Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-416-658/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-06-13Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-08Kauno apygardos teismas
  3. TS-57-946/2019Nutartis · 2019-05-15Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-12Kauno apygardos teismas
  5. T-2083-753/2019Nutartis · 2019-11-07Kauno apylinkės teismas
  6. T-741-1109/2020Nutartis · 2020-04-06Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
1S-416-658/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24478-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-416-658/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24478-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 95-261 netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. A. S. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę sumažinus 1/3 ir subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nuteistas galutine subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. birželio 19 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 17 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2019 m. balandžio 15 d.) – 1 metai 1 mėnuo 6 dienos.

3. Komisija 2019 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 95-261, kuriuo nutarė A. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija nutarime pažymėjo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 71 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Taip pat konstatuota, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis, mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu neapgalvotas, agresyvus elgesys, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, probleminių sričių neįvertinimas, savo elgesio sričių neįvertinimas). Komisija nurodė, kad nuteistasis nei karto nėra skatintas, kas rodo, jog maksimalių pastangų pasitaisyti kol kas nėra dedama. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistojo atžvilgiu buvo du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis išvadų nepadarė, neįsiteisėjus nuosprendžiui vėl darė nusikalstamas veikas ir šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Ypatingų pokyčių nuteistojo elgesyje, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neįvyko, todėl padaryta išvada, kad dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai, bei nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. S. skundą dėl Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 95-261 netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, jog nors teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir į atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis A. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Komisiją parengti naują nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Šalies argumentai

5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas skunde pateiktus nuteistojo argumentus, dėmesį suteikė savo papildomai pateiktoms nuostatoms, nenurodydamas kokiame teisės akte yra nurodytas materialus lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindas. Teisės aktuose nėra pateiktas materialaus pagrindo aiškinimas, todėl teismas tokį pagrindą nurodė be teisinių argumentų.

5.2. Skunde pažymima, jog teismas sutiko su nuteistojo skunde nurodytais teiginiais apie teigiamus jo elgesio pokyčius, todėl tai ir privalėjo tikrinti bei vertinti. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai sutiko su Komisijos išvadomis, kurios neatitinka teisės aktų, tokiu būdu pats padarė teisingumo principo neatitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas pakartotinai pateikė Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas aplinkybes, tačiau nenagrinėjo nuteistojo skundo prašymo, nes tik pakartojo Komisijos išvadas su papildoma interpretacija. Tokia teismo argumentacija neturi jokio teisinio pagrindo.

5.3. Nuteistasis skunde nesutinka su teismo aiškinimu apie „OASys“ metodikos statinius ir dinaminius balus. Nuteistojo nuomone, teismas turėjo svarstyti ar jis daro pažangą mažindamas turimų balų kiekį, ko nepadarė. Teismas nebuvo išsamiai susipažinęs su nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų mažėjimo praktinėmis galimybėmis pataisos įstaigoje.

5.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ar Komisijos nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi nebuvo nagrinėjami nuteistojo skunde išdėstyti prieštaravimai ir argumentai. Nuteistojo nuomone, teismas išsprendė skundą tik pakartodamas Komisijos nutarimą.

5.5. Nuteistasis skunde teigia, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis sąžiningai laikysis įstatymų ir nenusikals, nes tam įtakos turi eilė aplinkybių – šeima, gyvenamosios vietos turėjimas, darbas, teismo įpareigojimai, atsakomybė prieš įstatymą. Visa tai sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį paskirtos bausmės). Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta nutarties 7 punkte, bei ką apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvardino kaip materialųjį lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindą, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodika, nuteistajam A. S. nustatoma vidutinė – 71 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 10 balų. Pažymėtina, kad A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (26 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nuteistojo skunde teisingai pažymima, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir A. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Teigiamai A. S. elgesį apibūdina ir tai, kad jam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, yra 1 kartą skatintas (2019 m. gegužės 28 d., t. y. kai jau buvo priimti skundžiami Komisijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis), drausmine tvarka nebaustas, mokėsi, šiuo metu pradėjo dirbti, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas bei Komisija pagrįstai nurodė, kad vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du A. S. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis, mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu neapgalvotas, agresyvus elgesys, savitvardos praradimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, probleminių sričių neįvertinimas, savo elgesio sričių neįvertinimas). Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek A. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus A. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.

11. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas A. S. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas 4 kartus, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Pažymėtina, kad A. S. atžvilgiu du kartus buvo taikytas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas, nes padarė naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos A. S. asmenybei praeityje jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimai nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Šias aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kad nuteistasis nors žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio poveikį, draugų įtaką. Toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti.

12. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. Nors nuteistasis teigia, jog savitvardos problemų neturi, tačiau išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio gali ją prarasti. Taip pat nors nuteistasis nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas susiję su jo nusikalstamu elgesiu, o didžiausia problema ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau spręsdamas savo problemas elgėsi nusikalstamai, dėl visko linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio poveikį, draugų įtaką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis pripažįsta, jog elgdamasis nusikalstamai suvokė galimas pasekmes, tačiau pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe ir manymu, kad jam nereikės atlikti laisvės atėmimo bausmės. Tai rodo, neabejotinai atskleidžia netinkamą A. S. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių.

13. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad A. S. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties bei Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimo turinio, apylinkės teismas ir Komisija įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas ir Komisija, atsisakydami taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisNerijus Meilutis