- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2-420-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00499-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- Jungtinės Karalystės įmonės Ergonomic Solutions Internattional Limited, Jungtinės Karalystės įmonės „Ergonomic Solutions Internattional Limited“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „HPC System“
- Kategorijos
- 2.7.2Patentai
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Jungtinės Karalystės įmonės Ergonomic Solutions Internattional Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Jungtinės Karalystės įmonės „Ergonomic Solutions Internattional Limited“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HPC System“ dėl teisių į patentą pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo teismo: 1) uždrausti atsakovei gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, importuoti ar eksportuoti mokėjimo terminalų stovus, kuriuose panaudotas išradimas „Pasukamoji kulisė“ EP Nr. 1552169 pagal apibrėžties 1–9 punktus, naudoti apibrėžties 10 punkte nurodytą būdą bei siūlyti pirkti, parduoti, importuoti ar eksportuoti tiesiogiai tuo būdu gautą gaminį; 2) areštuoti ir sunaikinti mokėjimo terminalų stovus, kuriuose panaudotas išradimas „Pasukamoji kulisė“ EP Nr. 1552169 pagal apibrėžties 1–9 punktus ir (arba) kurie pagaminti naudojant apibrėžties 10 punkte nurodytą būdą; 3) priteisti 187 000 Eur turtinės žalos, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę iki sprendimo įsiteisėjimo nutraukti kulisių pagal atsakovės brėžinius Nr. 06434, Nr. 04557 ir Nr. 04663 ar analogiškų kulisių, taip pat gaminių, kuriuose panaudotos nurodytos kulisės ar gaminiai su šiomis kulisėmis, taip pat ir tų, kurių brėžinių numeriai užfiksuoti A priede, gamybą, siūlymą (taip pat ir kataloguose, internete) bei prekybą.
3. Ieškovė nurodė, kad ji pagrindė, jog atsakovė pažeidė jos, kaip patento savininkės, teises. Atsakovė apie tai informuota, bet ji nenutraukė neteisėtų veiksmų, nemodifikavo savo gaminių. Ieškinys pateiktas prieš dešimt mėnesių, ieškovė vilkina teismo procesą, nepateikdama įrodymų arba pateikdama juos pavėluotai. Iki teismo sprendimo gali praeiti nemažai laiko. Laikinosios apsaugos priemonės užkirstų kelią žalai, kurią patiria ieškovė, didėti, apsaugotų atsakovę nuo didesnių praradimų, jeigu būtų tenkintas ieškinys. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėtų esminės reikšmės atsakovės veiklai, nes ji galėtų gaminti anksčiau gamintus gaminius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą.
5. Teismas nurodė, kad 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi atmetė ieškovės analogišką prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nutartis įsiteisėjusi).
6. Teismas nustatė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje padidino prašomos priteisti žalos dydį, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė iš esmės tais pačiais argumentais. Teismas įvertino tai, kad nuo pradinio ieškinio neatsirado naujų esminių aplinkybių. Turtinio reikalavimo padidinimas, taip pat tai, kad teismo procesas gali užsitęsti, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybės, kad atsakovės gaminiai, kurių gamyba, ieškovės nuomone, pažeidžia ieškovės teises, yra tik dalis atsakovės produkcijos, pastaroji gamina taip pat ir kitus gaminius, dėl kurių ieškovė nepareiškė pretenzijų, taip pat nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei gaminti didelę dalį gaminių, nes nurodytos aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
7. Teismas pažymėjo, kad draudimas atsakovei gaminti, siūlyti, prekiauti kulises pagal atsakovės brėžinius Nr. 06434, 04557 ir 04663 ar gaminius, kuriuose panaudotos nurodytos kulisės ar gaminiai su šiomis kulisėmis, taip pat ir tuos, kurių brėžinių numeriai pateikti A priede, reikštų ieškinio reikalavimų išsprendimą iki šalių ginčo išnagrinėjimo. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų atsakovės, kaip juridinio asmens, teises – ji neturėtų galimybės vykdyti veiklos iki teismo sprendimo priėmimo. Tokie griežti teisių suvaržymai (be galutinio teismo sprendimo) galimi išimtiniais atvejais, jeigu jau pirminėje proceso stadijoje yra gana akivaizdi ieškinio patenkinimo galimybė. Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau – ir PĮ) 55 straipsnio 2 dalį, turi įsitikinti ieškinio reikalavimų pagrįstumu. Laikinųjų apsaugos priemonių, sutampančių su ieškinio reikalavimais, taikymas patentų ginčuose susijęs su reikšmingais teisiniais padariniais atsakovui, todėl gali būti pateisinamas tik esant pakankamai aiškiam teisių pažeidimui.
8. Teismas nurodė, kad šalys civiliniame procese lygios. Ieškinio pateikimas, nesant duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą ar atliks veiksmus, kuriais sieks sumažinti galimybes jį įvykdyti, nėra pagrindas varžyti atsakovės teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nutraukti kulisių pagal atsakovės brėžinius Nr. 06434, Nr. 04557, Nr. 04663 ar analogiškų kulisių, taip pat gaminių, kuriuose panaudotos nurodytos kulisės ar gaminiai su šiomis kulisėmis, taip pat ir tuos, kurių brėžinių numeriai pateikti A priede, gamybą, siūlymą (taip pat ir kataloguose bei internete) bei prekybą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Aplinkybė, kad teismas 2021 m. gegužės 7 d nutartimi atmetė ieškovės analogišką prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, a priori (iš anksto) neturi reikšmės vertinant pakartotino prašymo pagrįstumą, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nedraudžiama tokį prašymą pateikti pakartotinai.
9.2. Pasikeitė situacija nuo ieškinio pateikimo momento, kai apeliantė laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti pirmą kartą – ji patikslino ieškinį, padidino prašomą priteisti žalos dydį. Ieškinys pateiktas prieš metus, bet atsakovė nepateikė duomenų, reikalingų apeliantės patirtam žalos dydžiui apskaičiuoti. Jeigu teismas netaikys laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė patirs daugiau žalos ir kils naujų ginčų.
9.3. Atsakovė gamina 2 519 ergonominių stovų rūšių, iš jų – 112 montuojamos metalinės kulisės. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų civilinio proceso tikslus, nesuvaržytų atsakovės teisių. Taikyti suvaržymai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus pažeistas proporcingumo principas.
9.4. Apeliantė neprašo stabdyti atsakovės veiklos, uždrausti gaminti didžiąją dalį gaminių. Gaminiai, kuriuose montuojamos kulisės, sudaro tik 12,45 proc. atsakovės apyvartos. Šie gaminiai gaminami pagal užsakymus. Atsakovė nepatirs žalos, nes galės gaminti gaminius, kuriuose nebus kulisių.
9.5. Atsakovės gaminių asortimentas ir jų specifika tapo žinomos apeliantei 2022 m. sausio 24 d., kai atsakovė pateikė dalį rašytinių įrodymų, t. y. paaiškėjo naujos aplinkybės.
9.6. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suvaržytų atsakovės teises, ji neturėtų galimybių vykdyti veiklos.
9.7. Teismas neteisingai aiškino CPK 144 straipsnį. Teismas teisingai nurodė, kad aplinkybės, pažeidžia atsakovės gaminami gaminiai apeliantės teises ar ne, bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bet netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes laikinųjų apsaugos priemonių ir bylos įrodinėjimo dalykas sutampa. Apeliantė pagrindė ieškinio reikalavimus rašytiniais įrodymais: pateikė duomenų, kad ji – patento savininkė, specialisto išvadą, kurioje užfiksuota apeliantės, kaip patento turėtojos, teisės pažeidimas. Atsakovė neginčijo, kad gamino tokius gaminius.
9.8. Teismas neteisingai įvertino, kad PĮ 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos siauresnės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Priešingai – nurodytame PĮ straipsnyje įtvirtintos platesnės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos negu CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nes eliminuota antra CPK įtvirtinta būtinoji sąlyga – teismo sprendimo vykdymo negalimumas arba apsunkinimas.
