Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistojo A. N. gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui, nuteistojo D. K. gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 22 d. iki 2021 m. birželio 23 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltais pripažinti T. B. ir D. K., pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį – E. K., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. A. N. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir platino narkotinę medžiagą: laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2021 m. birželio 20 d. nuomojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 1061,247 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos; 205,355 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių); 3,786 g psichotropinės medžiagos – MDMA; 4,84 g psichotropinės medžiagos amfetamino; 4,252 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 4-fluoro-MDMB-BUTINACA (pastaba – grynosios medžiagos kiekis milteliuose nenustatytas); 165 ml bespalvio skysčio, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 4-fluoro-MDMB-BUTINACA (pastaba – grynosios medžiagos kiekis milteliuose nenustatytas). Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. birželio 20 d. Šilalėje automobilyje „Mercedes Benz S 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos – 0,573 g kanapių dervos perdavė T. B.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. birželio 22 d., apie 14.50 val., prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilyje „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį narkotinės medžiagos – 94,799 g kanapių dervos pardavė už 500 Eur ir 9,445 Eur perdavė D. K.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, likusį labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 3,786 g psichotropinės medžiagos MDMA; 4,840 g psichotropinės medžiagos amfetamino; 4,252 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 4-fluoro-MDMB-BUTINACA; 165 ml bespalvio skysčio, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos 4-fluoro-MDMB-BUTINACA; 205,355 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių); 956,430 g kanapių dervos laikė nuomojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2021 m. birželio 23 d. 18.10 val. atliktos kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendį – taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba švelnesnę laisvės atėmimo bausmę nei numatyta įstatyme.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. N. yra pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2021 m. birželio 22 d., apie 14.50 val., prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilyje „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį narkotinės medžiagos – 94,799 g kanapių dervos pardavė už 500 Eur ir 9,445 Eur perdavė D. K., tačiau toks kaltinimas jam nebuvo pareikštas. Tuo pačiu nuosprendžiu D. K. yra pripažintas kaltu dėl to, kad jis iš A. N. įgijo 94,799 g kanapių dervos, tačiau jis nėra nuteistas už papildomą kanapių dervos įsigijimą už 9,445 Eur. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taip pažeidė nuteistojo teisę į gynybą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies ir 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl tokių pažeidimų A. N. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nebuvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis, duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus ir nuoširdus, kaltę pripažino tik dėl surinktų įrodymų visumos ir kritiškai nevertino savo elgesio. Būtent A. N. duoti parodymai lėmė tai, kad D. K. nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, taip pat iš E. K. pareikšto kaltinimo buvo pašalintos tam tikros faktinės aplinkybės.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasisakė dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, neanalizavo nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nesivadovavo suformuota teismų praktika dėl bausmių skyrimo šių kategorijų bylose. Teismų praktikoje asmenys už 20 kg heroino ir kitų stiprių narkotinių medžiagų platinimą yra nuteisiami su realiu laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis. Visais atvejais skiriant bausmę šių kategorijų bylose turi būti pasisakoma, ar laisvės atėmimo bausmės paskyrimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. A. N. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, praeityje jis nebuvo teistas, nusikalto pirmą kartą. Jis yra jauno amžiaus, ketina įregistruoti santuoką. Nors nusikaltimo padarymo metu nedirbo, tačiau buvo registruotas užimtumo tarnyboje, šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. A. N. nebevartoja narkotinių medžiagų, kreipėsi į UAB „A.“, kur jam buvo suteiktos trys psichologo konsultacijos, taip pat atliko privalomąją karo tarnybą ir buvo įvertintas labai gerai. Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, apelianto parodymai buvo reikšmingi D. K. nusikalstamos veikos perkvalifikavimui ir E. K. kaltinimo tikslinimui. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. nebuvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų jis nepažeidė, kas reiškia, kad nuteistasis nebuvo pripažintas tiek pavojingu, kad jam iki teisminio bylos nagrinėjimo būtų apribota laisvė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto vertinimu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeistų teisingumo principo reikalavimus, būtų nutraukti A. N. turimi socialiniai ryšiai su šeima ir visuomene, todėl jam skirtina švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas arba švelnesnė bausmė nei numatyta įstatyme. Kaip nurodo apeliantas, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltu pripažintam asmeniui taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė laisvės apribojimo bausmę, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-616/2018 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Nuteistojo teigimu, šiuo atveju yra nustatytos išimtinės aplinkybės, susijusios tiek su nusikalstamos veikos pavojingumu, tiek su jo asmenybe, todėl jam taip pat yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

5. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, palaikė apeliacinio skundo dalį dėl bausmės švelninimo, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, tačiau pakeisti (patikslinti) Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio nustatomąją dalį dėl A. N. atlikto 94,799 g kanapių dervos pardavimo ir ją išdėstyti taip: „Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. birželio 22 d., apie 14.50 val., prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilyje „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį narkotinės medžiagos – 94,799 g kanapių dervos pardavė už 500 Eur D. K., taip pat neatlygintinai perdavė 9,445 g kanapių dervos.“

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau BPK 256 straipsnis numato galimybę bylos nagrinėjimo teisme metu keisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ar faktines veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis. Tokio pobūdžio prašymą iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos gali pateikti prokuroras ir nukentėjusysis, taip pat sprendimą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo gali priimti ir teismas savo iniciatyva (BPK 256 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinant A. N. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, be kita ko, ir tuo, kad jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. birželio 22 d., apie 14.50 val., dalį narkotinės medžiagos – 104,244 g kanapių dervos atgabeno į automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie garažo, ir šiame automobilyje pardavė D. K. už 500 Eur (t. 5, b. l. 132–134). Atsižvelgdamas į nenuoseklius ir prieštaraujančius tarpusavyje nuteistųjų A. N., D. K. ir E. K. parodymus dėl šio kanapių dervos platinimo epizodo, pirmosios instancijos teismas patikslino kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes, taip pat ir veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, inkriminuotos A. N.. Iš išsamių skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas nustatė, jog A. N. D. K. už 500 Eur pardavė tik 94,799 g kanapių dervos, o likusius 9,445 g perdavė neatlygintinai. 2021 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko, 2021 m. birželio 22 d. paimta iš automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 9,445 g (t. 2, b. l. 64–81). Taigi, akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje yra kalbama apie 9,445 g kanapių dervos, kuri buvo rasta automobilyje „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurią išplatino A. N..

9. Nepaisant to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, faktines aplinkybes, teismas padarė rašymo apsirikimą ir nurodė, kad A. N. dalį narkotinės medžiagos – 94,799 g kanapių dervos pardavė už 500 Eur ir 9,445 Eur perdavė D. K., t. y. vietoje 9,445 g teismas įrašė 9,445 Eur. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių dėl to, kad D. K. įgijo 9,445 g narkotinės medžiagos, todėl D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinė aplinkybė, kad jis iš A. N. įsigijo 104,244 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, buvo pakeista, nurodant, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įsigijo 94,799 g kanapių dervos. Už 9,445 g kanapių dervos įsigijimą tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis šioje baudžiamojoje byloje kaltu pripažintas E. K.. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis A. N. teismo atlikto jam inkriminuotos veikos faktinių aplinkybių patikslinimo neginčija, duodamas parodymus, A. N. pripažino, kad 100 g kanapių dervos jis už 500 Eur pardavė D. K., o apie 10 g – davė savo iniciatyva kaip „bonusą“ (t. 5, b. l. 174–175; t. 3, b. l. 95–96, 121–124, 137–138). Taigi, apeliantas iš esmės nesutinka tik su tuo, kad jis dar papildomai pardavė narkotinę medžiagą už 9,445 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad tokios aplinkybės A. N. nebuvo inkriminuotos, o taip pat nebuvo nustatytos ir bylos nagrinėjimo metu. Kaip jau minėta, tai teismo padarytas rašymo apsirikimas, kuris gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, neperduodant baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos ir išsamių skundžiamo nuosprendžio motyvų, o taip pat ir pirminio kaltinimo turinio, galima daryti neabejotiną išvadą, kad A. N. yra pripažintas kaltu dėl 104,244 g kanapių dervos platinimo, t. y. dėl 94,799 g šios narkotinės medžiagos pardavimo ir 9,445 g perleidimo neatlygintinai. Nuosprendis yra vientisas teisės taikymo aktas, kurio visos dalys yra suderintos ir sudaro logišką visumą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad nuteistajam, kuris baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo gynėją, buvo suprantama, kuo jis yra kaltinamas, o iš jo parodymų turinio matyti, kad jis ir pats kalbėjo apie tokį perleistos narkotinės medžiagos kiekį. Taigi, nei A. N. teisė į gynybą, nei kitos apeliaciniame skunde nurodomos BPK nuostatos nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo, o pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas, nekeičiantis nuosprendžio esmės, yra ištaisomas apeliacinės instancijos teisme.

10. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto skundo argumentams, kad dėl nutarties 9 punkte aptarto rašymo apsirikimo pirmosios instancijos teismas prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skundžiamame nuosprendyje pateikti išsamūs motyvai dėl tokios aplinkybės nepripažinimo ir apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurią apibūdina tam tikrų sąlygų visuma: visų pirma, būtinas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką, antra, reikalinga dar viena iš alternatyvių sąlygų – kaltininkas turi nuoširdžiai gailėtis arba padėti išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Siekiant pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismas turi atsakyti į klausimą, ar kaltinamojo prisipažinimas buvo nuoširdus, ar jis iš tikrųjų gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ar jis sąžiningai atskleidė bylai svarbias aplinkybes. Iš A. N. duotų parodymų visumos matyti, kad pastarasis nebuvo nuoseklus ir stengėsi sušvelninti savo teisinę padėtį. Pirmosios apklausos metu A. N. neprisipažino garaže turintis narkotinių ir psichotropinių medžiagų (t. 3, b. l. 95–98), vienose apklausose nurodė, kad kanapes ir kanapių dervą pardavinėdavo (t. 3, b. l. 104–107, 121–126), kitose – kad narkotines ir psichotropines medžiagas buvo įsigijęs tik asmeniniam vartojimui, jomis neprekiaudavo, o D. K. (vienoje apklausoje teigė, kad D. K. ir E. K. (t. 3, b. l. 104–107)) kanapių dervą pardavė tik todėl, kad buvo nusprendęs atsisakyti priklausomybės (t. 3, b. l. 95–98, 137–140, t. 5, b. l. 174), paskutinėje ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausė nurodė, jog pardavė todėl, kad norėjo padėti draugui E. K. (t. 3, b. l. 137–140), iš pradžių teigė, kad pats pasiūlė D. K. ir E. K. įsigyti kanapių dervos, o iš sandorio gautus 500 Eur įsidėjo į piniginę, kurią vėliau paėmė policijos pareigūnai (t. 3, b. l. 95–98), vėliau – kad D. K. paprašė parduoti narkotikus, o iš jo gautus 500 Eur A. N. pametė (t. 3, b. l. 121–126, 110–112, 137–140), ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad narkotines medžiagas padavė D. K. (t. 3, b. l. 95–98, 121–126), teisme – kad padėjo automobilyje ant porankio (t. 5, b. l. 174–175). Taigi, iš tokių nenuoseklių, o dėl tam tikrų aplinkybių ir prieštaraujančių, parodymų turinio A. N. prisipažinimo nėra pagrindo laikyti nuoširdžiu, o duotų parodymų – sąžiningais, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apeliantas taip pat neteisus, teigdamas, kad jo duoti parodymai lėmė tai, kad iš E. K. pareikšto kaltinimo buvo pašalintos tam tikros faktinės aplinkybės. Aplinkybės dėl narkotinės medžiagos įsigijimo konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje iš E. K. pareikšto kaltinimo buvo pašalintos kaip neįrodytos todėl, kad jos kaltinime buvo nurodytos, atsižvelgiant tik į E. K. 2021 m gruodžio 2 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, kuriuos teismas vertino kaip nepatikimus. Tai, kad E. K. narkotinę medžiagą įsigijo iš D. K., buvo pašalinta iš kaltinimo dėl D. K., E. K. ir A. N. parodymų prieštaringumo. Dėl tos pačios priežasties D. K. inkriminuota nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Taigi, nuteistojo A. N. parodymai prisidėjo prie pirmosios instancijos teismo atliktų faktinių aplinkybių tikslinimo ir kvalifikavimo keitimo veiksmų, tačiau nebuvo pagrindine to priežastimi.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

13. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami kaltininko, nukentėjusiojo ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Taikyti ar ne BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra teismo teisė, o ne pareiga. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 86-942/2015, Nr. 2K-209-222/2018 ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju A. N. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nuteistasis disponavo net penkių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, iš jų – labai dideliu kiekiu kanapių dervos, joms laikyti buvo išsinuomojęs garažą, narkotines medžiagas išplatino mažiausiai dviem asmenims (per kelias dienas), tokiu būdu kėsindamasis į itin svarbias įstatymo saugomas vertybes – visuomenės saugumą ir žmonių sveikatą. Pas nuteistąjį buvo rastos ir priemonės narkotinių ir psichotropinių medžiagų dozavimui – peilis, folijos ritinėlis, elektroninės svarstyklės (t. 2, b. l. 4–18). Tokio kiekio ir rūšių draudžiamų medžiagų laikymas, turint omenyje ir turėtas specialias priemones, negali būti vertinamas kaip atsitiktinė nusikalstama veika. A. N. yra penkis kartus baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 170–173), nusikaltimo padarymo metu nedirbo, yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs. Kaip jau minėta, nuteistojo pozicija baudžiamojo proceso metu nebuvo nuosekli, jis siekė sumenkinti padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pateisinti savo veiksmus.

15. Pažymėtina, kad nuteistojo jaunas amžius (30 metų), socialiniai ryšiai (ketinimas sudaryti santuoką (t. 6, b. l. 90)), tai, kad šiuo metu asmuo dirba, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, negali būti laikoma išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Tai yra įprastos daugelį asmenų charakterizuojančios aplinkybės. Šias aplinkybes, taip pat ir tai, kad A. N. anksčiau nebuvo teistas, pirmosios instancijos teismas įvertino, skirdamas nuteistajam bausmę BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose ir nustatydamas minimalų jos dydį. Teigiamai vertintinas nuteistojo A. N. siekis nebevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis dar yra baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (t. 3, b. l. 170–173), o lankymasis pas psichologą buvo trumpalaikis – suteiktos trys konsultacijos (t. 5, b. l. 162). Nors apeliaciniame skunde kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė yra nurodomas privalomosios karo tarnybos atlikimo faktas, vis dėlto, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje A. N. atliko 2016 m. (t. 5, b. l. 161), atlikta pareiga valstybei jo vertybinėms nuostatoms teigiamos įtakos neturėjo ir asmuo vis tiek nusikalto, todėl tai esminės įtakos nuteistajam skiriamos bausmės dydžiui neturi.

16. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neneigia, jog BK 54 straipsnio 3 dalis teismų praktikoje yra taikoma ir asmenims, nuteistiems pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taip pat ir disponavusiems didesniu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau svarbu atkreipti apelianto dėmesį į tai, kad bausmės skyrimas turi būti pagrįstas konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir tinkamai individualizuotas, bausmės rūšį ir jos dydį nulemia ne tik nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, bet ir kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Apeliaciniame skunde nurodytoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-616/2018 buvo nustatyta visuma kitokių nei nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios ir sąlygojo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, t. y. nuteistoji buvo baigusi kolegiją ir įgijusi profesinio bakalauro diplomą, nusikaltimo padarymo metu buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, tačiau gydėsi nuo priklausomybės, pakeitė savo gyvenimo būdą, nebevartojo narkotinių medžiagų, reguliariai lankėsi priklausomybės ligų centre, kur buvo stebima, turi vienuolikos metų sūnų, ja besirūpinančius tėvus, iki nusikaltimo padarymo ir bylos nagrinėjimo metu dirbo, darbovietėse charakterizuojama labai gerai, nusikaltimo padaryme atliko antraeilį vaidmenį, jos namuose laikytos narkotinės medžiagos nepasiekė adresatų, nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik pusantrų metų. Be kita ko, pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama kasacine tvarka, o pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, apelianto nurodoma teismų praktika nagrinėjamu atveju neturi tiesioginės reikšmės bausmės skyrimui.

17. BPK 122 straipsnyje yra numatyti kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. Suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalis). Be to, suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Nenustačius šių baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų ir sąlygų suėmimo skyrimui, įtariamajam gali būti skiriama švelnesnė kardomoji priemonė ar kelios iš jų. Akivaizdu, kad suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos skiriasi nuo nutarties 12 punkte aptartų bausmės skyrimo pagrindų, todėl nėra jokio pagrindo jų tapatinti. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. N. buvo paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės (t. 3, b. l. 153–156), savaime nereiškia, kad jam turi būti skiriama švelnesnė bausmė. Tai, kad A. N. nebuvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė, reiškia, kad tam nebuvo teisinio pagrindo, tačiau šis faktas neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. N. bausmę, tinkamai vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtinta laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo A. N. asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra per griežta. Skirti kitokios rūšies bausmę nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Nepagrįstai paskyrus švelnią bausmę, kaltininko sąmonėje susiformuoja nebaudžiamumo jausmas, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodyti, kad A. N. „<...> Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. birželio 22 d., apie 14.50 val., prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilyje „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį narkotinės medžiagos – 94,799 g kanapių dervos pardavė už 500 Eur D. K., taip pat neatlygintinai perdavė 9,445 g kanapių dervos <...>“.