- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-17
- Bylos Nr.
- Ik-3361-189/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02514-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liudos Arlauskienė, Bronius Januška, Violeta Blačytienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir biudžetinei įstaigai
- Kategorijos
- 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui J. S. (J. S.), atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Rasai Pačkauskaitei ir atsakovo biudžetinės įstaigos „Vilniaus miesto socialinės paramos centro“ atstovei Daliai Dirvonei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir biudžetinei įstaigai „Vilniaus miesto socialinės paramos centrui“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b.l. 1-3) ir patikslintais skundais (b.l. 14-15, 17, 18-19, 20-21, 22-23, 40-42, 68-71) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-05-06 sprendimą Nr. A51-9967-(2.11.2.12.SR-2) (b.l. 8), kuriuo atsisakoma skirti piniginę socialinę paramą;
2. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-08-18 sprendimą Nr. A51-18052-(2.11.2.12.SR) (b.l. 43-44), kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad jo skundas dėl atsisakymo skirti piniginę socialinę paramą yra nepagrįstas;
3. panaikinti biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2010-06-08 sprendimą Nr. 17-45-881-(1.17) (b.l. 9), kuriuo pareiškėjas informuojamas apie atsisakymą skirti piniginę socialinę paramą;
4. panaikinti biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2010-07-20 sprendimą Nr. 17-45-1023-(6.19) (b.l. 10), kuriuo informuojama, jog vienkartinė išmoka įsikurti negali būti skirta, kadangi pareiškėjo amžius viršija teisės aktuose nustatytą 25 metų ribą.
5. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir biudžetinę įstaigą Vilniaus miesto socialinės paramos centrą skirti 75 socialinės bazinės išmokos dydžių vienkartinę išmoką, numatytą Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme.
Paaiškino, kad 2010-04-15 prašymu (pagal gauto dokumento registracijos datą 2010-04-19, b.l. 83) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrių (toliau – Administracijos Socialinės paramos skyrius), prašydamas jam, kaip našlaičiui, sulaukusiam pilnametystės ir neturinčiam jokių pajamų, skirti vienkartinę išmoką. 2010-05-07 gavo atsakymą (2010-05-06 raštas Nr. A51-9967-2.11.2.12.SR-2), b.l. 8), kad pareiškėjo prašymas atmestas, motyvuojant tuo, jog sulaikytiems asmenims išmoka neskiriama ir pasiūlė kreiptis į biudžetinę įstaigą Vilniaus miesto socialinės paramos centrą (toliau – Centras). Nurodė, kad 2010-05-26 raštu (b.l. 102) kreipėsi į Centrą su analogišku prašymu, tačiau 2010-06-10 (2010-06-08 sprendimas Nr. 17-45-881-(1.17), b.l. 9) gavo neigiamą atsakymą. 2010-07-12 raštu (b.l. 105) pakartotinai kreipėsi į Centrą, prašydamas išaiškinti paramos skyrimo taisykles. 2010-07-20 sprendimu (b.l. 10) buvo informuotas, kad vienkartinė išmoka įsikurti negali būti skiriama, nes yra sukakę 25 metai. 2010-07-27 raštais (b.l. 86-87, 107-108) pakartotinai kreipėsi į Administraciją ir į Centrą, prašydamas išaiškinti, kodėl nebuvo skirta vienkartinė išmoka įsikurti. Nurodė, kad 2010-08-18 sprendimu Nr. A51-18052-(2.11.2.12.SR-2) (b.l. 43-44) buvo informuotas, kad 2010-04-19 prašymas išmokai gauti buvo pateiktas neteisingai ir kad, suėjus 25 metams, į išmoką pretenduoti pareiškėjas jau negali. Pažymėjo, kad pirmą kartą kreipėsi į atsakovus su 2010-04-19 prašymu, kuomet nebuvo suėję 25 metai, todėl teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Taip pat nurodė, kad atsakovai jo laiku, t.y. kol pareiškėjas buvo 24 metų amžiaus, neinformavo apie tinkamą reikiamų dokumentų pateikimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. S. nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad apie galimą kreipimąsi dėl socialinės paramos sužinojo tik būdamas tardymo izoliatoriuje. Nurodė, kad kreipimosi momentu buvo 24 metų amžiaus ir buvo sulaikytas. Taip pat paaiškino, kad rašydamas prašymą atsakovams dėl išmokos, nurodė, jog yra našlaitis ir negauna jokių pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b.l. 77-80) nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, jog pareiškėjas Administracijos Socialinės paramos skyrius