Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-08-16 J. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-1888813-12 už tai, kad jis 2012-08-16 apie 19 val. 30 min. vairavo transporto priemonę Peugeot 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 str. 5 d. užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Byloje ginčas kilo dėl to, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu dėl J. N. teisena pagal ATPK 126 str. 5 d. buvo nutraukta, nesant leistinų ir patikimų įrodymų, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir sprendžia, kad J. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nebuvo įrodyta. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau vadinama – Metodika). Šios Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Kaip matyti iš byloje esančio 2012-08-16 Medicininės apžiūros akto (b. l. 8), gydytoja R. J., vertindama bendrą J. N. asmens būklę, Medicininės apžiūros akte be kita ko pažymėjo, jog J. N. eina tiesiai, Rombergo pozoje stabilus, piršto – nosies mėginys tikslus, pirštų trenoras nežymus, vyzdžiai simetriški, reaguoja į šviesą, elgsena ir nuotaika adekvatūs, orientuotas laike, vietoje, savyje, dėmesys nesutrikęs, mąstymas nuoseklus, kalba rišli, mimika ir gestikuliavimas adekvatus. Nustatyti požymiai nesuteikė pagrindo įtarti, kad J. N. apžiūros metu būtų buvęs apsvaigęs.

Metodikos 10.1. punkte numatyta, jog tyrimui imama ne mažiau kaip 50 ml šlapimo, o jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų asmuo vartojo - ne mažiau kaip 100 ml. Iš toksinių - narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo (b. l. 7) matyti, jog tyrimui buvo paimtas nepakankamas šlapimo kiekis, t.y. tik 30 ml, o ne 50 ml, kaip to reikalauja nustatyta tvarka.

Metodikos 10.3. – 10.5. punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3. punkte nurodytais metodais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atlikta nebuvo.

Pabrėžtina, jog Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ užpildoma ir „Išvada“ formuluojama tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos (Metodikos 11.1. – 11.3.). Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Medicininės apžiūros akto (b.l. 8), ši skiltis iš viso neužpildyta. Skiltyje „Išvada“ turi būti nurodoma asmuo blaivus/ neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Iš byloje esančio Medicininės apžiūros akto (b. l. 8) matyti, jog gydytoja R. J. skiltyje „Išvada“ nurodė, kad J. N. yra vartojęs narkotinių medžiagų, vairuoti negali, tačiau jokių duomenų apie tai, ar J. N. nuo šių medžiagų buvo apsvaigęs, nėra. Atsižvelgiant į tai, vienareikšmiškai konstatuoti, kad J. N. 2012-08-16 vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, negalima.

Vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą J. N. buvo tas, jog negali būti daroma kategoriška išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlapimo netyrė. Nors Metodikos 4.3. punkte nurodyta, jog tiriamųjų medžiagų ištyrimą atlieka Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai, tai savo 2012-08-31 nutarime pažymėjo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1719 „Dėl Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto statuso bei pavadinimo pakeitimo ir pavedimo Teisingumo ministerijai atlikti steigėjo funkcijas“ Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto pavadinimas pakeistas į „Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos“. Įsigaliojus minėtam Vyriausybės nutarimui Metodikos 4.3. punktas keistas nebuvo, tai teisinio reglamentavimo spraga. Kol ši teisinio reglamentavimo spraga nėra užpildyta darant atitinkamus teisės aktų pakeitimus, t. y. atitinkamų medicininių tyrimų atlikimas pavestas šiuo metu nebeegzistuojančiai įstaigai, galima teigti, kad atitinkamų tiriamųjų medžiagų ištyrimą gali atlikti ir kitos medicinos įstaigos, turinčios licenciją užsiimti atitinkama veikla, reikiamą įrangą ir atitinkamos kvalifikacijos specialistus. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog svarbu ne tai, kuri institucija – Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, turinti atitinkamus įgaliojimus, atlieka Metodikoje numatytus tyrimus, o tai, kad šlapimo bei kraujo mėginių pavyzdžių paėmimas bei jų ištyrimas, siekiant nustatyti asmens apsvaigimo faktą, būtų atliktas vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tokios nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nagrinėjamu atveju laikomasi nebuvo, todėl ir negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo įvertinti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose aprašoma J. N. būsena, tačiau pristačius asmenį į medicinos įstaigą, jo akivaizdžių apsvaigimo ar elgesio sutrikimo požymių medicininės apžiūros metu nenustatyta, tik pažymėta, jog jis yra vartojęs narkotinių medžiagų. Apygardos teismas pripažįsta, kad minėtos aplinkybės neįrodo J. N. apsvaigimo ginčijamo įvykio dieną fakto, o jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, jog minėtą dieną J. N. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius ATPK 126 str. 5 d. numatytą pažeidimą, neįrodyta.

Kritiškai vertintinas ir tas Institucijos argumentas, jog policija negali kištis į gydytojų darbą, nes, kaip minėta anksčiau, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, kuri ir turi pasirūpinti, kad pažeidėjo kaltei būtų pateikiami patikimi ir administracinės teisenos leistini įrodymai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal ATPK 126 str. 5 d. J. N., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skundo nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinio teismo nuomone, netikslinga naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo, kadangi, nustačius minėtus tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos pažeidimus, nėra jokios protingos galimybės rinkti naujus įrodymus, kurie leistų nustatyti, kad J. N. 2012-08-16 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.