Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-05-08 · Civilinė byla Nr. 2A-375-259/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-05-08
Bylos Nr.
2A-375-259/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
K. A. K.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijos, A. D.
Advokatai
Sonata Žukauskienė
Civilinė byla Nr.2A-375-259/2008
Pirmos instancijos teismo teisėjas Algirdas Remeika

Procesinio dokumento kategorija 30.4.1, 121.1, 121.15, 121.21

(S)(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant pareiškėjos K. A. K. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovui Ramūnui Šeškui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1809-485/2007 pagal pareiškėjos K. A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, A. D. dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškimu (b.l.1-2) prašė atnaujinti jai ir suinteresuotam asmeniui A. D. terminą pateikti Kauno apskrities viršininkui valdymo faktą patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. P. valdytą 4,28 ha žemės sklypą, buvusį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ; nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P. K. nuosavybės teise valdė 4,28 ha žemės sklypą, buvusį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) ).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškimą tenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis J. A. K. kartu su suinteresuotu asmeniu seserimi A. D. 1991-09-26 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 17 ha žemės plotą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , valdytą tėvo S. P. , vėliau motinos O. P. K. vardu (b.l.27-28). Kadangi pretendentai pateikė giminystės ryšį su savininku ir valdymo faktą patvirtinančius dokumentus tik dalyje dėl 9,80 ha žemės, 1996-11-21 Kauno apskrities viršininko sprendimais Nr.52-6039 ir Nr. 52-6040 jiems buvo atkurta nuosavybės teisė į 9 ha žemės ir 0,8 ha miško (po 4,50 ha žemės ir 0,40 ha miško kiekvienam, b.l.21-24). 1996-04-13 J. A. K. mirė, jo turtą paveldėjo pareiškėja (sutuoktinė) (b.l.5, 29-30).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nauji dokumentai, patvirtinantys O. P. K. likusios 4,28 ha žemės dalies valdymą, Lietuvos centrinio valstybės archyvo patvirtinti tik 2007-03-22 (b.l.16-17), atkuriant nuosavybės teises 1996-05-27, žemėtvarkos skyriui buvo pateikti iš archyvų gauti pažymėjimai, kuriuose šios informacijos nebuvo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad apie naujai rastus dokumentus pareiškėja sužinojo jau praėjus įstatymo nustatytam terminui dokumentams pateikti (terminas buvo nustatytas iki 2003-12-31), teismas pripažino, kad terminą pateikti valdymo faktą patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. P. K. valdytą 4,28 ha žemės sklypą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminą atnaujino (LR piliečių nuosavybės tesiu atkūrimo į nekilnojamąjį turtą įstatymo 10 str.). Atnaujindamas terminą, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos pateikti Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas su priedais, 1928-10-16 teismo sprendimas (b.l.9-12), taip pat 1934 m. parengtas, 1935-04-24 patvirtintas Žemės Tvarkymo Departamento Direktoriaus planas (b.l.35) patvirtina faktą, kad O. P. K. nuosavybės teise valdė 4,28 ha žemės, todėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemė tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P. K. nuosavybės teise valdė 4,28 ha žemės sklypą, buvusį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) ).

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą –pareiškimą atmesti, dėl šių motyvų:

1) teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą pateikti papildomus nuosavybės teises įrodančius dokumentus į O. P. valdytą 4,28 ha žemės sklypą, buvusį Kauno apskr., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tokiu būdu nukrypdamas nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (LAT 2005-09-14 nutartis c.b. Nr.3K-3-405/2005). Teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino byloje esančio rašytinio įrodymo - 2007-03-23 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr.R4-1475 (b.l.16-17), iš kurios matyti, jog ši pažyma pareiškėjai išduota į jos 2007-03-02 pateiktą prašymą. Jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad iki tol, kol nebuvo praleisti įstatymo nustatyti terminai pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus, pareiškėja būtų kreipusis į visas institucijas, galėjusias suteikti informaciją apie O. P. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, pareiškėja nepateikė. Vadinasi, į Lietuvos centrinį valstybės archyvą pareiškėja kreipėsi tik 2007 m. dėl savo neveiklumo (t.y. subjektyvaus pobūdžio priežasties). Teismas visiškai nepasisakė, kas gi sutrukdė pareiškėjai įstatymo nustatytu laiku kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir pateikti šiuos dokumentus Kauno apskrities viršininko administracijai, kol nebuvo praleisti įstatymų numatyti terminai. Tuo tarpu pareiškėjos nurodyta priežastis (kad tik dabar gauti dokumentai) yra subjektyvaus pobūdžio, dėl kurios įstatymų numatytas terminas papildomiems nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti neturėtų būti atnaujinamas. Pareiškėja, sužinojusi, kad Kauno apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi 1996-05-27 išvada (b.l.25-26), pretendentams į O. P. K. žemę nuosavybės teises atkūrė tik į 9,8 ha žemės, galėjo ir turėjo realią galimybę anksčiau kreiptis į Lietuvos Centrinį valstybės archyvą bei pateikti papildomus duomenis apie tai, kiek žemės iki nacionalizacijos O. P. K. turėjo;

2) teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,28 ha žemės sklypą, buvusį Kauno apskrityje (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , kadangi nei vienas iš byloje esančių rašytinių dokumentų šio fakto nepatvirtina. Nei liudytoja O. V. (b.l.65), nei liudytojas V. J. P. (b.l.65) nenurodė, kad O. P. K. iki nacionalizacijos valdė minėtą žemės sklypą (liudytoja O. V. negalėjo pasakyti nei kiek žemės turėjo, nei iš kur minėtą žemės sklypą O. P. K. gavo). Teismas netinkamai vertino rašytinį įrodymą -1928-10-16 teismo sprendimą. Kaip matyti iš šio sprendimo nuorašo, teisme buvo sprendžiamas ginčas, kuriuo ieškovai S. P. ir J. P. prašė teismo uždrausti atsakovams ganyti jų nurodytoje ganykloje. 1928-10-16 sprendime konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) turėjo du skyrius ir abiem duotos servitutinės ganyklos, bei kad ieškovai visą laiką tuo servitutu naudojasi ir naudojosi. Teismas 1928-10-16 sprendime konstatavo, jog įsitikino, kad ginčo ganykla yra vienų ieškovų servitutinė ganykla, todėl jų ieškinį patenkino. Taigi, šiame teismo sprendime buvo sprendžiamas klausimas dėl servitutinės ganyklos naudojimosi tvarkos nustatymo, o ne dėl nuosavybės teisės valdymo fakto nustatymo - 1928-10-16 sprendimu nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tuometiniai ieškovai nuosavybės teise valdė minėtąją ganyklą. Tiek pagal anksčiau galiojančius teisės aktus, tiek ir pagal šiuo metu galiojantį CK servitutas reiškia teisę naudotis svetimu daiktu. Iš to seka, kad tuometiniai ieškovai naudojosi servitutinė ganykla, tačiau ganykla jiems nuosavybės teise nepriklausė. Be to, teismas nevertino bylai svarbių aplinkybių, kad 1928 m., priimant sprendimą, S. P. - pirmasis O. P. K. sutuoktinis - jau buvo miręs, o 1935-04-24 patvirtintas Žemės Tvarkymo Departamento direktoriaus planas parengtas 1934 m., matininko L. B. , vadinosi „Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrų ganyklų padalijimo planas". Taigi, šiuo planu buvo nustatyta naudojimosi tvarka (duomenys neskelbtini) bendromis ganyklomis, o ne kokiomis dalimis nuosavybės teise valdė šią ganyklą S. P. įpėdiniai;

3) teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo LAT praktikos. LAT senatas 2005-12-29 nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" 10.2 p. konstatavo, kad pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas. Šiuo atveju pareiškėja nenurodė (be 1928-10-16 teismo sprendimo) jokio sandorio, kurio pagrindu O. P. K. įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą;

4) teismas, priteisdamas atstovavimo išlaidas ypatingosios teisenos byloje, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens KAVA 100 Lt žyminio mokesčio bei 31 Lt pašto išlaidų valstybei, kadangi šioje byloje KAVA yra suinteresuotas asmuo ir nėra šalis, kaip ir pareiškėja, vadovaujantis CPK 37 str. 2 d., suinteresuoti asmenys priskirtini prie byloje dalyvaujančių asmenų. Be to, teismas nenurodė, kokio CPK straipsnio pagrindu minėtos išlaidos priteistos. Teismo sprendimas prieštarauja suformuotai LAT teisės aiškinimo praktikai (LAT 2002-01-23 nutartis c.b. Nr.3K-3-157/2002; LAT 2002-10-23 nutartis c.b. Nr.3K-3-1269/2002), kadangi, vadovaujantis CPK 443 str. 6d., dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto atstovas skundą palaikė, papildomai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jam nežinybingą bylą, kadangi pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (byla Nr. 3K-7-24/2008) piliečių prašymus dėl termino atnaujinimo dokumentams nagrinėja ne bendrosios kompetencijos teismas, o administraciniai teismai, o pareiškėjos prašomas juridinis faktas negalėjo būti nustatomas, nes pareiškėja naujai gautus dokumentus apie iki nacionalizavimo turėtą žemės sklypą nepateikė įgaliotai institucijai, kuri sprendžia dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tik po tai, kai ši institucija išnagrinėja naujai gautus dokumentus ir dėl to priima sprendimą neatkurti nuosavybės teisių, asmuo įgyja teisę kreipti į teismą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja K. A. K. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą pateikti papildomus nuosavybės teises įrodančius dokumentus į O. P. valdytą 4,28 ha žemės sklypą, nepagrįstas. Pareiškėjos sutuoktinis kartu su seserimi A. D. 1991-09-26 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 17 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) , kurį valdė jų tėvas S. P. , o vėliau motina O. P. . 1996-05-27 išvadoje buvo nurodyta, kad O. P. K. nuosavybės teise valdė tik 9,80 ha, todėl, neradus dokumentų, į likusią žemės dalį nuosavybė atkurta nebuvo. Dokumentai, patvirtinantys, kad O. P. K. nuosavybės teise valdė ir 4.28 ha ganyklą, buvo rasti tik 2007 m. gegužės mėn., tik data buvo gautas teismo 1928-10-16 sprendimas, kuriame nagrinėtas S. P. ir J. P. ieškinys dėl 10-12 margų ganyklos, esančios (duomenys neskelbtini) . Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad S. P. ir J. P. ganyklą įgijo įsisenėjusiu valdymu ir ganykla yra jų. Kadangi minėtas dokumentas buvo rastas atsitiktinai tik 2007 m. gegužės mėn., teismas, tinkamai įvertinęs aplinkybes, visiškai motyvuotai priėmė skundžiamą sprendimą;

2) skundo motyvas, kad pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimu ir papildomų dokumentų gavimu susidomėjo tik 2007 m. bei kad pareiškėja nesikreipė į visas institucijas, galėjusias suteikti informaciją apie O. P. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę tol, kol nebuvo praleisti įstatymo nustatyti terminai, nepagrįstas ir neįrodytas. Apie 2007 m. rastą dokumentą - 1928-10-16 teismo sprendimą - pareiškėja visiškai nieko nežinojo ir žinoti negalėjo;

3) skundo argumentas, kad nei vienas iš byloje esančių rašytinių dokumentų nepatvirtina fakto, kad O. P. K. iki nacionalizacijos valdė ginčo sklypą, nepagrįstas. Faktą, kokį tikslų ganyklos žemės plotą nuosavybės teise valdė O. P. K. , patvirtina 1935-04-24 patvirtintas Žemės Tvarkymo Departamento Direktoriaus planas, parengtas 1934 m. Žemės Tvarkymo Departamento matininko L. B. , iš kurio matyti, kad bendras ganyklų plotas yra 9,66 ha žemės ir ši ganykla padalinta į dvi dalis. 4,28 ha sklypo Nr.2 savininku nurodyti S. P. įpėdiniai - O. P. K. ir kiti. Be to, pakviesti liudytojai patvirtino, kad minėtą žemę nuosavybės teise valdė tik O. P. K. , tai patvirtina ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas (b.l.16-17);

4) skundo argumentai, jog 1928-10-16 teismo sprendimas patvirtina, kad ganykla nuosavybės teise S. P. ir J. P. nepriklausė ar kad pareiškėja jokio sandorio, kurio pagrindu O. P. K. įgijo nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą nenurodė, visiškai nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu pareiškėja turėtų nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, jog O. P. K. nuosavybės teise valdė ginčo žemę, kreiptis į teismą tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nebūtų buvę reikalinga.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, jog apeliantas skunde nekėlė argumento, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jam neteismingą bylą dalyje dėl termino pateikti papildomus dokumentus apie nuosavybės teise turėtą žemę iki žemės nacionalizavimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo susiformavusi teismų praktika, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjamo bendrosios kompetencijos teismuose, tai įtvirtinta ir LR CPK. Be to, apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo teismo bylos NR. 3K-7-24/2008 aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.

Suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Išnagrinėjus bylą teisme yra nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis J. A. K. kartu su suinteresuotu asmeniu seserimi A. D. 1991-09-26 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 17 ha žemės plotą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , valdytą tėvo S. P. , vėliau motinos O. P. K. vardu (b.l.27-28). 1996-11-21 Kauno apskrities viršininko sprendimais Nr.52-6039 ir Nr. 52-6040 jiems buvo atkurta nuosavybės teisė į 9 ha žemės ir 0,8 ha miško (po 4,50 ha žemės ir 0,40 ha miško kiekvienam, b.l.21-24). 1996-04-13 J. A. K. mirė, jo turtą paveldėjo pareiškėja (sutuoktinė) (b.l.5, 29-30). Pareiškėja K. A. K. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su pareiškimu (b.l.1-2), kuriame suformulavo prašymą atnaujinti jai ir suinteresuotam asmeniui A. (D. pavardės pareiškime nenurodė) terminą pateikti Kauno apskrities viršininkui valdymo faktą patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. P. valdytą 4,28 ha žemės sklypą, buvusį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ; nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P. K. nuosavybės teise valdė 4,28 ha žemės sklypą, buvusį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) (dabar Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) ).

Kauno rajono apylinkės teismas pareiškimą nagrinėti priėmė 2007 07 10 (b.l. 1), 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškimą tenkino (b.l. 69-73). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nauji dokumentai, patvirtinantys O. P. K. likusios 4,28 ha žemės dalies valdymą, Lietuvos centrinio valstybės archyvo patvirtinti tik 2007-03-22 (b.l.16-17), atkuriant nuosavybės teises 1996-05-27, žemėtvarkos skyriui buvo pateikti iš archyvų gauti pažymėjimai, kuriuose šios informacijos nebuvo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad apie naujai rastus dokumentus pareiškėja sužinojo jau praėjus įstatymo nustatytam terminui dokumentams pateikti (terminas buvo nustatytas iki 2003-12-31), teismas pripažino, kad terminą pateikti valdymo faktą patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. P. K. valdytą 4,28 ha žemės sklypą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminą atnaujino (LR piliečių nuosavybės teisiu atkūrimo į nekilnojamąjį turtą įstatymo 10 str.). Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, kad pareiškėjos pateikti Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas su priedais, 1928-10-16 teismo sprendimas (b.l.9-12), taip pat 1934 m. parengtas, 1935-04-24 patvirtintas Žemės Tvarkymo Departamento Direktoriaus planas (b.l.35) patvirtina faktą, kad O. P. K. nuosavybės teise valdė 4,28 ha žemės, todėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P. K. nuosavybės teise valdė 4,28 ha žemės sklypą, buvusį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų rūšinį teismingumą, bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 1997 m. liepos 1 d. priimto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje (pirminėje redakcijoje), kaip ir 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 10 straipsnio 5 dalyje, buvo įtvirtinta nuostata, kad su prašymu atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikiami asmens pilietybę patvirtinantys dokumentai ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su turto savininku patvirtinantys dokumentai. Šių dokumentų pateikimo terminus nustatydavo Vyriausybė. Tačiau įstatymų leidėjas 2001 m. rugpjūčio 3 d. priimto įstatymo Nr. IX-489 padarytais 1997 m. liepos 1 d. Įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimais bei 2004 m. spalio 12 d. priimtu to paties įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu nustatė prašymo atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininkų patvirtinančių dokumentų pateikimo nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms pateikimo terminus. Lietuvos Respublikos piliečio prašymas atitinkamai institucijai turėjo būti paduotas iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme, priimtame 2004 m. spalio 12 d., buvo nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami (Įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja K. A. K. siekdama, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į konkrečius išlikusius objektus, prašymą atkurti nuosavybės teises turėjo paduoti ne teismui, o atitinkamai institucijai (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 17 straipsnis). Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos, kurioms pateikiami prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pilietis turi būti kreipęsis su prašymu atkurti nuosavybės teises į atitinkamą valstybės instituciją ir pateikęs duomenis (nagrinėjamu atveju gautus po 2003 12 31 iš archyvų). Tik tada, kai po 2001 m. gruodžio 31 d. buvo kreiptasi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, piliečiui atsiranda teisė kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškimas atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs Kauno rajono apylinkės teismas, iš esmės išnagrinėdami pareiškimą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis). Pateiktame teismui pareiškime pareiškėja prašė teismo ne tik atnaujinti praleistus terminus prašymui ir kitiems dokumentams pateikti (1997 m. liepos 1 d. Įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1, 4 dalių 2004 m. spalio 12 d. redakcija), bet ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mirusio sutuoktinio motina iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, kreipdamasis dėl nuosavybės teisės atkūrimo į atitinkamą instituciją, turi jai pateikti turimus dokumentus apie savininko turėtą nuosavybę. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja į atitinkamą valstybės instituciją, kuri administracine tvarka sprendžia nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, dėl turėtos ir neatkurtos žemės papildomai raštu kreipėsi 2007 05 21 (prijungta K. J. A. , A. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. P-9, b.l. 16), tačiau gautų iš archyvų ir turimų papildomai nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų jai nepateikė. Pareiškėja visus turimus įrodymus pateikė teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja visus turimus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turėtų pateikti nuosavybės teises atkuriančiai valstybės institucijai, kuri administracine tvarka įvertintų pateiktų dokumentų juridinę reikšmę ir priimtų atitinkamą sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo nuosavybės teisei atkurti. Jeigu ši institucija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, patvirtinančius jos mirusio sutuoktinio motinos nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, padarytų išvadą, kad jų pakanka nuosavybės teisei atkurti, tai pareiškėjai būtų atkurtos nuosavybės teisės į atitinkamus objektus (1997 m. liepos 1 d. Įstatymo Nr. VIII-359 9 straipsnio 1dalis, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 12 punktas). Priešingu atveju, kai institucija prieitų prie išvados, kad pateiktų dokumentų nepakanka nuosavybės teisei atkurti, tik tada pareiškėja galėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Tvarkos 13 punktas). Nagrinėjamu atveju, dar negavus atitinkamos institucijos išvados dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pakankamumo (nepakankamumo), juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos sutuoktinio motina nuosavybės teise valdė tam tikrą turtą, negalėjo būti nustatytas. Tokią praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra suformavusi civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra suformavusi civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2008, kurių faktinės aplinkybės yra iš esmės tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokiai situacijai, bendrosios kompetencijos teismas apskritai negalėjo įsiterpti į viešosios teisės reglamentuojamų santykių sritį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjos K. A. K. pareiškimą nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to šioje byloje priimtinas sprendimas nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n ž i a :

apeliacinį skundą patenkinti, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti, Kauno rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1809-485 nutraukti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Algimantas KukalisRūta Palubinskaitė