Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-06-13Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-08Kauno apygardos teismas
  3. TS-57-946/2019Nutartis · 2019-05-15Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-12Kauno apygardos teismas
  5. T-2083-753/2019Nutartis · 2019-11-07Kauno apylinkės teismas
  6. T-741-1109/2020Nutartis · 2020-04-06Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
1S-104-493/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24478-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis
A. S.
Byla Nr. 1S-104-493/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24478-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. S. paskirta galutinės subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 91-290 vienbalsiai nutarė A. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

3. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad nuteistasis A. S. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esat gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis A. S. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistojo teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįsigilino į faktines aplinkybes, o savo nutartyje rėmėsi abstrakčiais apmąstymais ir spėlionėmis.

5. Nuteistojo A. S. skundas netenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, A. S. nepateikė, tik formaliai nurodė, kad priimta nutartis yra abstrakti.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka.

10. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

11. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (81 balai). Ir nors bausmės atlikimo laikotarpiu ši rizika sumažėjo nuo 92 iki 81 balo, tačiau tai negali būti vertinama kaip akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika, kas teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje.

12. Kaip jau minėta, apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija nukreipta teigiama linkme, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, A. S. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebuvo baustas ar skatintas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, t. y. per bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas drausmine tvarka, noriai dalyvavo būrio ir įstaigos renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė atvirus blaivybę skatinančius susirinkimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, reiškia kritišką požiūrį į darbą pataisos namuose. Kartu pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, todėl jo elgesys tiek viso bausmės atlikimo metu, tiek praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos yra reikšmingas faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą. Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis probacijos sąlygų tinkamai nevykdė. Taipogi šiuo atveju A. S. elgesys viso bausmės atlikimo metu sudaro pakankamą pagrindą abejoti probacijos sėkmingumu, juolab, kad nuteistojo padarytas teisės pažeidimas, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą. Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Aukščiau nurodytos aplinkybės, kartu įvertinant tai, kad likusi neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, dar yra pakankamai didelė (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. birželio 19 d., numatyta bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 17 d.), lygtinio paleidimo taikymas jau šiuo metu gali nuteistam asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamas veikas, kas gali būti vienas iš lemiamų veiksnių, skatinančių nusikalsti ir ateityje.

14. Visos šios aplinkybės, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, ypač turint omenyje, jog nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taip pat pažymėtina, jog iš 81 nusikalstamo elgesio rizikos balų 20 balų sudaro kintantys, dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis dar gali koreguoti. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas A. S. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

15. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundo autoriaus elgesyje yra pastebima ir tam tikrų teigiamų korekcijos požymių – neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau šios teigiamai A. S. charakterizuojančios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau paminėta, nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad A. S. iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals.

16. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo skundą. Skundo aukštesniajam teismui argumentai taip pat nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl A. S. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė