Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-03-20 · Civilinė byla Nr. 2VP-7555-188/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-20
Bylos Nr.
2VP-7555-188/2018
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01652-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Pareiškėjas
I. K.
Civilinė byla Nr. 2VP-7555-188/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01652-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.4.11.; 3.5.1.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 20 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą dėl antstolės Ramunės Mikliušienės veiksmų, suinteresuoti asmenys- antstolė Ramunė Mikliušienė, UAB „SB lizingas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. K. skundu prašo atšaukti antstolės Ramunės Mikliušienės 2018 m. sausio 19 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02010 ir nenukreipti išieškojimo į asmenines lėšas, kurių bendra suma neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio. Skunde nurodyta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, privalo imtis visų teisėtų priemonių atsižvelgiant į išieškotojo ir skolininko teises. Taip pat turi vadovautis proporcingumo interesų derinimo principu. Teigia, kad vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje NR. 3K-7-315-421/2017.

Antstolė Ramunė Mikliušienė 2018 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. S-18-64-3395 vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02010 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydama, kad skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 643, 644 straipsniai). Nurodė, kad CPK 634 straipsnio 2 dalis numato, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teise bei įstatymų saugomus interesus. Taip pat nurodė, kad vykdant minėtą dokumentą, patikrinus skolininkės turtinę padėtį, nustatyta, kad skolininkė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Jos gaunamos mėnesinės pajamos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinių socialinių draudimų ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis yra 178,14 Eur. Antstolės 2018 m. sausio 19 d. nurodyme Nr. S-18-64-1661 priverstinai nurašyti pinigines lėšas nustatyta pinigų suma, tai yra 178,14 Eur, kuria asmuo gali disponuoti per 1 kalendorinį mėnesį. Antstolė pažymėjo, kad išskaitymas iš skolininkės gaunamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV) paskirtos nuolatinės vaiko priežiūros išmokos, kuri paskirta nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2019 m. vasario 5 d. nebus vykdomas, kadangi nustatyta lėšų suma, t. y. 178,14 Eur, kuria asmuo gali disponuoti per 1 kalendorinį mėnesį, suma neareštuota.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji skundžia antstolės Ramunės Mikliušienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02010, kuriais antstolė 2018 m. sausio 19 d. priėmė nurodymą „Priverstinai nurašyti pinigines lėšas“ Nr. S-18-64-1661, kuriuo įpareigojo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemą (toliau – PLAIS) iš skolininkės gaunamų pajamų išskaityti 670,78 Eur, o lėšų sumą, t.y. 178,14 Eur paliko skolininkei disponuoti.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad antstolė Ramunė Mikliušienė atlieka išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02010 pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-2002-188/2016 dėl 516,95 Eur (penkių šimtų šešiolikos eurų 95 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,99 Eur (vienuolikos eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. K. (buv. Amulytės) išieškotojai UAB „SB lizingas“ (v.b.l. 2). Vykdydama išieškojimą, antstolė 2016 m. rugsėjo 12 d. išsiuntė raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą adresu Kėdainiai, Kęstučio g. 9-14, (v.b.l. 5). Antstolei 2018 m. sausio 1 d. pateiktus užklausą SODRAI nustatyta, kad skolininkė gauna pajamas iš VSDFV (v.b.l. 30). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis skolininkė jokių transporto priemonių neturi (v.b.l. 24). Nustačius, kad skolininkė gauna pajamas iš VSDFV, antstolė 2018 m. sausio 19 d. nurodymu „Priverstinai nurašyti pinigines lėšas“ Nr. S-18-64-1661 vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02010, vadovaujantis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, įpareigojo PLAIS iš skolininkės gaunamų pajamų išskaityti 670,78 Eur, o lėšų sumą, t.y. 178,14 Eur paliko skolininkei disponuoti (v.b.l. 34).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Pareiškėja pateiktu skundu nurodo, kad antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į jos gaunamas pajamas ir taip pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalį.

CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Remiantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintose Sprendimų vykdymo instrukcijose (toliau – SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas SVI. Remiantis CPK 739 straipsniu taip pat negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai ir išeitinės išmokos.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkei geranoriškai neįvykdžius reikalavimo sumokėti skolą išieškotojui, 2018 m. sausio 19 d. buvo priimtas nurodymas Nr. S-18-64-1661 „Dėl skolos išieškojimo“, kuris pateiktas PLAIS, nustačius, kad skolininkė gauna išmokas. PLAIS minėtu patvarkymu buvo įpareigota priverstinai nurašyti pareiškėjai priklausančias išmokas 670,78 Eur sumai. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies nuostatos numato, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus ne daugiau kaip 20 proc., o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Taigi CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas (išmoką – netekto darbingumo pensiją bei nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją). Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja itin akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinę bylą Nr. 3K-7-315-421/2017, kurioje išieškojimas antstolio patvarkymu buvo nukreiptas į periodinių išlaikymo išmokų po 86,89 Eur išieškojimą į skolininko (pareiškėjo) darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas, gaunamus Vilniaus pataisos namuose, reikalaudama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA; išskaitytas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Šio patvarkymo bylą nagrinėję teismai nepanaikino ir jo teisėtumo klausimas nėra kasacijos objektas. Tačiau ši aplinkybė įrodo, kad antstolė išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasi CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Teismas išaiškino, kad šios išskaitos turi būti atliekamos ir iš skolininko pajamų, jo gaunamų į pataisos įstaigoje esančią sąskaitą. Teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kurioje teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino neteisėtu antstolės 2016 m. gegužės 13 d. patvarkymo Nr. S16-3600, kuriuo areštuotos lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nenurodant reikalavimo vykdant išieškojimą iš pajamų vadovautis CPK 733–743 straipsnių nuostatomis ir iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Teismas, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011).

Šiuo konkrečiu atveju išieškojimas antstolio patvarkymu yra nukreiptas į skolininkės gaunamas išmokas iš VSDFV ir išieškotojos naudai, iš jų neišskaitant 178,14 Eur, taigi faktinė situacija šioje byloje skiriasi iš esmės. Tai reiškia, kad skolininkės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-7-315-421/2017, nesudaro pagrindo ja remtis, nes šių bylų faktinės aplinkybės nėra tokios panašios.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, matyti, kad antstolė, nurodydama PLAIS nurašyti pareiškėjai priklausančias lėšas, paliekant 178,14 Eur per 1 kalendorinį mėnesį, nepažeidė civilinio proceso normų, todėl antstolės 2018 m. sausio 19 d. nurodymas „Priverstinai nurašyti pinigines lėšas“ Nr. S-18-64-1661 vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02010 yra teisėtas, jį naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas dėl antstolės Ramunės Mikliušienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės Ramunės Mikliušienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02010.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė