- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- eA-1572-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01691-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- UAB „TECHNOLOGIJA"
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Technologija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Technologija“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Technologija“ ir atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundus dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas UAB „Technologija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2018 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 3R1-37 (AG1-25/09-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria atsisakyta patenkinti UAB „Technologija“ 2018 m. birželio 25 d. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Kauno AVMI, Inspekcija) 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (7.45-4) K-1973 panaikinimo ir įpareigojimo pateikti informaciją – metaduomenis (dokumentų valdymo sistemos išrašus (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas, ginčijamas sprendimas, Sprendimas); 2) panaikinti Kauno AVMI 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (7.45-4) K-1973; 3) įpareigoti Kauno AVMI atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti UAB „Technologija“ 2018 m. balandžio 24 d. skundą-prašymą (toliau – ir Skundas‑prašymas) dėl 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773-236 (toliau – ir Pavedimo tikrinti priedas, Priedas) metaduomenų, taip pat visų kitų UAB „Technologija“ mokestinio patikrinimo procese priimtų sprendimų, kuriais šis patikrinimas buvo pratęstas ar sustabdytas, metaduomenų, iš kurių būtų matyti dokumento sudarymo bei užregistravimo datos ir kiti privalomi duomenys, suteikimo ir pateikti prašomą informaciją – dokumentų metaduomenis ir juos patvirtinančius dokumentų valdymo informacinės sistemos išrašus; kitą Komisijos sprendimo dalį palikti nepakeistą.
2. Atsakovas Kauno AVMI kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi šios bylos buvo sujungtos.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas UAB „Technologija“ skunde nurodė, jog Inspekcija ginčijamu 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (7.45-4) K-1973 be teisėto pagrindo atsisakė patenkinti jo 2018 m. balandžio 24 d. Skunde-prašyme suformuluotą prašymą pateikti informaciją, t. y. 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773-236 metaduomenis, taip pat visų kitų pareiškėjo mokestinio patikrinimo procese priimtų sprendimų, kuriais šis patikrinimas buvo pratęstas ar sustabdytas, metaduomenis, iš kurių būtų matyti dokumento sudarymo bei užregistravimo datos ir kiti privalomi duomenys (toliau – ir Metaduomenys). Paaiškino, jog pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su 2018 m. birželio 25 d. skundu, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundą-prašymą dėl informacijos suteikimo ir pateikti prašomą informaciją – dokumentų metaduomenis (dokumentų valdymo informacinės sistemos išrašus), taip pat informaciją apie tai, kurie konkrečiai Kauno AVMI pareigūnai (skyrių vedėjai) atliko pavaldžių pareigūnų kontrolės veiksmus šiems priimant 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedą Nr. FR0773-236; įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – iš naujo objektyviai išnagrinėti pareiškėjo Skundą-prašymą dėl atsakovo pareigūnų padarytų teisės aktų pažeidimų, įvertinti 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773-236 pagrįstumą ir teisėtumą, spręsti dėl minėtais pažeidimais sukeltų teisinių pasekmių pašalinimo ir priimti naują ištirtais įrodymais pagrįstą administracinės procedūros sprendimą, kuriame būtų išspręsti visi nurodytame Skunde-prašyme iškelti reikalavimai.
5. Pažymėjo, jog Komisija patenkino didžiąją dalį pareiškėjo skundo reikalavimų, apgindama jo pažeistas teises, tačiau nepagrįstai atsisakė įpareigoti Inspekciją pateikti Metaduomenis, iš kurių būtų matyti šių sprendimų priėmimo eiga ir padarytų pažeidimų, kuriuos atsakovas pats jau yra pripažinęs, tikrosios priežastys bei svarba.
6. Pareiškėjas tvirtino, jog atsakovo veikla teikiant asmenims informaciją pagal jų prašymus laikytina viešojo administravimo veikla – administracinės paslaugos teikimu. Teisę gauti prašomą informaciją numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalis, o ją detalizuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) normos, įtvirtinančios atsakovo pareigą teikti dokumentus, kuriais jis disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamas įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, tačiau atsakovas jų nesilaikė. Pareiškėjas Skundu-prašymu prašė iš atsakovo informacijos, teiktinos dokumentų valdymo informacinės sistemos išrašais forma. Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dokumento sąvoka. Pagal minėtą įstatymą dokumentas – tai institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis, todėl jis turėjo teisę prašyti iš atsakovo pateikti informaciją nurodytu būdu, t. y. pateikti administracinių sprendimų metaduomenis, užfiksuotus dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (DOVDS), kurie gali būti perteikiami kitiems asmenims būtent pateikiant šios sistemos išrašus.
7. Pažymėjo, jog atsakovas atsisakė teikti Metaduomenis dėl to, kad prašoma informacija priskiriama vidaus administravimo informacijai, todėl nėra vieša ir neturi būti teikiama asmenims pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 5 ir 6 straipsnių nuostatas, tačiau tokie teisiniai pagrindai nepatenka į minėto įstatymo 15 straipsnyje numatytą baigtinį atsisakymo teikti informaciją pagrindų sąrašą, dėl to ginčijamu sprendimu įformintas atsakovo atsisakymas teikti Metaduomenis neatitinka nei teisės aktų reikalavimų, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, yra nepagrįstas, nemotyvuotas, juo pažeidžiami informacijos teikimo principai, pareiškėjo teisė į informaciją individualaus asmens prašymo pagrindu, todėl atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundą-prašymą ir pateikti Metaduomenis.
8. Pareiškėjo nuomone, viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas teisine prasme yra priskiriamas viešajam administravimui. Viešojo administravimo subjektai net be atskiro prašymo pateikia dokumentų detaliuosius metaduomenis (tuo atveju, kai yra įpareigoti pateikti asmeniui atsakymą elektroninio dokumento forma), kuriuose nurodomi dokumento pasirašymo ir užregistravimo DOVDS tikslus laikas bei kiti detalūs dokumento rengimo metaduomenys, todėl prašoma informacija yra vieša, teiktina asmenims. Šią aplinkybę, pareiškėjo teigimu, patvirtina prie skundo pridedami rašytiniai įrodymai – Inspekcijos oficialūs atsakymai (elektroninių dokumentų nuorašai su detaliais metaduomenimis).
9. Tvirtino, jog Komisija nevertino atsisakymo suteikti prašomus metaduomenis pagrįstumo ir teisėtumo, o vertino tik tai, ar Sprendimu įformintas informacijos suteikimas pareiškėjui buvo tinkamas ir pakankamas, todėl pareiškėjo prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Komisija neteisingai interpretavo pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skunde-prašyme atsakovui ir 2018 m. birželio 25 d. skunde Komisijai suformuluotus reikalavimus dėl dokumentų metaduomenų pateikimo, nors bylos duomenys patvirtina, jog tiek atsakovui, tiek Komisijai buvo aišku, dėl kokios apimties Metaduomenų pateikimo kyla ginčas Sprendimo pagrindu.
Šalies argumentai
10. Pažymėjo, jog teisės aktai neįpareigoja nurodyti informacijos gavimo tikslo, tačiau pareiškėjas tiek 2018 m. balandžio 24 d. Skunde-prašyme atsakovui, tiek 2018 m. birželio 25 d. skunde Komisijai nurodė, dėl kokių priežasčių siekia gauti Metaduomenis, kaip šios informacijos gavimas susijęs su realiu jo teisių apgynimu (galimas dokumentų valdymo informacinės sistemos įrašų koregavimas, sprendimų priėmimas ne tomis datomis, kurios yra nurodytos juose, ir kt. pažeidimai), tačiau jam buvo pateikti ne prašomi atsakovo disponuojami objektyvūs duomenys (metaduomenys ir juos patvirtinančių dokumentų valdymo informacinės sistemos išrašai), o informacinė pažyma, kurioje nurodytų duomenų nėra galimybės patikrinti jų atitikties tikrovei požiūriu.
11. Pareiškėjo nuomone, Komisija nepagrįstai atsisakė patenkinti jo reikalavimą dėl Metaduomenų pateikimo, nenustačiusi Teisės gauti informaciją įstatyme 15 straipsnyje įtvirtintų atsisakymo teikti informaciją pagrindų, dėl to padarė klaidingą išvadą, kad Sprendimu pareiškėjui jo prašoma informacija buvo tinkamai suteikta. Komisijos sprendimas prieštarauja Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintiems informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principams, LVAT suformuotai minėto įstatymo taikymo praktikai, pažeidžia pareiškėjo teisę į informaciją, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Kauno AVMI atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.
13. Nurodė, jog Kauno AVMI sprendimu pagrįstai buvo atsisakyta teikti pareiškėjui Metaduomenis, paaiškinus, kad institucijos informacinių sistemų išrašai yra susiję su vidinių VMI procedūrų, darbo organizavimo institucijos viduje informacija, kuri nėra vieša ir teiktina asmeniui pagal Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnį bei pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 5 straipsnį, todėl prašomi išrašai nebuvo pateikti. Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektas, priimdamas Sprendimą, laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Sprendimo turinys pagrįstas, motyvuotas, nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės ir teisės aktai, išdėstytos prašomos informacijos nesuteikimo priežastys. Pažymėjo, jog, Inspekcijoje gavus pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skundą-prašymą, buvo pradėta administracinė procedūra pagal VAĮ 22 straipsnio nuostatas, dėl to priimtas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. P22-90, kuris yra sudėtinė Sprendimo dalis.
Šalies argumentai
14. Inspekcija skunde prašė teismo panaikinti Komisijos sprendimą. Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė patikslino skundo reikalavimą, prašydama panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo 2018 m. birželio 25 d. skundas.
15. Inspekcija nurodė, jog Komisijos sprendimo dalis, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo 2018 m. birželio 25 d. skundas, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skundą-prašymą, dėl to priimdamas motyvuotą, VAĮ nuostatas atitinkantį 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (7.45-4)K-1973, kurį panaikinti nebuvo teisinio pagrindo. Nurodė, jog su Komisijos sprendime nurodytu įpareigojimu iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, pasisakant sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl visų skundo reikalavimų, nesutinka, nes jis buvo tinkamai išnagrinėtas. Tvirtino, jog nesutinka su Komisijos sprendime nurodytais argumentais, jog mokestinis patikrinimas trunka neribotą laiką dėl to, jog mokesčių administratorius nevykdo tiesiogiai mokesčių įstatymuose numatytų funkcijų. Pažymėjo, jog pareiškėjo mokestinis patikrinimas jo skundo pateikimo metu nebuvo baigtas dėl pareiškėjo ir su juo susijusių asmenų, kurie tinkamai nevykdo mokesčių mokėtojų įstatyme nustatytų pareigų bei inicijuoja nuolatinius teisminius ginčus, veiksmų.
16. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, inicijuodamas ginčą dėl 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773-236 teisėtumo, siekia išvengti mokestinio patikrinimo pasekmių, tačiau pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą, vadovaujantis suformuota LVAT praktika, yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Šiuo atveju mokestinis patikrinimas yra baigtas, todėl pareiškėjas turės teisę ginčyti galutinį mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuris ir sukels jam teisines pasekmes. Pavedimo tikrinti priedo priėmimas viena diena vėliau, nei baigėsi mokestinio patikrinimo atlikimo terminas, nurodytas anksčiau priimtame patikrinimo pavedimo priede, gali būti vertinamas kaip procedūrinis pažeidimas, tačiau nesudaro pagrindo patikrinimo akto / sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo pripažinti neteisėtu.
17. Pažymėjo, jog dar iki Pavedimo tikrinti priedo pratęsimo dienos buvo atlikti veiksmai, būtini mokesčių administratoriaus funkcijų tinkamam įgyvendinimui, t. y. inicijuotas kito mokesčių mokėtojo operatyvus patikrinimas dėl reikšmingos informacijos, būtinos toliau tęsti mokestinį patikrinimą, surinkimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl to, kad pavedimas tikrinti buvo pratęstas kitą dieną po Pavedimo tikrinti priede nurodyto termino (galiojo iki 2018 m. sausio 25 d., o 2018 m. sausio 26 d. pratęstas nuo 2018 m. sausio 26 d.), buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Minėtas procedūrinis pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir neturi esminės reikšmės.
18. Nurodė, jog pareiškėjui Sprendime buvo paaiškinta, jog Kauno AVMI skyrių vedėjai, vadovaujantis pareigybių aprašymais, yra atsakingi už jiems pavaldžių skyrių darbuotojų atliekamų kontrolės veiksmų kontrolę, įskaitant ir mokestinio patikrinimo termino laiką. Pareiškėjui yra žinoma, kas atlieka jo mokestinį patikrinimą, žinomi asmenys, kurie nustatyta tvarka pasirašė pavedimo tikrinti priedus. Kauno AVMI atliko skunde nurodytos informacijos patikrinimą ir nustačiusi, kad valstybės tarnautojai neužtikrino operatyvaus pavedimo tikrinti pratęsimo laiku, inicijavo atsakingų valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimus, apie tai informavo pareiškėją. Atsakovo nuomone, tarnybinės atsakomybės taikymas atsakingiems pareigūnams tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams neturės, todėl Komisijos sprendimo dalis, kuria Inspekcija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skundą-prašymą dėl informacijos apie konkrečius Kauno AVMI pareigūnus (skyrių vedėjus), atlikusius pavaldžių pareigūnų kontrolės veiksmus šiems priimant 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedą, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
19. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo skundą nurodė, jog atsakovo ginčijama Komisijos sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.
II.
21. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o atsakovo skundą iš dalies tenkino – panaikino Komisijos sprendimo dalį, kuria Komisija įpareigojo Kauno AVMI atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skundą-prašymą dėl Kauno AVMI pareigūnų padarytų teisės aktų pažeidimų, įvertinti 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773-236 pagrįstumą ir teisėtumą, spręsti dėl minėtais pažeidimais sukeltų teisinių pasekmių pašalinimo ir priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriame būtų išspręsti visi pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skunde-prašyme iškelti reikalavimai, kitą atsakovo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl mokesčių mokėtojo teisės į informaciją ir kitų jo teisių mokestinio patikrinimo metu (teisės apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmus, reikalauti, kad mokesčių administratorius laikytųsi teisės aktų reikalavimų mokestinio patikrinimo metu).
23. Teismas nurodė, kad mokesčių mokėtojo teises reglamentuojančio Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 36 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, jog mokesčių mokėtojas turi teisę iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti (1 p.), pats ar per atstovą dalyvauti mokestinio patikrinimo procese (4 ir 5 p.), teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto (6 p.), gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu (7 p.). MAĮ 36 straipsnio nuostatos suteikia teisę mokesčių mokėtojui reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus dėl mokesčių mokėtojo, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų (9 p.); įstatymų nustatyta tvarka apskųsti bet kokį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar jo neatlikimą (12 p.).
