

14. Apeliaciniu skundu ieškovas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – leisti atskirti vaikus: T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k(duomenys neskelbtini) nuo jų tėvų: motinos L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir tėvo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) .Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Skirtingi liudytojų parodymai neatspindi tikrosios šeimos situacijos ir jų vertinti lygiai pirmosios instancijos teismas negalėjo. Pirmiausia turėtų būti atsižvelgta į tuos liudytojus, kurie dirbo su atsakovais ir jų vaikais kasdien, nuolat ir ilgus metus.

14.2. Nuvesti vaikų sveikatos patikrinimui atsakovai nebuvo pajėgūs. Pasak liudytojos G. J., atsakovas M. L. būdavo labai konfliktiškas, dažnai kaltindavo mokyklos darbuotojus, grasindavo televizija, tačiau to negalima pasakyti apie L. L. ir M. L. vaikus, vaikai mokykloje būdavo uždari, užguiti, nebendraujantys. Priėmus sprendimą atsakovų vaikus apgyvendinti (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutyje, vaikai T. L., G. L., K. L. ir A. L. atsigavo, pradėjo bendrauti, komunikuoti, tačiau savaitgaliais grįžus vaikams namo, vėl būdavo gauti pranešimai apie netinkamą vaikų elgesį. G. J. patirtis ir darbas su atsakovų šeima bei jų vaikais leidžia teigti, jog atsakovai, kurie turi vidutines protines negalias, elgesio sutrikimus, emocijų nevaldymą, neturi socialinių įgūdžių auginti savo vaikus, vaikus kurie turi sunkias negalias ir kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (pagalba).

14.3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams teikiama pagalba nebuvo efektyvi, nebuvo koordinuota ir pakankama. Atsakovų šeimai buvo teikiamos visos socialinės paslaugos, kurias tik Telšių rajono savivaldybė galėjo suteikti.

14.4. Vaikų atskyrimas nuo tėvų, šiuo nagrinėjamu atveju, yra kaip vaikų teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri yra taikoma nesant atsakovų kaltei, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Objektyvios aplinkybės šioje byloje yra atsakovų turimos vidutinės protinės negalios, taip pat vaikų sunkios protinės negalios ir elgesio bei emocijų sutrikimai, kurie reikalauja gydymo, nuolatinės slaugos, ypatingos priežiūros. Nagrinėjamoje byloje vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikai gyventų tinkamomis sąlygomis, kad jais būtų rūpinamasi pagal jų poreikius, pagal sveikatos būklę.

14.5. L. ir M. L. negeba užtikrinti vaikų sveikatos poreikių, apie tai, kiek ir kokių vaistų reikia vaikams atsakovai suprasti taip pat negeba, suvaldyti vaikų agresijos priepuolių tėvams nepavyksta, o gyvenamosios vietos pakeitimas iš miesto į vienkiemį, kuris nuo Telšių miesto nutolęs apie 20 km. ir yra miškų apsuptyje, rodo atsakovų nesupratimą apie tai, kad jų vaikams reikalinga nuolatinė ugdymosi pagalba, nuolatinė gydymo pagalba.

14.6. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ieškinyje pateiktą informaciją, netinkamai aiškino ir taikė vaikų ir tėvų atskyrimo sąlygas, taip pat neatsižvelgė į liudytojų parodymus, neatsižvelgė į vaikų, tėvų sveikatos būklę. Atsakovai negali tinkamai pasirūpinti savimi, jiems reikalinga pagalba iš socialinių darbuotojų, todėl dėl tų pačių objektyvių priežasčių jie negali pasirūpinti ir savo vaikais.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai M. L. ir L. L. prašo ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti, o 2022 m. balandžio 27 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirma, apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovams yra diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligos, kas reiškia vidutinį protinį atsilikimą, kai elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Tačiau pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nebuvo nagrinėjamas atsakovų IQ lygis, kiek balų jis sudaro ir kokią reikšmę tai turi šiuo atveju būtent atsakovams. Apeliaciniame skunde nurodytas lygis bei iš to sekantys, ieškovo pateikti intelektiniai gebėjimai yra grynai teorinio pobūdžio ir nenurodantys konkrečiai atsakovų gebėjimų bei suvokimo. Todėl remtis motyvais, kuriuos nurodė ieškovas, manytina šiuo atveju negalima.

15.2. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, taip pat ir teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų A. G., S. D., I. S., V. R., L. S. paaiškinimų konteksto matyti, kad nebuvo ieškoma kitų galimybių atsakovų vaikus apsaugoti kitais būdais, o neatskiriant juos nuo tėvų, t. y. valstybės vaiko teisių institucija per mažai įdėjo pastangų, jog užtikrintų atsakovų vaikų galimybę augti biologinėje šeimoje, nebuvo užtikrinamas pakankamas socialinių paslaugų teikimas šeimai, socialinė pagalba, auginant neįgalius nepilnamečius vaikus. Šiuo atveju buvo pasirinktas pats paprasčiausias būdas – kreiptis į teismą dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų, tokiu būdu juos apgyvendinant atskirai nuo tėvų, maksimaliai apribojant jų bendravimą bei prigimtinį ryšį.

15.3. Apeliacinis skundas grindžiamas duomenimis ir pažymomis, išduotomis iki 2020 m. balandžio mėn. Tačiau, atsakovų manymu, būtina įvertinti ir pasikeitusias aplinkybes, taip pat atsakovų pastangas pakeisti tiek gyvenimo sąlygas, pritaikant jas savo nepilnamečiams neįgaliems vaikams.

15.4. (duomenys neskelbtini) progimnazijos išduotoje pažymoje nurodyta, kad tėvai vaikais rūpinosi, dažnai skambindavo, domėjosi, ar jiems nieko netrūksta iš reikalingų priemonių, rūpinosi rūbų nupirkimu ir kt. Be to, pažymėtina, kad atsakovai lankė pozityvios tėvystės kursus, priima siūlomą pagalbą. Nors bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi ne viename posėdyje, tačiau atsakovai dalyvavo visuose posėdžiuose, į juos atvykdami dviračiais 20 km atstumu nuo namų iki teismo buveinės, nė karto nevėluodami ir nepaisant kokiu metų laiku. Manytina, kad visos šios aplinkybės ir įrodymai tik patvirtina atsakovų pasiryžimą auginti vaikus, o tuo pačiu paneigia ieškovo poziciją dėl jų visiško negalėjimo pasirūpinti savo vaikais.

Šalies argumentai

15.5. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas ieškiniu prašė ne tik atskirti atsakovų nepilnamečius vaikus nuo tėvų, tačiau ir priteisti jiems išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Tačiau apeliaciniame skunde šio reikalavimo apeliantas (ieškovas) nebereiškia, dėl ko neaišku, ar ieškovas šį reikalavimą vis dar palaiko, ar ne.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų, išlaikymo vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl naujų įrodymų

18. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, teisėjų kolegija, siekdama, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Faktinės bylos aplinkybės

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai M. L. ir L. L. turi 4 vaikus: T. L., gim. (duomenys neskelbtini), K. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovams M. L. ir L. L. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, jie abu turi vidutinę protinio atsilikimo negalią. Atsakovų vaikams T. L. ir A. L. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, G. L. ir K. L. – vidutinis neįgalumo lygis. Valstybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir skyrius) atsakovų šeima žinoma nuo 2007 m., kai buvo gautas raštas iš Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos, kad M. ir L. L. stokoja socialinių įgūdžių, kad šeimai reikalinga kito žmogaus pagalba sprendžiant kasdienines problemas.

