- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- eI2-8821-809/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05445-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- D. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "Gintauto transportas"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. (D. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Gintauto transportas“).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. kovo 27 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760209701, galiojantis iki 2024-10-23.
Nurodo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės); 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu (asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje); UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunkčiu (darbdavio (priimančios įmonės, priimančio subjekto) vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą; (darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus).
Dėl UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų taikymo nurodo, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Gintauto transportas“ (toliau – ir Bendrovė) sudarytos darbo sutarties 1.3.1 punkte nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 1 220 Eur mėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. (2022 metais MMA nustatytas 730 Eur x 1,65 koeficientas = 1 204,50 Eur). 2023 m. nustačius 840 Eur dydžio MMA, darbo sutartis buvo pakeista darbdaviui įsipareigojant mokėti 1 420,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių (840 Eur x 1,65 koef. = 1 386 Eur). Atsakovas Sprendime nurodė, kad patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad darbdavys – Bendrovė nei vieną mėnesį nemokėjo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio – 1 220 Eur. Pareiškėjui darbo užmokestis visus darbo Bendrovėje mėnesius buvo mokamas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. Tačiau iš Bendrovės pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad pareiškėjui už 2022 metų gruodžio mėn. dalį buvo priskaičiuotas 1 349,39 Eur darbo užmokestis, o per 2023 m. 3 mėnesius priskaičiuotas 8 468,04 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 2 822,68 Eur per mėnesį. Taigi, priskaičiuoto (ir išmokėto) darbo užmokesčio pareiškėjui dydžiai leidžia pagrįstai teigti, kad tiek teikiant dokumentus atsakovui dėl leidimo gyventi Lietuvoje, tiek vykdant leidime nurodytas sąlygas, tiek vertinant pareiškėjo gaunamas pajamas, UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunkčio taikymo nurodo, kad Valstybinė darbo inspekcija Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) nutarimą skirti Bendrovės vadovui administracinę nuobaudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą priėmė 2021 m. gruodžio 14 d. VDI nutarimas buvo apskųstas skundu, dėl kurio Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. priėmė nutarimą, o pastarąjį apskundus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. priėmė nutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą atnaujino ir 2023 m. kovo 21 d. nutartimi Nr. 2AT-14-511/2023 paliko nepakeistą VDI 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą. Todėl laikytina, kad nutarimas skirti Bendrovės direktoriui administracinę nuobaudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą įsiteisėjo 2023 m. kovo 21 d. VDI nutarimą skirti administracinę nuobaudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą juridiniam asmeniui UAB „Gintauto transportas“ priėmė 2021 m. gruodžio 14 d. Šis nutarimas yra apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, sprendimas iki šiol nėra priimtas. Taigi, laikytina, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą juridiniam asmeniui UAB „Gintauto transportas“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra įsiteisėjęs. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo išduotas anksčiau, nei UAB „Gintaro transportas“ vadovui A. K.buvo skirta administracinė nuobauda.
Pažymi, kad UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunkčio normos negalima aiškinti niekaip kitaip, kaip tik tokiu būdu, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas tik tokiu atveju, kai darbdavys už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas yra nubaudžiamas iki leidimo laikinai gyventi išdavimo. Priešingu atveju būtų visiškai nepateisinami atsakovo veiksmai – leidimo užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas pažeidžiant įstatymus.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad asmuo Bendrovėje įdarbintas nuo 2022-12-14 ir nei vieną mėnesį užsieniečiui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota, kad tiek užsieniečiui, tiek Bendrovei buvo žinoma, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojams negali būti mokamas atlyginimas, mažesnis nei 1 204,5 Eur. Migracijos departamentas kreipėsi į bendrovę dėl papildomų duomenų, kuriuos išnagrinėjęs padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo mokamas atlyginimas mažesnis nei MMA ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis Bendrovėje), todėl konstatavo, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Taip pat 2023-03-22 Valstybinė darbo inspekcija pateikė pranešimą, kad 2023-03-21 buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria paliko nepakeistą 2021-12-14 Valstybinės darbo inspekcijos nutarimą Nr. ROIK 21150334726, kuriuo Bendrovės direktorius A. K. buvo nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 3 000 Eur bauda, kadangi pažeidė Darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalis 2 punkto nuostatas (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 19 punkto a papunkčiu, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, t. y. duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbdavys ir darbdavio (priimančiosios įmonės, priimančiojo subjekto) vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.
