Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., nukentėjusiajam T. T., išnagrinėjusi J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 01.29 val., Vokiečių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,82 promilių (po paklaidos) girtumas, nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko sugadino abi transporto priemones. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126, 219.1, 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas J. G. parodė pripažįstantis, jog transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, vairavo neblaivus (su nustatytu girtumu sutinka), Vokiečių gatvėje pravažiuodamas kliudė stovintį automobilį „VW Passat“. Kontaktas nebuvo stiprus. Jis pavažiavo toliau, išlipo. Matė, kad „VW Passat“ įbrėžė dešinės pusės dureles. Kadangi savininko nebuvo, jis parašė raštelį, kuriame nurodė savo telefoną bei tai, kad savininkas dėl automobilio jam paskambintų. Įsitikinęs, kad savininkui nebus kliūčių jį surasti, be to, ir jis pats įsidėmėjo „VW Passat“ numerius, nuvažiavo, tačiau netoli namų buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Sutinka, kad jis įvykio vietoje neliko, išvažiavo, tačiau taip pasielgė palikęs savo kontaktus, nesiekdamas pats pasislėpti ar nuslėpti padarytą eismo įvykį (b. l. 26-27).

Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis T. T. parodė, jog jam priklausantį automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) buvo palikęs Vokiečių gatvėje. Apie 05.30 val., baigęs darbą (dirba apsaugos darbuotoju) ir atėjęs prie automobilio, pamatė užkištą policijos pranešimą, kuriame buvo nurodyta jam atvykti į policijos įstaigą. Apžiūrėjęs automobilį, pamatė, kad jis yra apgadintas (buvo įbrėžtos dešinės pusės priekinės ir galinės durys, taip pat įbrėžtas tos pačios pusės sparnas). Dieną (apie 12 val.) nuvyko į policiją, kur parašė paaiškinimą. Tą pačią dieną, vėliau, kai jau buvo grįžęs namo, pamatė dešinėje pusėje už valytuvo užkištą lapelį, kuriame buvo nurodyta, jog dėl automobilio apgadinimų jis paskambintų nurodytu telefono numeriu. Negali paaiškinti, kodėl šio lapelio nematė anksčiau. Vėliau patikslino, jog minėtą lapelį pamatė tada, kai atidarė kapotą, norėdamas įpilti langų plovimo skystį. Iš karto paskambino nurodytam asmeniui, jie sutarė susitikti. Tą pačią dieną susitiko prie PC „Mandarinas“. Asmuo apžiūrėjo automobilį, sutiko, kad jis padarė apgadinimus, jie susitarė dėl žalos atlyginimo. J. G. jam sumokėjo 300 eurų. Pastarajam jis neturi jokių pretenzijų. Apie tai, kad rado raštelį, susitiko su jo automobilį padariusiu asmeniu, jis policijos įstaigos neinformavo, nemanė, kad tai yra būtina (b. l. 35-37).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. G. parodė, jog tarnybos metu buvo gauti iškvietimai, vienas dėl to, kad Vilniaus mieste automobiliu „MB“ važinėjasi neblaivus asmuo, kitas - Vokiečių gatvėje buvo apgadintas automobilis, kaltininkas pasišalino. Pagal „MB“ valstybinius numerius duomenų bazėje nustatė registracijos adresą ir kitas policijos ekipažas nuvyko netoli asmens namų, patikrinti, aš šis yra grįžęs. Tuo metu pastarasis automobiliu „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tik parvažiavo prie namų, kur netoliese ir buvo sustabdytas. Tuo tarpu jis (E. G.) kartu su porininku nuvyko į Vokiečių gatvę, kurioje stovėjo apgadintas juodos spalvos „VW Passat“ automobilis. Buvo matyti, jog apgadinimai neseni. Jie įformino įvykį – užfiksavo apgadinimus, sudarė eismo įvykio schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Nukentėjusios transporto savininko įvykio vietoje nebuvo, dėl ko pastarajam buvo paliktas lapelis su šaukimu atvykti į policiją. Minėtą šaukimą jis pats užkišo už automobilio valytuvo. Priėjęs jokių kitų lapelių už valytuvų nematė. Tuomet nuvyko į vietą, kur buvo sulaikytas „MB“ neblaivus vairuotojas. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai kalbėjo, jokių aplinkybių neaiškino, tik neigė padaręs pažeidimus. Pateikus liudytojui byloje esančią eismo įvykio schemą, pastarasis negalėjo atsakyti, kokiomis aplinkybėmis joje yra asmenų, nurodytų T. T. ir J. G., parašai. Tuo metu, kai jis įvykio vietoje sudarė šią schemą, buvo tik jis ir jo kolega, schemą pasirašė tik jis (E. G.). Eismo įvykio vietos schema yra pasirašoma iš karto po jos sudarymo (b. l. 35-37).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. parodė, jog tarnybos metu pagal iškvietimą vyko į Vokiečių gatvę dėl apgadinto „VW Passat“ automobilio. Buvo pranešta, jog automobilį apgadino „Mercedes Benz“, kurio vairuotojas pasišalino. Įvykio vietoje nukentėjusiojo automobilio savininko nebuvo. Jis su kolega apžiūrėjo automobilį, užfiksavo apgadinimus (buvo apgadintos dešinės pusės durelės, sparnas), sudarė eismo įvykio vietos schemą. Tuomet savininkui paliko šaukimą, kurį užkišo už valytuvo. Jokio raštelio nematė, jei būtų palikta informacija su automobilį apgadinusio asmens kontaktais, būtų neabejotinai jam skambinę, tačiau tokio raštelio tikrai nematė. Automobilis stovėjo Vokiečių gatvėje, ta vieta buvo apšviesta, nebuvo tamsu. Po to kolegos informavo, jog Lazdynėliuose sulaikė galimą kaltininką, po ko jie iškart išvyko nurodytu adresu. Bendravo su „Mercedes Benz“ vairuotoju, šis buvo akivaizdžiai neblaivus, nieko neaiškino, kodėl pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 42-43).