20. 2018 m. gegužės 14 d. skyriuje gauta informacija apie 2018 m. gegužės 13 d. atsakovų vaikų netinkamą elgesį ir įvykusį agresijos priepuolį. 2018 m. lapkričio 22 d. atsakovų šeimai Telšių socialinių paslaugų centras parengė pagalbos planą. 2019 m. kovo 12 d. Telšių (duomenys neskelbtini) mokyklos rašte nurodyta, kad atsakovų vaikai grįžę namo mokyklos autobusu neklauso tėvų, nenori eiti į namus. Pažymėta, kad mokykloje vaikai elgesio problemų neturi. 2019 m. balandžio 14 d. skyriuje gauta informacija, kad atsakovų sūnus T. L. 2019 m. balandžio 14 d. buvo pasimetęs parduotuvėje. 2019 m. balandžio 18 d. skyriaus pranešime nurodoma, kad 2019 m. balandžio 18 d. T. L. ištiko stiprus agresijos priepuolis, jis išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės vaikų psichiatrijos skyrių. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl T. L. veikos, kuria jis sugadino svetimą turtą. Telšių (duomenys neskelbtini) mokyklos 2019 m. birželio 7 d. rašte nurodyta, kad nuo 2019 m. gegužės 6 d. atsakovų vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutyje. Rašte pažymėta, kad visi vaikai bendrabutyje adaptavosi puikiai, jaučiasi ramūs, susirado draugų, dėl jų elgesio nekyla problemų. Vaikai aprūpinti reikiamomis priemonėmis, juos du kartus per savaitę aplanko tėvai. 2019 m. birželio 9 d. gautas pranešimas apie atsakovų vaikų isterijos priepuolį viešoje vietoje. Telšių socialinių paslaugų centras 2020 m. balandžio 6 d. raštu informavo skyrių, kad karantino metu atsirado problemos dėl atsakovų vaikų elgesio. Vaikai neklauso tėvų, gadina tiek savo, tiek svetimą turtą, atsakovai patys pripažįsta, kad nesugeba užtikrinti tinkamo vaikų elgesio ir saugumo. Rašte nurodoma, kad, specialistų nuomone, atsakovai dėl savo sveikatos būklės yra nepajėgūs pasirūpinti vaikais, todėl tikslinga būtų paimti vaikus iš šeimos, siekiant užtikrinti jų saugumą. 2020 m. balandžio 9 d. atsakovų šeima apgyvendinta Telšių socialinių paslaugų centro Laikinuosiuose šeimos namuose. Telšių socialinių paslaugų centro 2020 m. balandžio 9 d. pranešime skyriui nurodyta, kad, atsakovų šeimai apsigyvenus Laikinuosiuose šeimos namuose, situacija nepasikeitė, atsakovų vaikai dėl turimų negalių elgiasi nevaldomai, atsakovai nemoka jų nuraminti. 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu skyriui perduota informacija apie netinkamą G. L. elgesį. Telšių socialinių paslaugų centro 2020 m. balandžio 20 d. pranešimu skyrius informuotas, kad 2020 m. balandžio 20 d. suorganizuotas neeilinis atvejo vadybos posėdis, kurio metu spręsta dėl atsakovų šeimos netinkamo elgesio Laikinuosiuose šeimos namuose. Posėdyje dalyvavę specialistai nusprendė, kad vaikų atkyrimas nuo tėvų padėtų suvaldyti situaciją, teigiamai paveiktų vaikų elgesį, todėl priimtas sprendimas nutraukti šeimos laikinąją priežiūrą institucijoje ir kreiptis dėl vaikų paėmimo iš šeimos. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi skyriui išduotas leidimas paimti vaikus T. L., K. L., G. L. ir A. L. iš tėvų M. L. ir L. L..

Žemesnės instancijos teismas

21. 2020 m. gegužės 21 d. skyriaus Mobiliosios komandos rekomendacijoje atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo nurodyta, kad sprendžiant atsakovų šeimos problemas siūloma bendrauti su atvejo vadybininku ir socialiniu darbuotoju, pateikti Telšių rajono savivaldybei prašymą dėl socialinio būsto keitimo, dalyvauti neįgaliųjų draugijos veikloje bei pozityvios tėvystės įgūdžių mokymuose, pradėti bendradarbiauti su globos įstaiga dėl pasimatymų su vaikais, lankytis pas psichiatrą. Rekomendacijoje pažymėta, kad atsakovų šeimai su socialinio darbuotojo nuolatine pagalba įmanoma pasiekti ir užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą, tačiau mažai tikėtina, kad atsakovai susitvarkytų su tokiomis tėvystės užduotimis, kaip auklėjimas, emocinio ryšio užmezgimas ir palaikymas, parama, ribų ir taisyklių nustatymas dėl ribotų atsakovų kognityvinių ir socialinių gebėjimų.

22. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 21 d. įsakymais atsakovų vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba) ir globėju (rūpintoju) paskirti Telšių vaikų globos namai. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 16 d. įsakymais atsakovų vaikų globėju (rūpintoju) paskirti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atsakovų vaikai apgyvendinti skirtinguose įstaigos padaliniuose. Telšių socialinių paslaugų centro 2021 m. kovo 15 d. pranešime nurodyta, kad 2021 m. vasario 24 d. įvyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo peržiūrėtas atsakovų šeimai skirtas pagalbos planas ir jo vykdymas bei vyko atsakovų vaikų laikinosios globos peržiūra. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos situacija nesikeičia ir dėl tėvų sveikatos būklės nėra galimybių išugdyti tėvams vaikų priežiūros ir auklėjimo įgūdžių, nuspręsta kreiptis į teismą dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų.

23. Nuo 2021 m. kovo mėnesio atsakovai gyvena (duomenys neskelbtini), yra sudarę Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri yra neterminuota. Nuo 2020 m. birželio 15 d. atsakovui M. L. Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijoje yra teikiama pagalbos priimant sprendimus paslauga, kurią numatoma teikti iki 2022 m. birželio 15 d. Pateiktose fotonuotraukose stebima atsakovų namų aplinka, namai itin tvarkingi, stebimos maisto atsargos, malkos, yra reikiami baldai ir kiti buičiai reikalingi daiktai. Maltos ordino pagalbos tarnybos Telšių skyriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovai lankė pozityvios tėvystės kursus, kurių metu buvo aptariami tėvystės klausimai, mityba, vaikų auklėjimas ir iššūkiai, higiena.

24. Telšių (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2021 m. lapkričio 26 d. rašte nurodyta, kad atsakovų vaikai į mokyklą visada atvykdavo švarūs, tvarkingi, viskuo aprūpinti, vaikų tėvai jais rūpinosi, domėjosi jų veikla, aktyviai dalyvaudavo tėvų susirinkimuose, šventėse. Tėvai dažnai kreipdavosi pagalbos į sūnaus T. mokytoją, kad padėtų nuvežti vaikus pas gydytojus, padėtų nupirkti naujus rūbus. VšĮ Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2021 m. lapkričio 26 d. rašte pateikta informacija, kad kol vaikai gyveno su tėvais, t. y. atsakovais, vaikus pas gydytojus atvesdavo abu tėvai, vaikai būdavo tvarkingai aprengti, pagal sezoną, skiepai atlikti pagal skiepų kalendorių. Išryškėjus visiems vaikams raidos sutrikimams, jie buvo nukreipti pas vaikių neurologą ir vaikų psichiatrą, pas šiuos specialistus lankėsi pagal rekomendacijas, vykdė visus nurodymus, vaikai turi visus nustatytus neįgalumo lygius. Sistemingai vieną kartą metuose buvo profilaktiškai tikrinama sveikata, dėl ūmios patologijos vaikai buvo atvedami pas šeimos gydytoją, visada nupirkdavo vaistus, gydė vadovaujantis gydytojų rekomendacijomis.

Dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų

25. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnis numato, kad kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

26. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). VTK nustato galimybę riboti vaiko ir tėvų bendravimą valstybių dalyvių vidaus įstatymuose nustatyta tvarka, kai tai reikalinga vaiko interesams. Toks ribojimas atitinka tėvų teisių, susijusių su vaikais, įgyvendinimo sustabdymą, tačiau pati tėvystė išlieka, taip pat ir tam tikros įstatyme nustatytos teisės ir pareigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

27. Remiantis VTK 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Pagal šio straipsnio 1 punktą, visoms suinteresuotoms šalims suteikiama galimybė dalyvauti kiekviename nagrinėjimo procese ir pareikšti savo požiūrį (2 dalis).

28. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės, šios konvencijos šalys, užtikrina neįgaliųjų teises ir įsipareigojimus, susijusius su globa, rūpyba, įvaikinimu ar panašiais institutais; visais atvejais pirmenybė teikiama vaiko interesams. Valstybės, šios konvencijos šalys, teikia atitinkamą pagalbą neįgaliesiems, kai jie vykdo su vaikų auklėjimu susijusius įsipareigojimus. Taigi, neneigiant, kad aukščiausia vaiko teisė yra augti savo biologinėje šeimoje, svarbu įvertinti kitus svarbius aspektus – vaiko saugumą ir pagrindinių jo poreikių užtikrinimą. Užtikrinant negalią turinčių tėvų teises auginti savo vaikus, taip pat galioja pareiga užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, t. y. užtikrinant negalią turinčių tėvų teises, negali būti pažeistos vaikų teisės ir jų teisėti interesai.

29. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ieškinyje pateiktą informaciją, netinkamai aiškino ir taikė vaikų ir tėvų atskyrimo sąlygas, taip pat neatsižvelgė į liudytojų parodymus, neatsižvelgė į vaikų, tėvų sveikatos būklę. Atsakovai negali tinkamai pasirūpinti savimi, jiems reikalinga pagalba iš socialinių darbuotojų, todėl dėl tų pačių objektyvių priežasčių jie negali pasirūpinti ir savo vaikais. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

30. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai dėl objektyvių aplinkybių (dėl turimo vidutinio protinio atsilikimo negalios) negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, negali tinkamai vykdyti savo, kaip tėvų, pareigų; nepilnamečiai vaikai su savo tėvais kartu negyvena, jiems paskirta laikinoji globa, tad būtina nuspręsti, kur vaikai turi gyventi. Nustačius dvi tarpusavyje susijusias aplinkybes (vaikų tėvai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ir negali gyventi su vaikais, ir reikia nuspręsti, kur vaikai turi gyventi), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų tėvų.

31. VTK 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal šios Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vadovaudamasis šiomis nuostatomis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

32. Nagrinėjamu atveju buvo išklausyta vaikų nuomonė per Skyriaus specialistus. Iš vaikų nuomonės išklausymo aktų matyti, kad vaikams gyventi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patinka (T. ir G. pasakė žodžiais, K. ir A. parodė gestais – linktelėjo galvą ir nusišypsojo), jie ten jaučiasi gerai ir saugūs.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams L. ir M. L. diagnozuota liga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). L. L. nustatytas (duomenys neskelbtini) tai yra vidutinis protinis atsilikimas, kai elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus, M. L. nustatytas (duomenys neskelbtini) tai vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Atsakovai dažnai būna impulsyvūs, nei L. L., nei M. L. nesuvaldo emocijų. Iš esmės atsakovai negali tinkamai pasirūpinti savimi, jiems reikalinga pagalba iš socialinių darbuotojų. Todėl dėl šių objektyvių priežasčių jie negali tinkami pasirūpinti ir savo vaikais. Atsakovų vaikai turi sunkias ir vidutines negalias, jiems reikalingas specialus priežiūros (pagalbos) poreikis.