Dėl pareiškėjo argumentų nurodo, jog Migracijos departamentui paprašius Bendrovei pateikti paaiškinimus ir papildomus duomenis, prie skundo pateiktos pažymos apie pareiškėjui mokėtą užmokestį nebuvo pateiktos. Migracijos departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą gavo oficialius 2023-02-23 ir 2023-03-27 duomenis, kad pareiškėjas įdarbintas įmonėje nuo 2022-12-14, jam išmokėtos sumos, kurių dydis svyruoja nuo 116,19 iki 597,89 Eur. Iš to seka, kad Bendrovė nors ir teikia duomenis apie pareiškėjui mokamą atlyginimą, tačiau jis nėra mokamas pagal darbo sutartyje sulygtas sąlygas bei Migracijos departamentui pateiktą tarpininkavimo raštą. Mano, kad būtent šie duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokamą atlyginimą, o ne pareiškėjo pateiktose pažymose nurodytos sumos.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam leidimas laikinai gyventi panaikintas ir tuo pagrindu, jog VDI buvo paskyrusi Bendrovės vadovui administracinę nuobaudą, nurodo, jog argumentai, kad leidimas laikinai gyventi buvo išduotas prieš tai, kai darbdavys buvo nubaustas, nėra reikšmingi vertinant ginčijamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes, nagrinėjamu atveju, jie nepaneigia nustatyto ir paties pareiškėjo neginčijamo fakto, t. y., kad 2023-03-21 buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas 2021-12-14 Valstybinės darbo inspekcijos nutarimas Nr. ROIK 21150334726, kuriuo Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 3 000 Eur bauda. Pažymi, kad įstatymo leidėjas leidimo gyventi panaikinimo pagrindus taip pat susiejo ir su darbdavio įsipareigojimų įvykdymo konkrečiu terminu, t. y. nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Duomenų, kad pareiškėjo darbdavys baudą būtų sumokėjęs taip pat nėra.
Pasisakydami dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nurodo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus
Pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2023 m. kovo 27 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760209701, galiojantis iki 2024-10-23, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkčiu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais bei UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunkčiu.
UTPĮ (2023 m. birželio 30 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunktį, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtent pareiškėjui tenka pareigą laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. spalio 23 d. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
Dėl UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų taikymo teisėtumo
UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 730 Eur. Tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojams yra nustatytas reikalavimas mokėti ne mažesnį atlyginimą nei MMA, padaugintą iš koeficiento 1,652 (teisinis pagrindas – Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 (2022-01-03 redakcija) 2,5 papunktis)). Taigi, ginčo laikotarpiu aktualus darbo užmokestis, kuris atitinka nurodytą prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte, turėjo būti 1 204,5 Eur (730 Eur x 1,652).
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjui, kuris Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022-12-14, už 2022 m. 12 mėn. buvo išmokėta 116,19 Eur; už 2023 m. sausio mėn. 516,36 Eur; už 2023 m. vasario mėn. 598,89 Eur. Kaip matyti iš šias faktines aplinkybes patvirtinančių ir į bylą pateiktų oficialių duomenų (SODROS duomenys apie asmenį ir jo draudėją), nei vieną mėnesį pareiškėjui nebuvo mokamas įstatymu nustatytas ne mažesnis kaip 1 204,5 Eur darbo užmokestis. Pareiškėjas su skundu nors ir pateikė Bendrovės parengtas Pažymas apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn., tačiau Bendrovės vidaus buchalteriniai dokumentai oficialių SODROS duomenų nepaneigia. Teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, todėl pritaria Departamento išvadoms, kad būtent SODROS duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokėtą atlyginimą, tuo labiau, kad SODROS duomenų neteisėtumo pareiškėjas jokiais įrodymais priešingai neįrodė. Darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis visus darbo Bendrovėje mėnesius buvo mokamas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, o tai neatitiko UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).
Pareiškėjas 2022-08-25 prašyme nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu, t. y. 2022 m. MMA buvo 730 Eur; 2023 m. – 840 Eur. Į bylą pateikti SODROS duomenys patvirtina, kad pareiškėjui, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. buvo mokamas darbo užmokesti nuo 116,19 Eur iki 598,89 Eur. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus, Departamentas pagrįstais turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pajamų pragyventi Lietuvoje (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio taikymo teisėtumo
Pagal šią teisės nuostatą leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei bendrovė, įdarbinusi užsienietį pagal darbo sutartį, yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.
Byloje nėra ginčo, kad Valstybinė darbo inspekcija 2021-12-14 nutarimu Nr. ROIK 21150334726 Bendrovės direktorių A. K.už Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus, pripažino padariusį ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir jam skyrė 3 000 Eur baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-21 nutartimi Valstybinės darbo inspekcijos 2021-12-14 nutarimas Nr. ROIK 21150334726 paliktas galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) papunkčio nuostatą yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019).
Pareiškėjo skundo teiginys, kad jam leidimas gyventi buvo išduotas prieš tai, kai darbdavys buvo nubaustas, šiame kontekste neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi teisės nuostatų pažeidimo, už kurį direktoriui pritaikyta administracinė atsakomybė, padarymo metu, A. K.buvo Bendrovės atstovas, įgyvendinantis vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, jog nagrinėjamu atveju neabejotinai yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas dėl ko yra pagrindas konstatuoti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) paunktyje įtvirtintą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą. Šios nuostatos taikymo pagrindą taip pat sudaro ir tai, kad byloje nėra duomenų, jos direktorius būtų sumokėjęs jam VDI nutarimu paskirtą baudą.
Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo Sprendimas pripažintinas pagrįstu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. R. (D. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.