nagrinėjo pareiškėjo prašymus ir konstatavo, kad pareiškėjui suteikti paramą, kaip buvo prašoma pareiškėjo 2010-04-19 prašyme (b.l. 83), nėra pagrindo, o skirti pareiškėjui vienkartinę išmoką kurios buvo prašoma ne Administracijos Socialinių paramos skyriaus, už tokios paramos skyrimą atsakingos institucijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro, taip pat nėra pagrindo, kadangi pareiškėjas kreipėsi tik 2010-07-12, kuomet pareiškėjui jau buvo suėję 25 metai. Pažymėjo, kad atsakovo 2010-05-06 ir 2010-08-18 raštai (b.l. 8; 43-44) yra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl atsakovo nuomone, minėti raštai nėra laikytini administraciniais aktais LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme bei pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnį, kadangi net ir teismui panaikinus skundžiamus raštus, negalėtų būti atkurta iki ginčijamų raštų priėmimo buvusi padėtis, kadangi minėtais raštais nebuvo pažeistos jokios pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepimo į skundą motyvus. Paaiškino, kad pareiškėjas 2008 m. balandžio mėnesį raštu buvo informuotas, jog dėl paramos suteikimo turi kreiptis į Socialinės paramos centrą. Nurodė, kad atsakovo raštai yra informatyvaus pobūdžio ir pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Atsiliepimas
Atsakovas biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinės paramos centras atsiliepime į skundą (b.l. 90-93) nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, Centrui pareiškėjo 2010-04-19 prašymas (b.l. 83) buvo persiųstas, vadovaujantis Vilniaus socialinės paramos nuostatų 11.5 punktu, kadangi Centrui yra pavesta priimti ir nagrinėti prašymus dėl Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais nustatytų pašalpų, išmokų ir kompensacijų. Pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis pirmą kartą (2010-04-19 prašymu) į Administracijos Socialinės paramos skyrių, nenurodė, kad kreipiasi dėl vienkartinės išmokos įsikurti skyrimo ir prašyme suformulavo konkretų reikalavimą – skirti socialinę piniginę paramą. Nurodė, kad pareiškėjui 2008-06-19 – 2008-08-01 laikotarpiu buvo skirta ir mokėta piniginė socialinė pašalpa. Paaiškino, kad pareiškėjas kreipimosi metu dėl pašalpos skyrimo buvo sulaikytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, todėl vadovaujantis LR Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 str. 3 d. 3 punktu, pareiškėjui nebuvo skirta piniginė socialinė parama, kadangi jis buvo sulaikytas. Taip pat nurodė, kad 2010-04-24 pareiškėjui sukako 25 metai, todėl vėlesni jo prašymai skirti teisės aktuose nustatytą vienkartinę išmoką įsikurti, vadovaujantis Įstatymo 13 str. 3 dalimi, negalėjo būti tenkinami.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepimo į skundą motyvus. Paaiškino, kad teisės aktuose yra nustatyta 25 metų amžiaus riba socialinei išmokai gauti. Nurodė, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, jog socialinė piniginė parama nėra skiriama sulaikytiems asmenims. Pažymėjo, jog pareiškėjas vėliau kreipėsi dėl pašalpos ne kaip sulaikytas asmuo, o kaip našlaitis, tačiau pareiškėjui jau buvo suėję 25 metai. Paaiškino, kad pareiškėjo gimtadienis yra balandžio 24 d., prašymas dėl paramos buvo gautas 19 dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, o atsakovui persiųstas vėliau, be to, atsakovas pagal teisės aktus, atsakymą priima per 10 dienų. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, nors ir buvo sulaikytas, paramos galėjos kreiptis per įgaliotą atstovą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).
Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).
Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais (b.l. 14-15, 17, 18-19, 20-21, 22-23, 40-42, 68-71) ir byloje esančiais įrodymais nepatvirtino, jog ginčijami sprendimai (t.y. institucijų raštai į pareiškėjo prašymus, skundus) yra neteisingi ir neatitinkantys oficialiuose dokumentuose paminėtiems teisės aktams bei susiklosčiusios situacijos faktinėms aplinkybėms.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro atsiliepimuose į skundą ir ginčijamuose sprendimuose (institucijų raštuose) argumentacija yra teisinga bei atitinkanti teisės aktų nuostatoms. Sprendimų turinys yra išsamus pareiškėjo teikiamais klausimais.
Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-05-06 sprendimą Nr. A51-9967-(2.11.2.12.SR-2) (b.l. 8), kuriuo atsisakoma skirti piniginę socialinę paramą; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-08-18 sprendimą Nr. A51-18052-(2.11.2.12.SR) (b.l. 43-44), kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad jo skundas dėl atsisakymo skirti piniginę socialinę paramą yra nepagrįstas. Šiais sprendimais atsakyta į pareiškėjo 2010-04-19 prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini); b.l. 83; prašymo esmė – prašau išskirti piniginę socialinę paramą), 2010-07-27 prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini); b.l. 86-87), 2010-07-27 prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini); b.l. 109-110).
Į pareiškėjo 2010-04-19 prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus specialistai atsakė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktu, piniginė socialinė parama asmeniui, kuris atlieka bausmę, yra sulaikytas ar suimtas, jam paskelbta paieška ar teismo pripažintas nežinia kur esančiu, neteikiama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsniu, kalinamiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, yra skiriamas materialinis buitinis aprūpinimas.
Papildomai paaiškino, jog dėl socialinės paramos skyrimo asmuo galės kreiptis į Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinio darbo skyriaus specialistus (Kauno g. 3/26, Informacijos 1 langelis, tel. (8 5) 233 3986), kai grįš iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.
Vertinant ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus 2010-05-06 raštą Nr. A51-9967 (2.11.2.12-SR2), atsižvelgiama į pareiškėjo skundo turinį. Pareiškėjo 2010-04-19 prašyme Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta skirti piniginę socialinę paramą, o ne vienkartinę išmoką, kuri skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu (prašyme nenurodyta, jog asmuo kreipiasi vienkartinės išmokos įsikurti). Institucijos raštas pagrįstas teisės aktų normomis ir adekvatus asmens prašymo turiniui.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus 2010-08-18 sprendime Nr. A51-18052-(2.11.2.12.SR), atsakant į konkrečius pareiškėjo prašymus, išdėstyta teikiamų klausimų ir atsakymų į juos, analizė bei papildomai paaiškino kada bus galima kreiptis dėl socialinės paramos skyrimo (t.y. bus galima kreiptis kai asmuo bus paleistas iš įkalinimo vietų), dėl vienkartinės išmokos įsikurti skyrimo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus 2010-05-06 rašto Nr. A51-9967 (2.11.2.12-SR2) bei 2010-08-18 rašto Nr. A51-18052(2.11.2.12-SR) (pareiškėjo įvardinti - sprendimai) nelaikytini administraciniais aktais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, nes juose nėra įtvirtinta nuostatų, įtvirtinančių sprendimus, kuriais būtų pažeidžiamos ir/ar kitaip paveikiamos (nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos) pareiškėjo teisės ir/ar teisėti interesai, minėtais raštais nesukeliamos teisinės pasekmės pareiškėjo atžvilgiu.
Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2010-06-08 sprendimas Nr. 17-45-881-(1.17) (b.l. 9), kuriuo pareiškėjas informuojamas apie atsisakymą skirti piniginę socialinę paramą yra pagrįstas, teisingai nurodytos įstatymų nuostatos.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2010-07-12 prašymu (reg. Nr. 17-21-957; 2010-07-15) kreipėsi į biudžetinę įstaigą Vilniaus miesto socialinės paramos centrą, prašydamas suteikti informacijos dėl vienkartinės našlaičio pašalpos gavimo. Pareiškėjui atsakyta 2010-07-20 raštu Nr. 17-45-1023-(6.19.), jog dėl išmokos asmuo gali kreiptis iki jam sukaks 25 metai (J. S. gimimo data – (duomenys neskelbtini)) (1994-11-03 Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. I-621).
Vienkartinės išmokos įsikurti skyrimą reglamentuoja 1994-11-03 Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. I-621 (toliau - Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimas Nr. 801 „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau- Nuostatai).
Įstatymo paskirtis – nustatyti išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą.