J. G. protokolo surašymo metu atsisakė pateikti paaiškinimą (b. l. 1).

Teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino abu J. G. pareikšti kaltinimai. Vieną iš inkriminuotų pažeidimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta ir patvirtina, jog būdamas neblaivus, kliudė Vokiečių gatvėje stovėjusį automobilį „VW Passat“ ir jį nežymiai apgadino. J. G. neneigė aiškiai jutęs kontaktą, po kurio pavažiavo į priekį, sustojo, išlipo, matė esant apgadinimus ant dešinės pusės durelių (b. l. 26-27). Bylos objektyvūs duomenys patvirtina, jog Vokiečių gatvėje buvo kliudytas ir apgadintas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kas užfiksuota tiek eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 8), tiek patvirtinta nukentėjusiojo T. T., liudytojų E. G. ir A. V. parodymais. Tai, kad eismo įvykio metu J. G. buvo neblaivus, pripažino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, girtumo faktą patvirtina ir alkotesterio rodmenų kvitas (b. l. 11), iš kurio matyti, jog 2015-09-05, 02.33 val. J. G. nustatytas 1,86 promilių (be paklaidos) girtumas (b. l. 11). Taigi laikytina esant pilnai įrodyta, jog J. G. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Tuo tarpu dėl kito inkriminuoto pažeidimo J. G. savo kaltės nepripažįsta ir teigia, jog iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne tyčia, o tik po to, kai paliko raštelį su savo duomenimis, t. y. atlikęs veiksmus ir būdamas įsitikinęs, jog nukentėjusiojo automobilio savininkui nekils jokių problemų su juo susisiekti ( b. l. 26-27). Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kritiškai, kaip pastangas sušvelninti savo veiksmų atsakomybę. Visų pirma pažymėtina, jog aplinkybę dėl neva palikto raštelio J. G. nurodė tik pradėjus nagrinėti bylą teisme, o iki tol apie tai net nebuvo užsiminęs. Apie paliktą raštelį, kas neabejotinai yra reikšminga aplinkybė, pastarasis nieko nesakė ir administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris, be kita ko, J. G. surašytas ir dėl tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos, surašymo metu. Pastarasis atsisakė paaiškinti bent kokias aplinkybes ir pasirašyti protokolą. Neabejotinai, kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti savo gynybinę poziciją ir J. G. atsisakymas teikti paaiškinimus ir pasirašyti, jokiu būdu, neįrodo jo kaltės, tačiau, vertindamas įrodymus ir darydamas teisines išvadas, teismas nebejotinai analizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų patikimumą, vertina, kuriais parodymais tikėti, o kuriuos atmesti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bet ir nukentėjusysis palikto raštelio versiją nurodė ne iš karto, o bylos nagrinėjimo teisme metu. Anot T. T., jis raštelį pamatė tik po to, kai parašęs paaiškinimą iš policijos sugrįžo namo. Teismas tokius nukentėjusiojo parodymus vertina taip pat kritiškai. Neįtikinama, kad pastarasis raštelį pamatė tik sugrįžęs iš policijos įstaigos, nors automobiliu važiavo ir po darbo, kai jau buvo pilnai šviesu, juo vyko ir į policijos įstaigą, ir namo, tačiau jokio raštelio taip ir nematė. Apklausiamas teisme nukentėjusysis T. T. nebuvo pilnai nuoseklus – iš pradžių teigė, jog raštelį rado užkištą už valytuvo, o teismui aiškinantis detalesnes radimo aplinkybes, jau nurodė, kad jį pamatė tik tada, kai prie namų atidarė kapotą, norėdamas į bakelį įpilti langų plovimo skystį (b. l. 35-37). Galiausiai ir tolesnis pastarojo elgesys leidžia pagrįstai abejoti rasto raštelio faktu. Nors nukentėjusysis teigė, jog iš karto paskambino ir tą pačią dieną susitiko su J. G., kuris jam atlygino padarytą žalą, sumokėdamas 300 eurų, tačiau jis tokio fakto dėl nepaaiškinamų priežasčių policijos įstaigai nepranešė. Savo ruožtu ir pats J. G., kuriam pareikšti kaltinimai dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, nesiėmė jokių veiksmų informuoti tyrimą atlikusius pareigūnus, kad jo paties neva paliktos informacijos pagrindu buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, kuriam pilnai atlygino žalą. Tokios aplinkybės, be abejo, nėra esminės, tačiau, vertinant visumoje, leidžia teigti, jog versija apie paliktą raštelį yra išgalvota ir neatitinkanti tikrovės. Darant tokią išvadą, reikšmingais laikytini į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymai. Teismas tiesiogiai apklausė abu liudytojus (E. G. ir A. V.), tačiau nė vienas jų jokio palikto raštelio nematė. Pastarieji apžiūrėjo automobilį, fiksavo jo apgadinimus, nukentėjusiojo „VW Passat“ savininkui paliko šaukimą, užkišdami jį už valytuvo, tačiau jokio raštelio nerado (b. l. 35-37, 42-43). Liudytojas A. V. pažymėjo, jog automobilis „VW Passat“ stovėjo apšviestoje Vokiečių gatvėje, tamsu nebuvo, jei būtų matę raštelį, būtų iš karto skambinę nurodytam asmeniui, tačiau šiuo atveju jokios paliktos informacijos nebuvo. Taigi teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kaip nepagrįstus atmeta J. G. parodymus apie tai, kad jis eismo įvykio vietoje paliko raštelį su savo duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. eismo įvykio metu buvo neblaivus, pastarasis turėjo aiškų suinteresuotumą išvengti atsakomybės už kelis administracinius teisės pažeidimus, dėl ko pasišalino iš eismo įvykio vietos, neinformuodamas apie jį policijos įstaigos, kaip tai, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, turėjo padaryti pagal Kelių eismo taisyklių 222 punkte įtvirtintą pareigą. Tokiu būdu išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kuria pripažįstama J. G. pasišalinus iš eismo įvykio vietos, tokius jo veiksmus kvalifikuojant pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), įvertinama J. G. asmenybė (aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, su sugyventine augina mažametį sūnų ir nepilnametę dukrą (b. l. 24, 25) dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 23), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus J. G. baudas, artimas ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu įstatyme numatytam minimaliam laikotarpiui.

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti J. G. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas. Pažymėtina, jog darydamas pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisiėmė galimas neigiamas pasekmes dėl įstatymo numatytos sankcijos taikymo. Asmuo, vairuodamas transporto priemonę girtumo būklėje, yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes. Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. J. G., kuriam atliekant darbines funkcijas yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, juo labiau, turėjo būti atsakingas, įvertinti, kad sėsdamas už vairo neblaivus, gali prarasti ne tik teisę vairuoti, kas gali pakenkti jo darbui, galiausiai šeimos interesams, gali nukentėti pajamos, tačiau elgėsi priešingai ir, vidutinio girtumo būklėje, padarė eismo įvykį, iš kurio tyčia pasišalino. Teismo įsitikinimu, pažeidėjui paskirtos tiek atskiros, tiek galutinė subendrinta administracinė nuobauda nėra per griežta, siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 130 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 3 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

J. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 250 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

J. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 950 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, J. G. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 1 250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).