9.9. Teismo išvada, kad ieškinio pateikimas, nesant duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą ar atliks veiksmus, siekdama sumažinti galimybę jį įvykdyti, ir todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei suvaržyti atsakovės teisių, prieštarauja civilinio proceso principams, CPK 144 straipsnyje, PĮ 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms, teismų praktikai, pažeidžia apeliantės teises bei, tikėtina, atsakovės interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
9.10. Situacija nepasikeitė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl nebuvo teisinio pagrindo teikti teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įsiteisėjusi. Nurodytoje, taip pat ir ginčijamoje nutartyse teismas išaiškino, kad nutartis neužkerta kelio pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu atsirastų aplinkybių, dėl kurių galbūt apeliantei palankaus būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Apeliantė patikslintame ieškinyje padidino prašomos priteisti žalos dydį. Kitos aplinkybės nesikeitė.
Atsiliepimas
9.11. Atsakovė pateikė į bylą visus teismo pareikalautus rašytinius įrodymus arba nurodė priežastis, dėl kurių negali jų pateikti. Teismas neskyrė atsakovei jokių sankcijų už tai, kad ji neįvykdė įpareigojimų pateikti įrodymus.
9.12. Apeliantės reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones apimtis nepasikeitė. Pradiniu ieškiniu apeliantė reikalavo areštuoti ir sunaikinti mokėjimo terminalų stovus, kuriuose panaudotas išradimas „Pasukamoji kulisė“ EP Nr. 1552169 pagal apibrėžties 1–9 punktus ir (arba) kurie pagaminti naudojant apibrėžties 10 punkte nurodytą būdą. Paaiškėjus, kad atsakovė nurodytų gaminių nesandėliuoja ir gamina tik pagal užsakymą, pakartotiniu prašymu apeliantė reikalauja nutraukti kulisių pagal atsakovės brėžinius Nr. 06434, Nr. 04557 ir Nr. 04663 ar analogiškų kulisių, taip pat gaminių, kuriuose yra panaudotos nurodytos kulisės ar gaminiai su šiomis kulisėmis, taip pat ir tuos, kurių brėžinių numeriai nurodyti A priede, gamybą, siūlymą (taip pat ir kataloguose, internete) bei prekybą.
Šalies argumentai
9.13. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad, uždraudus atsakovei gaminti gaminius, kuriuose montuojama metalinė pasukamoji kulisė, ji nepatirs žalos. Atsakovės apyvarta ne tik sumažėtų 12,45 proc., bet taip pat ji patirtų šalutinių padarinių. Atsakovė negalėtų pagaminti klientui produkto, kurį sudaro keli gaminiai. Dėl to atsakovė prarastų dalį klientų.
9.14. Apeliantė nepagrindė, kad atsakovės gaminiai, kuriuose montuojama metalinė kulisė, pažeidžia apeliantės patentą. Apeliantė nepagrindė, kad PĮ eliminuoja antrą CPK įtvirtintą sąlygą – grėsmę teismo sprendimo vykdymui – laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliantė nepateikė duomenų, kad atsakovė negalės įvykdyti teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl pakartotinai prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių
10. Apeliantė teigia, kad PĮ 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos platesnės negu CPK 144 straipsnio 1 dalyje sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nes eliminuota antra CPK įtvirtinta būtinoji sąlyga – teismo sprendimo vykdymo negalimumas arba apsunkinimas.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškinio reikalavimų tikėtinas pagrįstumas; 2) grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.
12. PĮ 55 straipsnyje nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių ir įrodymų užtikrinimo priemonių sąlygos. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja CPK ir PĮ. Pagal PĮ 55 straipsnio 2 dalį, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas. Teismas gali: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, taip pat banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; tuo tikslu taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 6) taikyti kitas CPK nustatytas priemones.
13. Akcentuotina tai, kad PĮ 55 straipsnis – blanketinė teisės norma, kurioje įtvirtinta nuoroda, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas spręstinas vadovaujantis dviejų įstatymų nuostatomis: CPK ir PĮ. Nustatęs PĮ 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygą – pagrindą įtarti, kad pažeistos PĮ įtvirtintos teisės, teismas gali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą CPK nustatyta tvarka, taip pat kitas CPK nustatytas priemones. Įstatymų leidėjas nenurodė, kad, taikant PĮ 55 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įtarti PĮ pažeidimą, todėl nevertintinos kitos sąlygos: ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.
14. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad PĮ 55 straipsnio 2 dalies nuostatos formuluotė – „yra pakankamas pagrindas įtarti“, skiriasi nuo CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią ieškovė turi tik „tikėtinai pagrįsti“ savo ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismų praktika, suformuota taikant CPK 144 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie (preliminaraus) nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu negali būti besąlygiškai vadovaujamasi patentų ginčuose, kadangi PĮ 55 straipsnio 2 dalis reikalauja aukštesnio teismo įsitikinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumu. Tokią išvadą lemia ne tik lingvistinė PĮ 55 straipsnio 2 dalies formuluotė, bet taip pat ir proporcingumo principas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių, sutampančių su ieškinio reikalavimais, taikymas patentų ginčuose paprastai yra susijęs su itin reikšmingomis teisinėmis pasekmėmis atsakovei, todėl gali būti pateisinamas tik esant pakankamai akivaizdžiam ieškovės teisių pažeidimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-496-370/2020, 17 punktas).
15. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad PĮ 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta siauresnė ieškinio pagrįstumo sąlyga negu CPK 144 straipsnio 1 dalyje. Taip pat PĮ 55 straipsnio 2 dalies formuluotė nepanaikina asmens pareigos pagrįsti CPK 144 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Dėl to ieškovė, pakartotinai prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pagrįsti, kad pasikeitė aplinkybės nuo nutarties, kuria pirmą kartą išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, priėmimo dienos, taip pat pagrįsti PĮ 55 straipsnio 2 dalyje, CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
16. Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Apeliantė pareikštus reikalavimus grindė ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikė teismui jas pagrindžiančius įrodymus, taip pat duomenis, kad ji – patento savininkė. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas spręsti, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį.
17. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis įsiteisėjo. Nurodytoje nutartyje teismas išaiškino apeliantei, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai reikšti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju, jei atsirastų aplinkybių, dėl kurių būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos – grėsmės teismo sprendimui įvykdyti.
18. Apeliantė teigia, kad pasikeitė situacija, nes ji padidino ieškinio reikalavimą. Akcentuotina tai, kad CPK nustatyta pareiga ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką, todėl nuo jo priklauso pareikšto reikalavimo dydis. Reikalavimo pareiškimas savaime nėra pagrindas ieškiniui tenkinti. Dėl to, teismas, vertindamas tikėtiną grėsmę teismo sprendimui įvykdyti, įvertina ieškinio sumą kaip ne esminę, bet papildomą aplinkybę.
19. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
20. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad nuo kreipimosi į teismą praėjo beveik vieneri metai nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje dalyvaujančių asmenų elgesys civiliniame procese įprastai lemia bylos trukmę. Apeliantė teigia, kad atsakovė iki šiol nepateikė visų teismo pareikalautų duomenų. Atsakovė nurodo, kad ji pateikė visus įrodymus arba nurodė priežastis, dėl kurių jų nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė procese elgėsi nesąžiningai. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 27 d. išnagrinėjo bylą iš esmės ir atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2022 m. birželio 16 d.
21. Asmuo, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, patiria tam tikrų suvaržymų. Apeliantė teisingai nurodo, kad patiriami suvaržymai savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas proporcingumo principas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų neproporcingai suvaržyta atsakovės veikla. Uždraudus atsakovei gaminti gaminius, kuriuose montuojamos ginčo kulisės, jos apyvarta sumažėtų 12,45 proc., taip pat ji patirtų ir šalutinių padarinių: prarastų dalį klientų ir pajamų iš kitų gaminių. Gaminiai, kuriuose montuojama kulisė, taip pat yra kitų gaminių sudėtinė dalis. Atsakovė negalėtų pagaminti viso gaminio, todėl jos klientai kreiptųsi į kitus gamintojus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jos apyvarta sumažėtų ir būtų neproporcingai apribota atsakovės galimybė vykdyti veiklą.
22. Apibendrinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktą, kad nuo pirmos nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, neatsirado naujų aplinkybių, apeliantė nepagrindė grėsmės teismo sprendimui įvykdyti, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartį.