Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

asmens, padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, šeimos nariams – motinai D. Ž., patėviui V. Ž.,

neviešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Rokiškio r., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, 6 klasių išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, neįgaliam, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistam,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. A. 2011m. kovo 28 d., apie 22 val., Aukštakalniu k., Kamajų sen., Rokiškio r., šalia V. K. priklausančios sodybos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip dvidešimt šešis smūgius R. K. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, dešinio smilkinio srityje, dešinės akies viršutiniame voke ir kairės akies vokuose, dešiniame ir kairiame skruostuose, smakre, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvas po kairės akies jungine bei kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimus krūtinės, dešinio ir kairio sąnario srityse, suspausdamas kaklą, dėl ko įvyko mechaninis uždusimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kakle, kaklo minkštuosiuose audiniuose, poliežuvinio kaulo srityje, tyčia nužudė R. K..

R. A. padaryta visuomenei pavojinga veika, atitinkanti BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad su R. K. kartu gyveno apie 20 metų, vedė abu bendrą ūkį. 2011 m. kovo 28 d., grįžęs apie 18 val. iš darbo, namuose rado geriančius alų sugyventinę R. K., R. A. ir jo motiną D. Ž.. Pirma į namus išėjo D. Ž.. Apie 20.00 – 21.00 val. R. K. išėjo palydėti R. A., kuris gyvena pusės kilometro atstumu nuo jo namų. Liepė jai apsimauti savo pirštines, kad nesušaltų rankų. Nesulaukdamas grįžtančios R. K., skambino Žvikams, tačiau niekas telefonu neatsiliepė. Po kelių minučių R.telefonu paskambino D. Ž. ir pranešė, kad nėra R., ją išsivežė du vyrai. Nuėjęs pas Žvikus, matė R. A. veide ties lūpa sumušimą. R. A. atidavė R. K. telefoną ir papasakojo, kad automobiliu privažiavo du vyrai, kurie išsivežė Rajisą. Atvažiavę policijos pareigūnai netoli namų ištryptoje vietoje rado R. K. lavoną. Toje vietoje jokių mašinos pėdsakų nebuvo.

Prašo priteisti 500 Lt turtinės žalos, laidotuvių išlaidoms padengti. Dėl R. K. nužudymo labai pergyveno, patyrė didelį šoką, dvasinį skausmą, jaučiuosi prislėgtas ir vienišas, todėl prašo priteisti 35000 Lt neturtinės žalos.

Nukentėjusysis V. K., nukentėjusiosios R. K. sūnus, parodė, kad jo motina apie 20 metų gyveno su V. K.. Augo pas senelius, nes tėvai negalėjo jo išlaikyti, tačiau motiną lankydavo dažnai. 2011 m. kovo 29 d. sesers uošvė pranešė, kad motina buvo rasta nužudyta.

Yra pareiškęs 50000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Su motina buvo tamprūs santykiai, ji buvo gero būdo, jei reikėdavo, teikdavo jam pagalbą.

Nukentėjusioji A. K., nukentėjusiosios R. K. dukra parodė, kad su motina kartu negyveno nuo 5 metų, ją ir brolį augino seneliai, nes mama tuo metu nedirbo ir neturėjo pajamų. Tačiau motiną lankydavo per kiekvienas atostogas. Apie motinos mirtį pranešė uošvė J. T.. R. A. pažinojo kaip ramų, nešnekų, nebendraujantį, tačiau teko girdėti, kad jis būna agresyvus, yra užpuolęs jos draugę.

Reiškia civilinį ieškinį 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Išgirdus apie mamos mirtį, ištiko šokas. Su mama labai daug bendraudavo telefonu, ją mylėjo ir dukrelė, kuri neteko močiutės.

Nukentėjusioji J. K., nukentėjusiosios R. K. dukra parodė, kad ją užaugino mama ir patėvis. Prieš du metus pradėjo gyventi atskirai nuo jų, tačiau palaikė tamprius santykius. Apie įvykį pranešė brolis V. K.. R. A. pažinojo, jis buvo draugiškas, tačiau po to, kai prieš 3-4 metus jis buvo užpuolęs jos draugę R. U., su juo bendrauti nustojo.

Reiškia civilinį ieškinį 1727,93 Lt turtinei ir 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos, viršijančios 1040 Lt pašalpą, tačiau čekius išsaugojo ne visus. Suma dėl neturtinės žalos grindžiama tuo, kad ji vienintelė iš vaikų augo kartu su mama, mama prižiūrėdavo ir jos vaiką. Mama buvo geros širdies, niekada su niekuo nekonfliktuodavo.

Liudytoja G. K., 2011 m. kovo 28 d., apie 23.30 val., dirbant jai patrule, budėtojo buvo informuota, kad Aukštakalnių kaime yra galimai pagrobta moteris. Drauge su Viešosios tvarkos skyriaus vyr. patruliu M. S. nuvykus į Aukštakalnių kaimą Kamajų sen., Rokiškio r., pasitiko juos prie parduotuvės V. K.. Jis papasakojo, kad grįžęs iš darbo, namuose rado geriančią savo sugyventinę kartu su R. A.. Buvo atėjusi R. A. motina, kuri netrukus išėjo. V. K. gėrė alų kartu, bet vėliau nuėjo miegoti. Jo sugyventinė išėjo palydėti R. A.. Nesulaukęs R. K., skambino jai, tačiau ji telefonu neatsiliepė. Po kurio laiko sugyventinės telefonu atsiliepė R. A. motina ir pasakė, kad R. K. kažkas pagrobė. Tada V. K. nuėjo pas R. A. į namus išsiaiškinti pagrobimo aplinkybių. Jam R. A. papasakojo, kad ją pagrobė du vyrai, atvažiavę tamsia mašina. Tai išgirdęs, paskambino policijai.

Išklausę V. K. pasakojimą, ji, patrulis ir V. K. nuvažiavo pas R. A. į namus. Nuvažiavę pastebėjo, kad R. A. buvo sutrikęs, nervingas, rūkė, jo sportinės kelnės buvo šlapios, rankos nuo šalčio buvo raudonos, rankose buvo nedideli nubrozdinimai. R. A. papasakojo tas pačias aplinkybes, kaip ir V. K.. R. A. neaiškiai kalbėjo, bet jis bandė sakyti mašinos valstybinius numerius. Į klausimą, kaip pas jį atsirado jos telefonas, jis pasakė, kad tą telefoną jam numetė vedama į mašiną R. K.. Po to su M. S. ir V. K. išvažiavo ieškoti vietos, kurioje galėjo būti sustojęs automobilis. Sustojus ant pagrindinio kelio ir einant link V. K. sodybos pramintu sniege taku palei sodą, priėjo ištryptą vietą, kurioje patrulis M. S. rado R. K. lavoną. Į įvykio vietą atvyko operatyvinė grupė, kuri apžiūrėjo ją ir aprašė. Įvykio vietoje buvo matyti tik dviejų žmonių pėdos: moteriškų ir vyriškų batų, tačiau automobilio pėdsakų nebuvo. Moters lavonas buvo išrengtas, viršutiniai drabužiai sukelti į viršų. Ji gulėjo aukštielninka. Matėsi kraujo dėmelių. Pagal pateiktą R. A. versiją tikrino ar yra dviejų vyrų ir moters vedimo pėdsakai, tačiau tokių pėdsakų nerado.

Liudytojas M. S., Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato VTS vyresnysis patrulis, parodė, kad 2011 m. kovo 28 d., apie 23 val. buvo gautas PK budėtojo pranešimas nuvykti į Aukštakalnių kaimą, kuriame dingo moteris. Paaiškino, kad pranešėjas lauks prie parduotuvės. Nuvykus į sutartą vietą, sutiko V. K., kuris papasakojo, kad jo namuose, viešint R. A., buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Po kurio laiko, kai R. A. nutarė eiti namo, o jo sugyventinė pasisiūlė palydėti. Nesulaukęs grįžtančios sugyventinės, V. K. bandė skambinti jai telefonu, tačiau telefonu atsiliepė A. motina ir paaiškino, kad sugyventinė pagrobta. Drauge su V. K. nuvažiavo į R. A. namus. R. A. buvo išsigandęs, ranka buvo šiek tiek sumušta. Jis paaiškino, kad einant namo drauge su R. K., sustojo juodas automobilis, kuriuo važiavę du vyriškiai paprašė jo parūkyti ir sumušė, o R. K. nusivedę už parankių į automobilį, nusivežė. Nuvažiavo su V. K. į įvykio vietą, kurioje buvo matyti grumtynių ištryptas sniegas. Pašvietė prožektoriumi ir 10-15 metrų atstumu nuo tos vietos pastebėjo moters kūną. Priėjęs arčiau, pamatė, kad jis išrengtas, spėjęs atšalti ir sustingti. Mašinų pėdsakų nebuvo, į grumtynių vietą su mašina privažiuoti neįmanoma. Apžiūrėjus šią vietą, buvo matyti tik dveji grumtynių pėdsakai: vieni vyriškos avalynės, kiti - moteriškos. Moters vedimo už parankių pėdsakų taip pat nebuvo rasta.

Liudytoja E. U. parodė, kad 2010 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, ją miegančią smaugė R. A.. Atsimerkusi pamatė R. A. užlipusį jai ant krūtinės. Apgynė netoli miegojęs A. K.. Po užpuolimo kakle buvo smaugimo žymės. Praėjus kiek laiko paklausė R. A. kodėl jis taip pasielgę, tačiau jis atsakė, kad neatsimena. R. A. buvo užpuolęs ir dukrą R. U..

Liudytoja R. U. parodė, kad R. A. pažinojo, bet bendraudavo retai. Prieš 5 – 6 metus, viešėjo pas draugę J. K.. Grįžtant namo sutiko R. A.. Jis nurodė namą, kuriame, neva, yra jos mama ir pasakė, kad ji kviečia ateiti. Namas buvo negyvenamas, ten mamos nebuvo. Tuomet R. A. griebė už kaklo, tačiau pavyko pabėgti.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad 2011 m. kovo 28 d. apie 16.30 val. sūnus R. A. išėjo į parduotuvę pirkti cigarečių. Nesulaukusi sūnaus, išėjo jo ieškoti pas V. K.. Iš karto durų niekas neatrakino, bet po 5 minučių įsileido. Jo namuose rado R. K. ir sūnų R. A., geriančius 8 laipsnių stiprumo alų. Jie tarpusavyje visada elgiasi kaip motina su vaiku: kabinėjasi, stumdosi. Po kelių minučių grįžo V. K.. Kvietė sūnų eiti namo, tačiau jis neklausė. R. K. pažadėjo jį palydėti namo arba paguldyti nakčiai. Apie 20 val. sūnus R. A. grįžo namo vienas. Sūnaus drabužiai buvo šlapi, pastebėjo, kad praskelta jo lūpa. Sūnus pasakojo, kad automobiliu privažiavę vyrai paprašė cigaretės ir jį sumušė, sakė, kad rado telefoną, o Rają išsivežė tie du vyrai. Pamačiusi pas sūnų R. K. telefoną, paskambino V. K. ir pranešė, kad Rajisą išsivežė du vyrai.

R. A. linkęs išgėrinėti, o kai pasigerdavo, jis būdavo labai meilus, šnekus, lįsdavo bučiuotis. Išgertuvių metu dažnai būdavo mušamas, nors jis pats muštis nemoka. Moterų gėdydavosi. Liudytoja E. U. parodymai, neva, sūnus ją buvo užpuolęs, yra melagingi - sūnus sakė, kad jis jos nelietė. Sūnus taip pat pasakojo, kad R. U. pasiūlė užeiti į tvartą išgerti jo turėto gėrimo. Abu gėrė, po to abu susistumdė. Kaimynas Baranauskas pasakojo, kad jis išgirdęs tvarte rėkavimus, nuėjo pažiūrėti ir pamatė Renatą ir Raimondą. Renatą pabarė, kad ji su išgėrusiu vaiku lenda į negyvenamą patalpą. Renata jam atsakiusi, kad jis ją pasikvietė išgerti.

Kalbėjo su sūnumi ir Rokiškio ligoninėje. Jis papasakojo, kad, lydint Rajai jį namo, jiedu sutiko Mackų. Sūnus jį apibūdino kaip „dėdę, kuris pavogė senelio mašiną“. Iš šio paaiškinimo suprato, kad kalba eina apie Mackų. Jis nešėsi tašėje 6 „bambalius“ alaus. Pasakė R. K., kad atvažiavo pas juos į svečius ir nori išgerti. R. K. atsakė, kad bijo vyro ir pasiūlė išgerti sode. Begeriant, M. nuėjo nusišlapinti, tuo tarpu R. K. vieną butelį paslėpė. M., supratęs, kad nėra vieno butelio, pradėjo mušti R. K.. Ji bandė pasprukti, tačiau M.vėl ją pasigavo ir mušė kojomis bei rankomis. M. su šaka savo pėdas išvalė ir liepė jam pripėduoti, buvo užsivilkęs ir jo striukę.

Sūnus gimė su cerebraliniu paralyžiumi dėl gimdymo traumos. R. A. kojos yra neišsivystę, jis ant vienos kojos pastovėti negali, todėl neaišku kaip jis galėjo suspardyti žmogų. Praeityje R. A. buvo sumuštas kaimyno, gulėjo ligoninėje. Po šio sumušimo nevaldo rankos iš peties, pasidarė jautresnis, nervingesnis. Su R. K. jie kiekvieną vasarą eidavo dviese grybauti, rinkti sraigių. Surinktas gėrybes priduodavo ir pirkdavo „bambalį“.

Sūnus pradėjo vaikščioti būdamas 3 metų, kalbėti - būdamas 7-8 metų. Lankė specializuotą mokyklą, kurioje pramoko šiek tiek daugiau žodžių, buvo supažindintas su skaičiais ir raidėmis. Sūnus gauna neterminuotą invalidumo pensiją. Vaistų nevartodavo. Alkoholiui R. A. užsidirbdavo iš atsitiktinių darbų.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad 2011 m. kovo 28 d. R. A., būdamas išgėręs, išėjo į parduotuvę pirkti cigarečių. Ilgai negrįžo, todėl jo motina D. Ž., išėjo jo ieškoti. Pardavėja jai pasakė, kad Raimondas nusipirko alaus. Žmona supratusi, kad jis gali būti pas K., ten jį ir rado. Vieną „bambalį“ jau buvo pradėję gerti, o kitą žmona atėmė ir grįždama pridavė į parduotuvę. R. A. parėjo vėlai. Klausė jo, kodėl jis neatsiliepė telefonu, kur jo telefonas. R. A. iš kišenės išėmė R. K. telefoną, po to paieškojęs, kišenėje surado ir savo telefoną. Iš jo kalbos, veido, koordinacijos suprato, kad jis yra neblaivus. R. A. papasakojo, kad einant su R. kesyliene, privažiavo mašina, iš jos išlipę du vyrai, paprašė parūkyti ir trenkė jam į veidą. Po to vyrai R. K. išsivežė. Žmona D. Ž. R. K. telefonu paskambino V. K. ir pasakė, kad Rają išsivežė du vyrai. Netrukus V. K. atėjo ir klausinėjo R. A. apie R. K. pagrobimą. Sekančią dieną, t.y. 2011 m. kovo 29 d. R. A. kambaryje ant sekcijos rado vieną rudos spalvos pirštuotą pirštinę (t. 1, b. 1. 96-97).

Teismo psichiatras ekspertas Kęstutis Mikučionis teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą ir paaiškino, kad R. A. žodynas skurdus, jis nesilaiko elementarių higienos reikalavimų. Išvada skirti gydymą bendro stebėjimo sąlygomis buvo priimta todėl, kad gydant šiuo režimu su pacientais dirba daugiau socialinių darbuotojų, kurie moko tiek bendravimo, tiek higienos įgūdžių. Minėtu režimu jis gydomas ir šiuo metu.

R. A. liga galėjo įtakoti liudytojų R. U. ir E. U. papasakotą jo elgesį - užpuolė, bandė smaugti, o paskui nieko neatsimena. Trumpi sąmonės atsijungimai galimi: jis nei iš šio, nei iš to atsijungia, kažkas „susivaidena“ jam, o po to nieko neatsimena. Ligoninėje R. A. šiuo metu yra ramus ir yra tinkamas gydyti bendro stebėjimo sąlygomis, tačiau, jei jo elgesyje pasireikš agresija, komisija kreipsis į teismą dėl režimo pakeitimo.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ant keliuko, vedančio į V. K. sodybą, jokių automobilio vėžių nėra, tik neryškūs avalynės pėdsakai. Dešinėje keliuko pusėje spausto sniego (galimai išgulėto) pėdsakai. Išminto sniego, vedančio į sodo gilumą, nematyti, tik 10 m. atstumu nuo keliuko link sodo užfiksuoti dveji avalynės pėdsakai. Einant išmindžiotu taku, rastas R. K. išrengtas lavonas su išorinėmis smurto žymėmis. Įvykio vietoje rasta ir paimta: plaukai, rausvos dėmės, panašios į kraują, šukos, užtrauktuko segtuvas, monetos, pirštuota rudai pilkos spalvos pirštinė (t. 1, b. 1. 8-21).

Teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje M 120/11(05) nurodyta, kad R. K. mirė nuo mechaninio uždusimo, suspaudus kaklo organus. R. K. nustatyti sužalojimai: mechaninis uždusimas, suspaudus kaklą pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kakle, kraujosruvomis kaklo minkštuosiuose audiniuose, poliežuvinio kaulo srityje ir bendrais mirties nuo uždusimo požymiais, poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinio smilkinio srityje, dešinės akies viršutiniame voke ir kairės akies vokuose, dešiniame ir kairiame skruostuose, smakre, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvos po kairės akies jungine bei kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai krūtinės, dešinio ir kairio sąnario srityse. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dvidešimt šešių kietų bukų, turinčių ribotus paviršius, poveikių, galimai smūgiuojant kumščiais, spardant kojomis ir pan. (t. 1, b. 1. 25-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 151/11(01) nurodyta, kad atlikus R. K. rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu DNR tyrimą, nustatytas R. K. DNR profilis su 99,999999999999% tikimybe su galimai R. A. DNR priemaiša. Atlikus R. A. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu DNR tyrimą, nustatytas R. A. DNR profilis su 99,999999999996% tikimybe ir galimai R. K. DNR priemaiša (t. 1, b. 1. 32-35).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad 2011-03-29 liudytojas V. Ž. pateikė R. A. striukę, džemperį, sportines kelnes, sportinius batus, pirštuotą pirštinę, R. A. mobilųjį telefoną NOKIA7360 (t. 1, b. 1. 98-99).

Daiktų apžiūros protokole konstatuota, kad pirštuota pirštinė, rasta ir paimta įvykio vietoje, ir pirštuota pirštinė, paimta iš R. A. namų, yra vienodos (t. 1, b. 1. 100, 104).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G335/ll(05) nurodyta, kad R. A. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, dešinėje plaštakoje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. 1. 126-127).

2011m. kovo 29 d., 4.43 val. R. A. kraujyje rasta 0,83 promilių etilo alkoholio (t. 1, b. 1. 116).

Ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-38/2011 nurodyta, kad R. A. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - sunkiu protiniu atsilikimu. R. A. ir dabar serga minėtu lėtiniu psichikos sutrikimu. Visuomenei pavojingos veikos padarymo metu R. A. pagal savo psichinę būklę negalėjo suvokti pavojingo savo veiksmų pobūdžio ir negalėjo savo veiksmų valdyti. Po visuomenei pavojingos veikos padarymo ir šiuo metu R. A. negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teismo posėdyje. R. A. yra pavojingas visuomenei ir jam reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specialioje ligoninėje (t. 2, b. 1. 6-8).

Rokiškio rajono savivaldybės Kamajų seniūno pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgiasi keistokai, yra neprognozuojamas (2 t., b.l. 25).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. K. mirė nuo mechaninio uždusimo, suspaudus kaklo organus. Visuma byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų patvirtina, jog būtent R. A. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau dvidešimt šešių smūgių R. K. į įvairias kūno vietas bei suspaudė jos kaklą, dėl ko įvyko mechaninis uždusimas, t.y. tyčia nužudė R. K.. Iš R. A. šeimos narių D. Ž. ir V. Ž., apklaustų liudytojais, parodymų matyti, kad R. A. jiems yra pasakojęs skirtingas įvykio versijas. Pagal pirmąją versiją jį ir R. K. užpuolė du vyrai, kurie R. K. nusivedė iki mašinos ir nuvažiavo. Gydydamasis Rokiškio ligoninėje motinai pasakojo, kad R. K. mirtinai sumušė M.. Abi versijos paneigiamos byloje esančiais įrodymais. Iš į įvykio vietą atvykusių patrulių G. K. bei M. S. parodymų bei įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad šalia R. K. lavono rasti tik dveji avalynės pėdsakai – moters ir vyro, automobilio vėžių nerasta, nors pareigūnai kruopščiai tikrino R. A. papasakotas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad Aukštakalnių kaime nesilanko, pažįstamų ten neturi (2 t., b.l. 51-52). Jo žodžius teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis V. K., nurodydamas, kad nei jis, nei R. K. su A. M. nėra niekada bendravę. Taigi, nustatyta, kad įvykio vietoje be R. A. ir R. K., pašalinių asmenų nebuvo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. K. rankų panagių turinyje rasta K. DNR profilis su galimai A. DNR priemaiša, o R. A. rankų panagių turinyje rasta jo DNR profilis su galimai R. K. DNR priemaiša. Šių įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d., padarė būtent R. A..

Atlikus teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę, nustatyta, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ekspertizės atlikimo metu R. A. sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – sunkiu protiniu atsilikimu. Visuomenei pavojingos veikos padarymo ir šiuo metu R. A. nesuvokia savo daromų veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Teismas, įvertinęs patologinę R. A. būklę, daro išvadą, kad R. A. įstatymu uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu yra nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Nustatant konkrečios rūšies priverčiamąją medicinos priemonę, atsižvelgtina į baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo laipsnį, veiką padariusio asmens psichikos sutrikimo laipsnį, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte išdėstytas rekomendacijas. R. A. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą – nužudė žmogų. Be priežasties buvo užpuolęs dar dvi moteris, kurioms pavyko pabėgti. Psichiatras ekspertas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad R. A. liga gali įtakoti trumpus sąmonės atsijungimus, kurių jis vėliau neatsimena. Psichologinėje ekspertizės dalyje nurodyta, kad tiriamajam yra būdingas emocinis su fiziniu smurtu susijęs agresyvumas, ypatingai apsvaigus nuo alkoholio. Gana stipriai išreikštas polinkis delinkventiniam elgesiui. Taigi, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės ir be specialisto priežiūros, R. A. gali padaryti žalos visuomenei, kitiems asmenims ir sau pačiam, todėl skirtinas gydymas izoliavus nuo visuomenės (stacionarinis stebėjimas).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis rekomenduojamas R. A. priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Posėdyje dalyvavęs teismo psichiatras Kęstutis Mikučionis paaiškino, kodėl gydymas bendro stebėjimo sąlygomis R. A. yra tinkamiausias. Jo žodžiais tariant, šis režimas ypatingas tuo, kad su pacientais dirba daug socialinių darbuotojų. R. A. neturi higienos ir bendravimo įgūdžių, jo žodynas skurdus, skaičiuoja blogai. Todėl teismas pritaria teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės išvadoje siūlomą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuri orientuota ne tik į ligonio gydymą, bet ir į jo įgūdžių ugdymą, juolab, kad pablogėjus jo sveikatai, psichiatrijos ligoninės speciali komisija turi įstatymu numatytą galimybę kreiptis teikimu į teismą dėl režimo pakeitimo.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš R. A. 500 Lt turtinei ir 35000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 50-51). Nukentėjusieji V. K. ir A. K. civiliniais ieškiniais prašo priteisti po 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 66-67, 72-73). Nukentėjusioji J. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 1727,93 Lt turtinei žalai ir 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 79-80).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 str. 1 d. nurodyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Be to, pagal BPK 109 str., nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlyginama tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis. Dėl to šio asmens baudžiamojoje byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokiu atveju žalos atlyginimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Dėl šių motyvų nukentėjusiųjų V. K., V. K., A. K. ir J. K. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

Daiktiniai įrodymai – R. A. rūbai, nutarčiai įsiteisėjus, grąžintini motinai D. Ž.. R. K. rūbai ir lyginamieji pavyzdžiai - nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p.,

NUTAR IA:

R. A., padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nukentėjusiųjų V. K., V. K., A. K. ir J. K. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Daiktinius įrodymus – R. A. rūbus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti motinai D. Ž.. R. K. rūbus ir lyginamuosius pavyzdžius - nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.