Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas A. M. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad jam nebuvo įteiktas Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI1-1862-621/2024 dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jis negalėjo laiku pateikti apeliacinio skundo dėl šio sprendimo.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Suimtojo ar nuteistojo vardu gautų laiškų įteikimo tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, kurių XV skyriuje nurodyta, jog suimtojo ar nuteistojo vardu gautus laiškus šiam suimtajam ar nuteistajam įteikia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Suimtajam ar nuteistajam atsiųstas vokas su laišku, prieš jį įteikiant, suimtojo ar nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinama, ar jame nėra kitų daiktų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kurių leidžiama turėti suimtajam ar nuteistajam. Suimtojo ar nuteistojo, kuris yra perkeltas į kitą suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, vardu gauti laiškai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo laiško gavimo dienos persiunčiami į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, į kurią perkeltas suimtasis ar nuteistasis (113-115 p.).

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI1-1862-621/2024 pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo (17-22 b. l.). Šio sprendimo nuorašas 2024 m. kovo 5 d. su lydraščiu per EPP buvo išsiųstas pareiškėjui, advokatui V. P. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos kalėjimų tarnyba buvo įpareigota sprendimą įteikti A. M., esančiam Šiaulių kalėjime (16 b. l.).

Pareiškėjas 2024 m. spalio 14 d. kreipėsi į Lietuvos Kalėjimų tarnybos direktorių su skundu, kuriame nurodė, kad jam į Šiaulių kalėjimą buvo išsiųstas 2024 m. kovo 5 d. teismo nuosprendis dėl sąlygų Marijampolės kalėjime, buvo nurodyti trys gavėjai – Lietuvos kalėjimų tarnyba, advokatas V. P. ir jis, A. M., iš Šiaulių kalėjimo jis buvo išvežtas 2024 m. balandžio gale ar gegužės pradžioje į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą ir teismo nutarties negavo. Prašė išsiaiškinti, kur yra teismo nutartis ir kodėl ji jam nebuvo įteikta, nes norėjo ją skųsti (12 b. l.).

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 2S-6319 pareiškėjui atsakė, kad skundo nagrinėjimo metu patikrinus Lietuvos kalėjimų tarnybos dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą nustatyta, jog Kalėjimų tarnyboje per Elektroninių paslaugų portalą buvo gautas ir bendrojoje elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje užregistruotas Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI1-1862-621/2024, sprendimo lydraštyje Kalėjimų tarnyba buvo įpareigota sprendimą įteikti A. M., esančiam Šiaulių kalėjime. Dėl žmogiškosios klaidos užregistruotas dokumentas nebuvo paskirtas Šiaulių kalėjimo pareigūnams, atsakingiems už dokumentų įteikimą nuteistiesiems, todėl šis dokumentas pareiškėjui nebuvo įteiktas, tačiau sprendimas buvo pateiktas ir pareiškėjo advokatui, kuris galėjo pareiškėjui pateikti sprendimo kopiją. Lietuvos kalėjimų tarnyba skunde minimą teismo sprendimą pareiškėjui išsiuntė kartu su 2024 m. lapkričio 11 d. raštu (2-3 b. l.).

Taigi byloje nėra ginčo, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba, per Elektroninių paslaugų portalą gavusi ir 2024 m. kovo 5 d. bendrojoje elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje užregistravusi kartu su lydraščiu atsiųstą ir pareiškėjui adresuotą teismo dokumentą, jo pareiškėjui neįteikė, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, neturėjo galimybės įstatymo nustatytu terminu jo apskųsti. Šiais veiksmais Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai pažeidė Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, reglamentuojančius nuteistojo vardu gautų laiškų įteikimo tvarką, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus.

Tačiau siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neteisėtų veiksmų kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodo, kad negavęs teismo sprendimo negalėjo jo apskųsti, ilgą laiko tarpą buvo nežinioje ir dėl to nerimavo.

Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad laiku negavęs ir negalėdamas apskųsti minimo teismo sprendimo pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau atsakovės padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Iš byloje esančio Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų lydraščio matosi, kad neįsiteisėjęs 2024 m. kovo 4 d. teismo sprendimas buvo išsiųstas ne tik pareiškėjui, bet ir jo advokatui, todėl pareiškėjas turėjo galimybę, susisiekęs su advokatu, laiku išspręsti sprendimo apskundimo klausimą. Teismo sprendime nurodyta, kad administracinė byla Nr. eI1-1862-621/2024 dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo nagrinėjama viešame teisme posėdyje žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvavo ir pats pareiškėjas, todėl jam buvo žinoma apie sprendimo paskelbimą, o po paskelbimo negavęs sprendimo kopijos pareiškėjas galėjo iš karto kreiptis į Kalėjimų tarnybą arba susisiekti su advokatu ir pranešti jam, kad sprendimo negavo. Pareiškėjas tik 2024 m. spalio 14 d., t. y. daugiau nei po pusės metų, kreipėsi į Lietuvos Kalėjimų tarnybos direktorių, prašydamas išsiaiškinti, kodėl jam nebuvo įteikta sprendimo kopija. Be to, pareiškėjas, kartu su Kalėjimų tarnybos 2024 m. lapkričio 11 d. raštu gavęs teismo sprendimą, galėjo teikti apeliacinį skundą ir prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas pats nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui kilo neturtinė žala. Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.