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta viena iš išmokų rūšių - vienkartinė išmoka įsikurti. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmenims, kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, nuo 2009 m. sausio 1 d. skiriama 75 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka įsikurti. Straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui. Šiame straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas, kam vienkartinė išmoka gali būti panaudota: būstui (gyvenamosioms patalpoms) pirkti; sumokėti daliai paskolos būstui statyti arba pirkti; būsto nuomai; mokesčiams už nuomojamojo ar nuosavybės teise turimo būsto komunalines paslaugas; būstui remontuoti arba rekonstruoti; baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, vienam asmeniniam kompiuteriui įsigyti; studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti; žemės sklypui įsigyti. Įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio kreipimosi dėl išmokų ir jų mokėjimo terminus, 3 dalyje nustatyta, kad vienkartinė išmoka skiriama, jei prašymą šiai išmokai skirti savivaldybės administracijai asmuo pateikė, iki jam sukako 25 metai. Išmoka turi būti panaudota per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos. Įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad kreipiantis dėl išmokos įsikurti, privaloma pateikti visus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimu Nr. 801 patvirtintuose Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus išmokai skirti.
Bylos dokumentai patvirtina, jog pareiškėjui pirmą kartą 2010-04-15, kai pastarajam dar nebuvo sukakęs 25 amžiaus, kreipdamasis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrių, prie prašymo pridėdamas metinę, gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (forma FR0001 versija 01), nenurodė, kad kreipiasi dėl vienkartinės išmokos įsikurti. Pareiškėjas 2010-04-15 prašyme suformulavo konkretų reikalavimą - skirti socialinę piniginę paramą (pareiškėjui laikotarpiu 2008-06-19 - 2008-08-01 buvo skirta ir mokėta piniginė socialinė pašalpa – biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinių išmokų skyriaus 2010-11-03 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); b.l. 113). Kreipimosi metu pareiškėjas buvo sulaikytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad piniginė socialinė parama asmeniui, kuris atlieka bausmę, yra sulaikytas ar suimtas, jam paskelbta paieška ar teismo pripažintas nežinia kur esančiu, neteikiama, pastarajam piniginė socialinė parama neskirta.
Dėl vienkartinės išmokos įsikurti, reglamentuotos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme, - pareiškėjas 2010-04-15 prašymu nesikreipė (pirmą kartą kreipėsi 2010-07-12 dėl informacijos suteikimo vienkartinės našlaičio pašalpos gavimo). Pagal įstatymą (13 str. 3 d.) vienkartinė išmoka įsikurti skiriama, jei prašymą šiai išmokai skirti savivaldybės administracijai asmuo pateikė, iki jam sukako 25 metai. Pareiškėjas (gim. data – (duomenys neskelbtini), b.l. 4) iki 2010-04-24 privalėjo pateikti (LR Vyriausybės 2004-04-28 nutarimas Nr. 801; Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai; 10 p., 15 p., 17 p.): prašymą skirti atitinkamą išmoką, kuriame nurodomas asmens, turinčio teisę gauti išmoką, vardas, pavardė, asmens kodas; asmens, turinčio teisę gauti išmoką, tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba teisę užsieniečiui nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, jeigu tokį dokumentą privalo turėti pagal galiojančius teisės aktus (toliau vadinama – asmens tapatybės dokumentai), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl atitinkamos išmokos skyrimo kreipiamasi elektroniniu būdu. Asmuo, pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Fizinio ar juridinio asmens, turinčio teisę gauti išmoką, įgaliotas asmuo, be reikiamų dokumentų, turi pateikti savo asmens tapatybės dokumentą ir įgaliojimą; atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes - pateikti dokumentus apie globos (rūpybos) nustatymą; pateikti teismo sprendimą dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu, jeigu vaikas emancipuotas; prašyme nurodyti santuokos datą, jeigu nepilnametis yra įregistravęs santuoką.
Nuostatų 17 p. nurodyta, kad kreipdamasis dėl išmokos skyrimo, asmuo pateikia reikiamų dokumentų originalus, išskyrus tuos atvejus, kai dėl atitinkamos išmokos skyrimo kreipiamasi elektroniniu būdu. Dokumentus priėmęs asmuo privalo padaryti ir patvirtinti šių dokumentų (išskyrus asmens tapatybės dokumentus) kopijas. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir prašymas skirti išmoką pateikiamas elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme pateiktą informaciją.
Skundo motyvais panaikinti sprendimus nėra įstatyminio pagrindo.
Nepatenkinus pareiškėjo reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo, netenkintinas pastarojo reikalavimas dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir biudžetinę įstaigą Vilniaus miesto socialinės paramos centrą skirti 75 socialinės bazinės išmokos dydžių vienkartinę išmoką, numatytą Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
atmesti J. S. (J. S.) skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.