Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M., V. T., M. S., J. T. J., Ž. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. M., V. T., M. S., J. T. J. ir Ž. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-859-329/2012 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ir Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėjai A. M., V. T., M. S., J. T. J., Ž. G. panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-859-329/2012 ir panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2012 m. vasario 15 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo AB „Lietuvos dujos“ pareiškimas nustatyti pareiškėjui AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į vidutinio slėgio dujų tinklus, kurių bendras ilgis 209,96 m, esančius adresu (duomenys neskelbtini), buvo tenkintas pilna apimtimi; priteisti iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškėjo A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Civilinėje byloje Nr. 2-859-329/2012 pateikti duomenys patvirtina, kad teismui tikrai turėjo kilti pagrįstų abejonių apie suinteresuotų asmenų, nagrinėjamoje civilinėje byloje, buvimą, kadangi kartu su pareiškėjo AB „Lietuvos dujos“ pateiktu pareiškimu į bylą pateikė 2001 m. birželio 4 d. dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktą, kuriame nurodyta, kad užsakovas buvo pareiškėjas A. M., kas patvirtina, kad teismui buvo žinoma apie neįtrauktus suinteresuotus asmenims. Tiek byloje, esantis 2001 m. birželio 4 d. dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas A. M. buvo dujotiekio užsakovas, tiek su prašymu atnaujinti procesą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad teismas savo sprendimu pasisakė dėl neįtrauktų asmenų.

9.2. Pareiškėjai neginčija paties fakto, jog teisių registracija viešajame registre iš tikrųjų atlieka teisių išviešinimo funkciją, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjai ankstesniais laikotarpiais reguliariai netikrindami nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų, neveikė kaip pakankamai apdairūs ir rūpestingi nekilnojamojo turto savininkai, kadangi, akivaizdu, jog turėdami nuosavybės teisę į konkretų nekilnojamąjį turtą, turto savininkai turi pagrįstą pagrindą tikėtis, jog jų nuosavybė yra neliečiama, todėl ir pareiškėjų intereso - kartkartėmis tikrinti nekilnojamojo registro išrašus, nebuvimas niekaip negali būti pripažįstamas kaip pareiškėjų nebuvimas pakankamai apdairiais bei rūpestingais nekilnojamojo turto savininkais.

9.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal tuomet galiojusias CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju negalėjo būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Taigi pagal sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) metu galiojusias procesinės teisės normas toks prašymas galėjo būti pateiktas tik iki 2013 m. kovo 16 d. Ši teismo išvada nepagrįsta, kadangi ši norma buvo pakeista 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo redakcija XII-2751 ir nustatytas tik 5 metų terminas, įstatymo pakeitimas priimtas nepasibaigus 5 metų terminui nuo sprendimo priėmimo (2012 kovo 16 d.).

9.4. Neginčytina aplinkybė, kad, nagrinėjamu atveju, į teismą dėl proceso atnaujinimo buvo kreiptasi vėliau negu po 5 (penkerių) metų, po ginčijamo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjų manymu, jų nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje yra prašoma atnaujinti procesą, susidarė išskirtinė teisinė situacija, nes dėl AB „Lietuvos dujos“ nesąžiningo elgesio, neįtraukus pareiškėjų į nurodytąją bylą dalyvaujančiais asmenimis, t. y. žinant ir turint informacijos, kad dujotiekis nuosavybės teise priklauso, būtent pareiškėjams, įgyjamosios senaties pagrindu šis dujotiekis buvo pripažintas AB „Lietuvos dujos“ nuosavybe, todėl tokiu būdu, be jokio teisinio pagrindo buvo paneigta pareiškėjų nuosavybės teisė, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra aiškiai įtvirtinta, kad nuosavybė yra neliečiama. Neatnaujinus termino pareiškėjams, būtų pažeistas visuotinis teisės principas, kad iš neteisės neatsiranda teisė, kadangi AB „Lietuvos dujos“ ir jos teisių perėmėja AB „Energijos skirstymo operatorius“ neteisėtų veiksmų pagrindu įgytų nuosavybę į dujotiekį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai, atitinkamai, dėl tokių neteisėtų veiksmų prarastų savo nuosavybės teisę.