34. 2007-10-05 M. ir L. L. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Su šeima nuolat dirbo socialiniai darbuotojai, kadangi buvo nuolat gaunami pranešimai iš kaimynų, iš ugdymo įstaigų, kad M. ir L. L. negeba užtikrinti vaikams saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų, kad vaikų neleidžia į negalios centrą dėl finansinių problemų. 2019 m. gegužės 6 d. išimties tvarka buvo priimtas sprendimas vaikus apgyvendinti Telšių (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutyje, kadangi tėvai negeba užtikrinti vaikų emocinės būsenos, jų saugumo, paskirtų vaistų vartojimo. Vaikai bendrabutyje gyveno nuo pirmadienio iki penktadienio. (duomenys neskelbtini) mokyklos darbuotojai nurodė, kad mokykloje niekada nėra kilę jokių konfliktinių situacijų dėl vaikų elgesio, taip pat nėra kilę jokių pykčio priepuolių, tačiau kaskart vaikams grįžus savaitgaliui iš mokyklos bendrabučio namo, gaunami ne tik policijos pranešimai, bet ir kaimynų nusiskundimai, kad tėvai nesusitvarko su savo vaikais, jų nesuvaldo ir kyla grėsmė ne tik aplinkiniams, bet ir patiems vaikams. Išbėgę į laiptinę daužo duris, langus, namuose, pasak tėvų, vaikai elgiasi taip pat, viską daužo, mėto. M. bei L. L. pripažįsta, kad negeba užtikrinti tinkamo vaikų elgesio ir saugumo, patys kreipiasi ir prašo pagalbos bei kviečia policiją.

35. Svarbu pažymėti, kad atsakovai L. L. ir M. L. nepripažįsta turintys psichinių problemų ir nusiteikę prieš bet kokį gydymą. Pasak ieškovo, atsakovai priešinasi bet kokiam medikamentiniam gydymui, dėl jiems ir vaikams reikalingo gydymo taip pat nesutinka, pasak jų jie nėra „durniai“, o juos ir jų vaikus nori nunuodyti vaistais. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks tėvų požiūris į gydymą, ypač kai jų vaikai turi sunkią ir vidutinę negalią ir jiems yra būtina intensyvi pagalba kiekvieną dieną, yra didelis pavojus vaikų sveikatai. Tokios vaikų gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar net gyvybei, pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaikų sveikatai.

36. Pažymėtina, kad su atsakovų šeima yra dirbama nuolat, teikiamos socialinės paslaugos nenutrūkstamai buvo net ir karantino metu, tačiau pokyčių šeimoje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pagalba šeimai buvo teikiama nepakankama, yra neteisingas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės padėti tėvams auginti vaikus.

37. Iš N. G. socialinės globos namų pateiktos informacijos Nr. (duomenys neskelbtini), matoma, kad tiek G. L., tiek T. L. reikalinga ypatinga priežiūra. Vaikams būdingas agresyvus elgesys, kuris pasireiškia rėkimu, užsispyrimu, nenoru bendrauti, priešiškumu, kitų žmonių mušimu. G. L. ryškus atminties procesų neišlavėjimas, akies ir rankos koordinacija - nepakankama. Sunkiai orientuojasi nepažįstamoje aplinkoje, mergaitei reikalingas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. T. L. taip pat būdingi agresijos protrūkiai, paauglystės brendimas, abiem vaikams kalba nėra išsivysčiusi, juos sunku suprasti, taria tik pavienius žodžius. Kiti du nepilnamečiai vaikai K. L. ir A. taip pat turi negalias, jų kalba taip pat nėra išsivysčiusi, vaikams reikalinga nuolatinė priežiūra, pagalba kasdieninėje buityje. Taigi atsakovų vaikams yra būtina nuolatinė priežiūra, įvairios gydymo ir socialinės paslaugos. To negali užtikrinti tik trumpam atvykstantys socialiniai darbuotojai. Kad atsakovai vaikus kasdien nuveš į jiems reikalingas paslaugas, pamokas ar prireikus pas gydytojus, garantijų nėra. Pažymėtina, kad atsakovai atsisakė jiems suteikto socialinio būsto ir išsikraustė į vienkiemį, kur nėra aplink žmonių, kaimynų. Tėvų požiūris, jog vaikams reikia tik „pievų, kad vaikai galėtų išsilakstyti“, nėra priimtinas tėvams auginant vaikus su sunkiomis negaliomis. Tai tik parodo tėvų netinkamą požiūrį ir supratimą apie vaikų turimas negalias, apie vaikų emocijų ir elgesio sutrikimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai nėra pajėgūs užtikrinti savo vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, rūpintis jais pagal jų poreikius, pagal jų sveikatos būklę. Todėl nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas atskirti vaikus nuo tėvų. Vaikų atskyrimas nuo tėvų, šiuo nagrinėjamu atveju, yra kaip vaikų teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri yra taikoma nesant atsakovų kaltei, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra kad vaikai gyventų tinkamomis sąlygomis, kad jais būtų rūpinamasi pagal jų poreikius ir sveikatos būklę.

38. Atsakovams išaiškintina, kad atskirtiems nuo jų vaikams išsaugomos visos asmeninės turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste, kad atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaikais ir reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovai ir toliau galės lankyti savo vaikus jų gyvenamosiose vietose ir su jais bendrauti. Atsakovai turės teisę vaikų globėjų prašyti pasiimti juos pas save į namus savaitgaliais.

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo

39. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Taigi CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam asmeniui. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina atsižvelgti į vaiko atskyrimo nuo tėvų priežastis. Jeigu tos priežastys objektyvios (pvz., vieno iš tėvų liga, neveiksnumas ir pan.), išlaikymo dydis gali būti mažinamas.

40. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

41. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo M. L. ir atsakovės L. L. po 30,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikų T. L., K. L., G. L. ir A. L. išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų vaikai šiuo metu gyvena globos įstaigose. Atsakovų vaikams T. L. ir A. L. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, G. L. ir K. L. – vidutinis neįgalumo lygis. Taigi tokių vaikų poreikiai dėl sveikatos būklės yra didesni, nei įprastiniai (lyginant su kitais maždaug tokio amžiaus, gyvenamųjų vietovių ir bendrųjų ugdymo įstaigų vaikais). Vaikai gauna išmokas iš valstybės, savivaldybės. Atsakovai negali rūpintis savo nepilnamečiais vaikais dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl turimo vidutinio protinio atsilikimo negalios (nustatytas 30 procentų darbingumo lygis), dėl kurios jų galimybės dalyvauti darbo rinkoje ir užsidirbti pajamų yra ribotos. Atsakovo pajamos per mėnesį yra 410,67 Eur (šalpos neįgalumo pensija, šalpos našlaičių pensija, našlių arba našlaičių pensija). Atsakovės pajamos per mėnesį yra 248,82 Eur (šalpos neįgalumo pensija). Atsakovai nuo 2021 m. kovo mėnesio gyvena nuomojame būste, (duomenys neskelbtini), yra sudarę Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri yra neterminuota.

43. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant protingos interesų pusiausvyros, iš atsakovų priteistinas ieškovo prašomo dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams, t. y. kiekvienam vaikui po 30,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2021 m. gegužės 31 d. (ieškinio padavimo dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise priteistų lėšų tvarkytojais paskiriant vaikų globėjus, išimtinai vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

44. Remiantis CK 3.183 straipsnio 4 dalimi, vadovaujantis CPK 407 straipsniu, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, taip pat ir atskirti vaiką, jeigu vaikas negyvena su kitu iš tėvų, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą.

45. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 16 d. įsakymais atsakovų vaikų globėju (rūpintoju) paskirta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovų vaikai gyvena VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendruomeniniuose namuose, iš bylos duomenų matyti, jog ten jiems sudarytos tinkamos sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka, todėl iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti T. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini), K. L., gim. (duomenys neskelbtini)ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinųjų globėjų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendruomeniniuose namuose adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias vaikų nuo tėvų atskyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje neprašė.

49. Ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovams neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti T. L. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo M. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Atskirti T. L. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti T. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini), K. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinųjų globėjų VšĮ „(duomenys neskelbtini)" bendruomeniniuose namuose adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 30,00 eurų kas mėnesį vaikų: T. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini), K. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. gegužės 31 d.) iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 30,00 eurų kas mėnesį vaikų: T. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini), K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. gegužės 31 d.) iki vaikų pilnametystės.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė