- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- 2-6607-883/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-05596-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Kreditorius
- K. A.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. A. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė E. R., išieškotoja K. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. A. kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas panaikinti 2012-09-04 turto arešto aktą ir vykdomąją bylą Nr. 0069/12/01397 nutraukti (35 vykd. b. l.).
Antstolė 2012-09-17 patvarkymu tenkinti skundą atsisakė ir skundą su vykdomąja byla Nr. 0069/12/01397 LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui.
Šalies argumentai
2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi teismas nustatė R. A. terminą iki 2012 m. spalio 10 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Vykdydamas teismo nutartį, pareiškėjas R. A. 2012-10-10 pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti 2012 m. rugsėjo 4 d. antstolės E. R. turto arešto aktą ir 2012 m. rugsėjo 17 d. patvarkymą Nr. 69-1397 dėl skundo netenkinimo, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0069/12/01397 bei pripažinti antstolės E. R. veiksmus neteisėtais. Pareiškėjas nurodo, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 28 d. sprendimu patvirtino 2007 m. sausio 16 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, kad pareiškėjas nuo 2007-06-28 moka išlaikymą nepilnametei dukrai G. A. periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį, o vaiko motina K. A. savo dukters G. išlaikymui per mėnesį skiria 150 Lt ir dukrą prižiūri. Po santuokos nutraukimo buvusi sutuoktinė K. A. išvyko dirbti į Ispaniją, duktė G. gyveno kartu su pareiškėju ir jo tėvais ir mokėsi Raudėnų pagrindinėje mokykloje. D. G. išlaikymas buvo perkeltas išskirtinai ant pareiškėjo pečių, o buvusi sutuoktinė K. A. dukters išlaikymui per visą šį laikotarpį lėšų neskyrė. Pareiga kiekvieną mėnesį skirti po 150 Lt dukters išlaikymui jam atsirado nuo 2012 m. birželio mėnesio, kai buvusi sutuoktinė grįžo iš užsienio ir pasiėmė dukrą gyventi pas save, o ir šią prievolę yra įvykdęs, 2012-09-10 pervesdamas dukters išlaikymui 600 Lt. Antstolė E. R. buvo informuota telefonu ir raštu, kad buvusios sutuoktinės reikalavimas išieškoti iš jo 9300 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai dukterį išlaikė ir prižiūrėjo pareiškėjas, o ne buvusi sutuoktinė, yra nepagrįstas. Antstolė neišsiaiškinusi situacijos veikia neteisėtai, o jos patvarkymas, kuriuo atsisakoma tenkinti jo skundą yra be motyvų ir neteisėtas. Be to, pareiškėjas nurodo, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2007-07-28, vykdomasis raštas antstolei E. R. buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo mėnesį, tai yra sukakus penkerių metų senaties terminui.
Atsiliepimas
Apie skundo nagrinėjimą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 str.), suinteresuotiems asmenims išsiųsti pranešimai. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą ar prašymų papildyti bylos medžiagą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., byla Nr. 3K-3-341-2007). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga, teismas vykdo apsauginę funkciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008).
Ištyręs pateiktus įrodymus ir vykdomosios bylos Nr. 69-1397/2012 medžiagą, teismas nustatė, jog 2012-08-14 išieškotoja K. A. pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą – Joniškio rajono apylinkės teismo 2009-08-31 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-521-457/2007 dėl nepilnametės dukters G. A. išlaikymui mokamų periodinių išmokų išieškojimo iš R. A. (2 vykd. b. l.). 2012-08-14 antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (1 vykd. b. l.).
LR CPK 651 str. 1 d. nustato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Iš bylos duomenų matyti, kad K. A. antstoliui 2012-08-14 pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Antstolė jau tą pačią dieną, t.y. 2012-08-14, priėmė patvarkymą ir jame nurodė, kad patikrino ir patvirtino, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Vykdomasis raštas išduotas 2007-06-28 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-521-457/2007 pagrindu. Šis teismo sprendimas nepanaikintas, įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Iš vykdomosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad išieškotoja K. A. 2012-09-03 kreipėsi su prašymu į antstolę dėl pažymos išdavimo, nurodydama, kad 2012 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais G. A. išlaikymui iš R. A. periodinių išmokų negavo (11 vykd. b. l.). Pareiškėjas teismui pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad 2012-09-10 R. A. sumokėjo 600 Lt dukros G. A. išlaikymui (14 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas pervestas pavėlavus, duomenų, kad išieškotoja buvo informuota ir sutiko su vėlesniu išlaikymo sumokėjimu, pareiškėjas nepateikė, teismo nuomone, pagal neatšauktą vykdomąjį raštą ir galiojantį teismo sprendimą antstolė pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolis neturėjo teisės priimti vykdomojo dokumento vykdymui, nes yra suėjęs 5 metų ieškinio senaties terminas. LR CPK 606 str. 2 dalis nustato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tuo tarpu to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis yra taikytina LR CPK 606 str. 4 dalis. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdomąjį dokumentą K. A. antstoliui pateikė vykdyti 2012-08-14. Teismo sprendimas, pagal kurį buvo išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2007-07-28. Tai reiškia, kad penkerių metų senaties terminas yra suėjęs periodinių išmokų išieškojimo daliai nuo 2007-06-28 iki 2007-08-14. Šios aplinkybės rodo, kad nagrinėjamu atveju nėra LR CPK 651 str. 2 d. 4 p. nustatyto pagrindo, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti praleidus pateikimo vykdyti senaties terminą, suteikiančio teisę antstoliui atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą.
Patikrinęs skolininko turtinę padėtį, antstolis 2012-09-04 priėmė turto arešto aktą ir areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausančius: pastatą-gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą, pirtį, ir kitus statinius, esančius Telšių r. sav. bei dvi transporto priemones: „M. B. C180, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „O. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t.y. viso areštuoto turto vertė 16692 Lt (15-16 b. l.).
Pareiškėjas R. A. skundu prašo panaikinti antstolės E. R. 2012-09-04 priimtą turto arešto aktą. Pareiškėjas su turto arešto aktu nesutinka, nurodydamas, kad jis nėra skolingas išieškotojai K. A., nes dukra G. A. po jo ir K. A. santuokos nutraukimo gyveno kartu su juo ir jo tėvais, jis ir jo tėvai mergaitę išlaikė, o pati išieškotoja K. A. dukters išlaikymui neskyrė teismo nurodytų 150 Lt per mėnesį. Šiuos pareiškėjo teiginius iš dalies pagrindžia byloje esantis Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Raudėnų seniūnijos raštas Nr. PZ(24)-35(3.19) dėl informacijos apie G. A. ir R. A. (13 b. l.), kuriame nurodoma, kad G. 2012 m. birželio mėn. baigė Raudėnų pagrindinės mokyklos 10 klasę. Per visus dešimt pagrindinio ugdymo metų G. A. net aštuonerius metus mokėsi Raudėnų pagrindinėje mokykloje ir visą tą laiką gyveno pas senelius – Z. ir A. A.. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš minėto rašto matyti, kad Gabija po jos tėvų skyrybų 2007 m., vieneriems metams buvo išvykusi su mama į Ispaniją, kur gyveno ir lankė mokyklą, o 2008 m. rugsėjo mėnesį vėl grįžo į Raudėnų pagrindinę mokyklą ir gyveno pas senelius iki 2012 m. birželio pradžios, kuomet buvusi sutuoktinė K. A. mergaitę vėl išsivežė į Ispaniją. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad mergaitės buvimo Raudėnuose laikotarpiu mergaitę išlaikė, ja rūpinosi ne mergaitės mama, o pareiškėjo tėvai (G. seneliai) bei pats pareiškėjas. Šiaulių rajono Raudėnų mokyklos 2012-09-28 pažyma Nr. SID-25 patvirtina, kad G. A. nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. mokėsi Šiaulių rajono Raudėnų pagrindinėje mokykloje (12 b. l.). Šie duomenys rodo, kad G. A. po pareiškėjo R. A. ir K. A. santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo beveik vienerius metus, t.y. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. gyveno ne su tėvu ar ne pas tėvo R. A. senelius, todėl pareiškėjas minėtu laikotarpiu privalėjo teikti išlaikymą savo dukrai, mokėdamas periodines išmokas po 150 Lt kas mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai pat į tai, kad išieškotoja K. A., pateikdama vykdomąjį dokumentą jokio išlaikymo įsiskolinimo nenurodė ir jo išieškoti neprašė, o byloje nėra surinkta duomenų, kurie pagrįstų antstolės paskaičiuotą 9300 Lt išlaikymo įsiskolinimą iki išieškotojos K. A. kreipimosi į antstolį, teismas sprendžia, kad 9300 Lt įsiskolinimas skolininkui paskaičiuotas be teisinio pagrindo.
Kaip jau buvo minėta, antstolis 2012-09-04 priėmė turto arešto aktą ir areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausančius: pastatą-gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą, pirtį ir kitus statinius, esančius Telšių r. sav. bei dvi transporto priemones, areštuoto turto vertė 16692 Lt (15-16 b. l.). Lietuvos Respublikos CPK 590 str. 3 d. nustato, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. CPK 591 straipsnyje nustatyta, kad pradėtus vykdymo veiksmus antstolis gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą, tačiau nustatyta tvarka, kaip tokie veiksmai turi atliekami, o būtent: antstolis turi surašyti motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje ir jį pateikti teismui tvirtinti, o tuo atveju, jeigu yra realaus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas, antstolis gali tęsti veiksmus be teisėjo leidimo, tačiau apie tokių veiksmų atlikimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi pranešti raštu apylinkės teismui, kurio teritorijoje veikia antstolis. Be to, per tris dienas apie atliktus veiksmus raštu turi būti pranešama tam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje tie veiksmai buvo atlikti. Minėtu 2012-09-04 turto arešto aktu buvo areštuotas nekilnojamasis turtas, esantis Telšių r. sav.Telšių rajonas, kuriame yra areštuotas nekilnojamasis turtas, nepatenka į antstolės E. R. veiklos teritoriją. Tokiu būdu antstolė atliko veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė nesurašė motyvuoto patvarkymo, nesikreipė į apylinkės teismą dėl patvarkymo patvirtinimo bei raštu nepranešė tam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje tie veiksmai buvo atlikti. Teismas sprendžia, kad antstolis nesilaikė CPK 591 straipsnyje nustatytų taisyklių, t. y. šio straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės, kad be teismo leidimo kitoje teritorijoje antstolis gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus, jeigu yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas. Tokių duomenų antstolis nenurodė, jų nėra ir vykdomojoje byloje. Jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių antstoliui atlikti minėtus veiksmus teisėtai, nenustatyta. Šis esminis įstatymo reikalavimų pažeidimas yra pagrindas antstolio veiksmus, areštuojant nekilnojamąjį turtą Telšių rajone, pripažinti neteisėtais.
Pareiškėjas taip pat prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 69-1397/2012. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus reglamentuoja CPK 629 str. Visi vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti nutraukta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Pareiškėjo R. A. teiginiai, kad vykdomąjį dokumentą antstolė E. R. priėmė vykdyti neteisėtai yra nepagrįsti, nes aukščiau aptarti motyvai ir bylos medžiaga patvirtina ir įrodo, kad antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti iš esmės nepažeisdama įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl konstatavus, jog vykdomasis dokumentas priimtas teisėtai, nėra pagrindo nutraukti pradėtą vykdomąją bylą.
Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad antstolis skolininko turtą areštavo pažeisdamas LR CPK 590 ir 591 straipsnių normas dėl vykdymo vietos, 9300 Lt įsiskolinimas skolininkui paskaičiuotas be teisinio pagrindo, todėl 2012-09-04 turto arešto aktas naikintinas.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti antstolio 2012-09-17 patvarkymą Nr. 69-1397, nes jis yra nemotyvuotas ir neteisėtas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas R. A. 2012-09-11 antstoliui pateikė skundą dėl 2012-09-04 turto arešto akto (35-35 vykd. b. l.). Šio skundo netenkindama antstolė E. R. 2012-09-17 priėmė patvarkymą Nr. 69-1397. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 613 straipsnyje yra numatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys. Teismas sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, kad 2012-09-17 antstolio patvarkymas nėra pakankamai motyvuotas, jame nėra išsamių motyvų dėl 2012-09-10 pareiškėjo pateikto skundo. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundo tenkinimo iš dalies faktas reiškia ir antstolės priimto patvarkymo neteisėtumą, todėl skundo reikalavimas panaikinti 2012-09-17 patvarkymą yra išvestinis ir nelaikytinas savarankišku skundo reikalavimu, todėl teismo nutarties rezoliucinėje dalyje dėl patvarkymo neteisėtumo atskirai nėra pasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 510-513 str., teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolės E. R. 2012 m. rugsėjo 4 d. turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0069-1397/2012.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą grąžinti antstolei.
Nutarčiai įsiteisėjus, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.
Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjui, antstolei, išieškotojai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.