9.5. Procesas civilinėje byloje Nr. 2-859-329/2012, turi būti atnaujintas ne tik tuo pagrindu, kad pareiškėjai nepagrįstai nebuvo įtraukti į nurodytosios bylos nagrinėjimą, bet ir dėl to, kad, nagrinėjamu atveju, buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida (LR CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Civilinę bylą Nr. 2-859-329/2012 išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kadangi pripažino AB „Lietuvos dujoms“ nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į vidutinio slėgio dujų tinklus, kurių bendras ilgis 209,96 m, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kai iš tikrųjų AB „Lietuvos dujos“ nurodytojo nekilnojamojo daikto kaip savo nevaldė daugiau kaip 10 metų, kadangi AB „Lietuvos dujos“ vidutinio slėgio dujų tinklus iki 2007 m. liepos mėn. 26 dienos, kai panaudos sutartis buvo nutraukta, valdė, būtent, panaudos teisinių santykių pagrindu. AB „Lietuvos dujos“ į teismą dėl nuosavybės teises įgijimo pagal įgyjamąją senatį, kreipėsi 2011 metų spalio 28 dieną, tai yra, praėjus tik 4 metams nuo panaudos sutarties nutraukimo, kitaip tariant, nepraėjus CK 4.68 straipsnio 1 dalyje numatytam 10 metų terminui, nes teismui pateikta panaudos sutartis patvirtina, jog pareiškėjai nuosavybės teise valdomą turtą – dujotiekį (duomenys neskelbtini), perdavė AB „Lietuvos dujoms“ neatlygintinai naudotis. Būtent panaudos sutartis patvirtina, kad turtą nuosavybės teise valdė pareiškėjai, o ne AB „Lietuvos dujos“, kad būtent daikto savininkai - pareiškėjai, įgyvendino nuosavybės teises. Todėl, pareiškėjų nuomone, civilinę bylą Nr. 2-859-329/2012 nagrinėjęs teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kadangi pažeidė imperatyvią CK 4.68 straipsnio 1 dalies normą, o taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, todėl procesas aukščiau paminėtoje civilinėje byloje privalo būti atnaujintas ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, bet ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjams praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir netenkino jų prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-859-329/2012.

13. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

14. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; kt.).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019 19 punktas).

18. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

19. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad pareiškėjai dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi 2021 m. birželio 25 d., nurodydami, jog apie 2012 m. vasario 15 d. teismo sprendimą sužinojo tik 2021 m. gegužės 28 d., pamatę, kad prie pareiškėjams priklausančio dujotiekio ruošiasi jungtis kiti asmenys, kurie pareiškėjus informavo, kad tinklus valdo AB „Energijos skirstymo operatorius“. Pareiškėjas A. M. elektroniniu paštu užklausė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuris informavo, jog 2012 m. vasario 15 d. teismo sprendimu gamtinių dujų tinklai pripažinti bešeimininkiais ir jų nuosavybės teisė perduota tuometinei AB „Lietuvos dujos“, vėliau AB „Energijos skirstymo operatorius“. 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjo A. M. atstovė susipažino su civiline byla Nr. 2-859-329/2012 ir pareiškėjų teigimu nuo tos datos jiems tapo žinoma apie teismo priimtą sprendimą.

20. Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva patikrinęs Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija, nustatė, kad nuo 2012 m. balandžio 11 d. dujų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota AB „Lietuvos dujos“ vardu, o nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. – AB „Energijos skirstymo operatorius“ vardu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti duomenys buvo viešai prieinami kiekvienam iš pareiškėjų.

21. Pirmosios instancijos teismas iš civilinės bylos 2-859-329/2012 medžiagos nustatė, kad apie bylos nagrinėjimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminu (CPK 532 straipsnis) buvo paskelbta pasirengimo nagrinėti teisme metu – 2011 m. lapkričio 8 d., proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2012 m. vasario 2 d. paskelbiant pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendime nurodė, jog prašymų būti įtrauktiems dalyvauti procese nepareikšta, per teismo nustatytą terminą suinteresuoti asmenys su prašymu įtraukti juos į bylos nagrinėjimą nesikreipė.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-859-329/2012 nurodė „teismas laiko, kad žemės sklypų, per kuriuos eina dujotiekis, savininkų materialinėms teisėms ir pareigoms šis teismo sprendimas tiesioginės reikšmės neturės, nes jie nepretenduoja įgyti nuosavybės teises į dujotiekį, po paskelbimo apie bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklalapyje į teismą nesikreipė, todėl savo iniciatyva šių asmenų į bylos nagrinėjimą teismas neįtraukia“.

23. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai AB „Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, tačiau nei vieno iš pareiškėjų šioje byloje nenurodė kaip suinteresuoto asmens. Apeliantų pateiktų į bylą 2001 m. birželio 11 d. panaudos sutartis bei 2007 m. birželio 26 d. AB „Lietuvos dujos“ pranešimas „Dėl dujotiekio panaudos sutarties nutraukimo“, adresuotas A. M., J. T. J., M. S., V. T., R. A. įrodo, kad AB „Lietuvos dujos“, kreipdamasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nenurodė teismui jam žinomų suinteresuotų asmenų, o pats teismas savo iniciatyva jokių suinteresuotų asmenų neįtraukė.

24. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjai praleido ne tik trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tačiau ir naikinamąjį terminą. Pareiškėjų prašomoje atnaujinti procesą byloje Nr. 2-859-329/2012 teismo sprendimas priimtas 2012 m. vasario 15 d., kuris įsiteisėjo 2012 m. kovo 16 d. 368 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nuo 2011-10-01, numatė, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai.

25. Pagal tuomet galiojusias CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju negalėjo būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Taigi, pagal sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) metu galiojusias procesinės teisės normas toks prašymas galėjo būti pateiktas tik iki 2013 m. kovo 16 d. Sutiktina, kad pagal anksčiau galiojusias procesines normas nuo 2013 m. kovo 16 d. pareiškėjų galimybė teikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-859-329/2012 jų nurodomu vienu atnaujinimo iš pagrindų – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas – buvo išnykusi. Nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitę prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminai šios kategorijos bylose nepakeičia tų terminų, kurie iki to laiko jau buvo pasibaigę, nebent būtų specialiai aptartas klausimas dėl naujojo termino taikymo atgal.

26. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. Tuo tarpu CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, vis dėlto, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-514/2013).

27. Nors pagal kasacinio teismo praktiką teismams neužkirsta galimybė CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą, tačiau tai darytina tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepripažino esant išimtinę teisinę situaciją, lemiančią naikinamojo termino atnaujinimą.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad patys pareiškėjai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi – neįregistravo savo nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre, nuo 2012 metų balandžio mėnesio jiems buvo viešai prieinami duomenys apie AB „Lietuvos dujos“, o vėliau AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teisę į dujų tinklus. Pareiškėjų pasyvumas jų turėtos nuosavybės atžvilgiu lėmė tai, kad į teismą dėl proceso atnaujinimo buvo kreiptasi vėliau negu po 5 (penkerių) metų, po ginčijamo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo įsiteisėjimo.

29. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aptartą situaciją sprendžia, kad nors pareiškėjai ir nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, tačiau įvertinus tai, kad civilinėje byloje, kurioje yra prašoma atnaujinti procesą, AB „Lietuvos dujos“ neįtraukė pareiškėjų į nurodytąją bylą dalyvaujančiais asmenimis, nors turėjo informacijos, kad dujotiekis nuosavybės teise priklauso pareiškėjams (tas matyti iš anksčiau aptartų panaudos santykių ir jų nutraukimo), kad pareiškėjams nežinant buvo išspręstas jų nuosavybės klausimas, daroma išvada, kad šios aplinkybės laikytinos svarbiomis, išimtinėmis ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą trijų mėnesių bei vienerių ir penkių metų naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo atnaujinti pralestų terminų, nevertino pareiškėjų nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų teisėtumo, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį, atnaujinti įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą ir pareiškėjų prašymo nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimas paliekamas pirmosios instancijos teismui, kadangi apeliacinės instancijos teisme išspręstas tik termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjams A. M., V. T., M. S., J. T. J., Ž. G. praleistą trijų mėnesių terminą bei vienerių metų ir penkerių metų naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-859-329/2012.

Pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-859-329/2012 perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.