24. Teismas, pasisakydamas dėl Komisijos įpareigojimo įvertinti mokestinio patikrinimo metu Kauno AVMI pareigūnų padarytus pažeidimus ir išspręsti visus pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skunde-prašyme nurodytus reikalavimus, pažymėjo, jog atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai yra taikytinos VAĮ normos. Ginčui taip pat yra aktualios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77 patvirtintos Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas nustatė, jog pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su skundu, siekdamas, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės dėl per ilgai besitęsiančio mokestinio patikrinimo, tvirtindamas, jog mokestinis patikrinimas turėjo būti baigtas iki 2018 m. sausio 25 d., kai baigėsi Kauno AVMI 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2017 m. gruodžio 7 d. priede Nr. FR0773-2414 nustatytas terminas, tačiau, pasibaigus mokestinio patikrinimo terminui, Kauno AVMI 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedu Nr. FR0773-236 neteisėtai pratęsė jau neegzistuojantį mokestinio patikrinimo terminą nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. vasario 19 d. Tvirtino, jog Kauno AVMI atsakingi pareigūnai nesilaiko mokestinių patikrinimų terminų ir nevykdo jų pratęsimo kontrolės, abejojo dėl ankstesnio 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2016 m. gegužės 25 d. priedo Nr. FR0773-1569 priėmimo aplinkybių, jog juo mokestinio patikrinimo terminas pratęstas atgaline data, t. y. nuo 2016 m. gegužės 24 d., todėl, pareiškėjo nuomone, Inspekcijoje galimai buvo klastojami dokumentų duomenys, abejojo, ar visi dėl mokesčių mokėtojų priimami administraciniai sprendimai iš tiesų priimami juose nurodytomis datomis ir tinkamai užregistruojami Kauno AVMI dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, nekoreguojant šios sistemos duomenų, dėl to Skundu-prašymu prašė patikrinti ir įvertinti 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773‑236 atitiktį teisės aktų reikalavimams, pateikti informaciją apie tai, kokie konkrečiai Kauno AVMI pareigūnai vykdė UAB „Technologija“ mokestinio patikrinimo termino laikymosi ir pratęsimo kontrolę, dėl kokių konkrečiai aplinkybių (priežasčių) šis terminas buvo pratęstas jam jau pasibaigus (atlikus tyrimą ir nustačius šias priežastis bei aplinkybes); pateikti informaciją, kokia tvarka Kauno AVMI yra sudaromi, pasirašomi ir užregistruojami dokumentai, kaip yra suformuojamas dokumentų registracijos numeris, užtikrinantis jų atsekamumą; pateikti pavedimo tikrinti priedo ir visų kitų Bendrovės mokestinio patikrinimo procese priimtų Kauno AVMI sprendimų, kuriais šis patikrinimas buvo pratęstas ar sustabdytas, metaduomenis, spręsti atsakingų pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimą, dėl to pradėti administracinę procedūrą.
26. Atsakovas, gavęs pareiškėjo skundą dėl neteisėtų Inspekcijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmų, kaip numato VAĮ 14 straipsnio 3 dalis ir Taisyklių 35.1 punkto nuostatos, vadovaudamasis VAĮ trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, pradėjo administracinę procedūrą, kuri buvo užbaigta priimant administracinės procedūros sprendimą, kuriuo buvo nutarta inicijuoti Kauno AVMI Kontrolės departamento atsakingų valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimus. Dėl to pareiškėjas nei skunde teismui, nei skunde Komisijai ginčo nekelia.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas nustatė, kad mokesčių administratorius pareiškėjui pateikė informaciją apie mokestinio patikrinimo eigą, išdėstydamas mokestinio patikrinimo sustabdymo, jo terminų (taip pat 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773‑236) pratęsimo priežastis, pripažindamas, jog, surašant 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedą Nr. FR0773-236, buvo pažeistas MAĮ 162 straipsnio 7 punktas, tačiau šį pažeidimą mokesčių administratorius laikė neesminiu, formalaus pobūdžio pažeidimu, nesudarančiu pagrindo mokestinio patikrinimo 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773-236 panaikinimui ir mokestinio patikrinimo neteisėtumui konstatuoti. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas ginčijamais sprendimais išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl pavedimo patikrinti priedo ir jo teisėtumo įvertinimo, taip pat pareiškėjo skundo pagrindu pradėjo administracinę procedūrą ir ją užbaigė priimdamas administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis VAĮ 34 straipsnio 1 dalimi, inicijavo Kauno AVMI Kontrolės departamento atsakingų valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimus, apie kurių rezultatus pareiškėjui buvo pranešta Inspekcijos 2018 m. liepos 4 d. raštu Nr. (2.36-2)K-2432, o 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo pateikta papildoma informacija apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus (rašto Nr. (2.36-2)K-2744). Tai, teismo vertinimu, patvirtina, jog atsakovas patenkino 1 punkto a papunktyje nurodytus prašymus.
28. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog mokesčių administratorius įvykdė Skundo-prašymo 2 punkto d, e papunkčiuose, 4 ir 5 punktuose reiškiamus reikalavimus. Tai patvirtina ginčijamų sprendimų turinys, t. y. jog Inspekcija nurodė 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773‑236 teisinį pagrindą, įvertino Kauno AVMI pareigūnų veiksmų atitiktį pareiškėjo nurodytų teisės aktų reikalavimams, pateikė informaciją apie Kauno AVMI dokumentų parengimo, pasirašymo ir užregistravimo tvarką. Ta aplinkybė, jog dėl kiekvieno pareiškėjo reikalavimo rezultatų atsakovas nepasisakė priimtų sprendimų rezoliucinėje dalyje, nesudaro pagrindo konstatuoti procedūrinius pažeidimus, nes tokio reikalavimo ginčą reglamentuojantys teisės aktai nenumato.
29. Pareiškėjas ginčijamų sprendimų neteisėtumą grindė tuo, jog atsakovas neišnagrinėjo jo Skunde-prašyme nurodyto reikalavimo dėl pavedimo tikrinti priedo priėmimo pažeidimų sukeltų teisinių pasekmių pašalinimo, nenurodė pavedimo termino pratęsimo, kuris buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, aplinkybių ir priežasčių, nesutiko su administracinės procedūros sprendime atsakovo pateiktu minėtų pažeidimų vertinimu (neesminiai, formalaus pobūdžio).
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas nurodė, kad pagal MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 7 punktą mokesčių administratoriui yra pavesta kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Jam suteikta teisė atlikti mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą, jį atlikus, priimti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ VI skyriaus nuostatos), kurį mokesčių mokėtojas turi teisę gauti ir jį apskųsti, taip pat gauti visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu (MAĮ 36 str.). Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog pareiškėjo Skundo-prašymo pateikimo metu buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, kuris nebuvo baigtas. Jo metu buvo priimtas Pavedimo tikrinti priedas, dėl kurio teisėtumo pareiškėjas kelia ginčą šioje byloje, tačiau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 yra išaiškinusi, jog sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie dėl jo pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 str. 1 ir 2 d.). Teismas konstatavo, jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), mokesčių mokėtojas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje.
31. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo argumentai dėl Pavedimo tikrinti priedo teisėtumo ir atsakovo netinkamų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo reikalavimo mokesčių administratorių įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus šiuo aspektu yra išankstinio pobūdžio, nes pareiškėjas pretenzijas pagal šios teisės normos taikymo pagrindus ir teismų praktiką turi teisę pareikšti ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą mokesčių administravimo procedūroje, taip realizuodamas įstatymo suteiktas galimybes pagal MAĮ 36 straipsnio nuostatas.
32. Teismas nurodė, kad pagal LVAT praktiką spręsti dėl pareigūnų tarnybinių pažeidimų yra institucijos, o ne besikreipiančių į ją asmenų, prerogatyva (žr., pvz., LVAT 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-537/2014), todėl Komisijos argumentai, kad ginčijamuose sprendimuose nebuvo įvertinti atsakovo pareigūnų padaryti pažeidimai bei jų padarymo aplinkybės, yra nepagrįsti.
33. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, padarė išvadą, jog Komisija be teisėto pagrindo 2018 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 3R1-37 (AG1-25/09-2018) įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skundą-prašymą dėl Kauno AVMI pareigūnų padarytų teisės aktų pažeidimų, įvertinti 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773-236 pagrįstumą ir teisėtumą, spręsti dėl minėtais pažeidimais sukeltų teisinių pasekmių pašalinimo ir priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriame būtų išspręsti visi pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skunde-prašyme iškelti reikalavimai, nagrinėjimo rezultatus įforminant sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas, tenkindamas Kauno AVMI skundą, minėtą Komisijos sprendimo dalį panaikino kaip nepagrįstą.
34. Teismas, spręsdamas klausimą dėl informacijos nesuteikimo Metaduomenų forma, pažymėjo, kad pareiškėjas esminį ginčą šioje byloje kelia dėl informacijos nesuteikimo, tvirtindamas, kad atsakovas nepagrįstai, be teisėto pagrindo atsisakė patenkinti pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skunde-prašyme suformuluotą prašymą pateikti 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773-236 metaduomenis, taip pat visų kitų pareiškėjo mokestinio patikrinimo procese priimtų sprendimų, kuriais šis patikrinimas buvo pratęstas ar sustabdytas, metaduomenis, iš kurių būtų matyti dokumento sudarymo bei užregistravimo datos ir kiti privalomi duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
35. Teismas pažymėjo, kad ginčas susijęs su tam tikrų dokumentų gavimu, todėl jam aktualios dokumento ir metaduomenų sąvokos. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme (toliau – ir Įstatymas) sąvoka „dokumentas“ apibrėžta kaip Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos, laikmenos (2 str. 5 d.). Oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą (2 str. 16 d.). Lietuvos Respublikos terminų banke terminas „metaduomenys“ apibrėžiamas kaip duomenys apie kitus duomenis, duomenys apie pačius duomenis (duomenų šaltinis, dydis, formatas ir pan.).
36. Iš pareiškėjo Skundo-prašymo turinio teismas nustatė, jog jis siekia gauti 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773-236, taip pat visų kitų jo mokestinio patikrinimo procese priimtų sprendimų, kuriais šis patikrinimas buvo pratęstas ar sustabdytas, duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų tvarkymo informacinės sistemos (DODVS) dokumentų valdymo sistemos išrašų (Metaduomenų) forma, iš kurių būtų matyti minėtų dokumentų priėmimo eiga (jų parengimo, derinimo, registravimo, pasirašymo ir pan. duomenys).
37. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog Kauno AVMI dokumentų rengimas, tvarkymas, jų apskaita ir valdymas yra atliekami Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų tvarkymo informacinėje sistemoje (toliau – ir DODVS). Atsakovas patvirtino, jog visi įstaigos parengti dokumentai, taip pat ir pavedimai tikrinti bei pavedimų tikrinti priedai, kuriais pratęsiami pavedimai tikrinti, kiti dokumentai, užregistruojami įstaigos informacinėje sistemoje vieną kartą tą dieną, kai jie pasirašomi / patvirtinami informacinėje sistemoje.
38. Dokumentų rengimą, tvarkymą, jų apskaitą, valdymą informacinėje sistemoje reglamentuoja Dokumentų ir archyvų įstatymo, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118, Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-158, nuostatos. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės nustato valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, kitų subjektų, įgaliotų atlikti viešojo administravimo funkcijas, valstybės įgaliotų asmenų (toliau – ir įstaigos) oficialiųjų dokumentų tvarkymo, apskaitos ir saugojimo bendruosius reikalavimus. Elektroniniai dokumentai tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi pagal Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus.
39. Elektroninių dokumentų valdymo taisyklės nustato elektroninio dokumento išrašo turinį. Taisyklių 3.2 punkte įtvirtinta, jog elektroninio dokumento išrašas – iš rašytiniam prilyginto elektroninio dokumento turinio pateikta reikiama teksto rekvizito dalis ir kiti duomenys. Taisyklių prieduose (nauja redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) yra įtvirtintos Metaduomenų formos. 1 priedo I skyriuje yra nustatyti Privalomųjų metaduomenų Elektroninio dokumento metaduomenys, išvardytas jų turinys (dokumento sudarytojo pavadinimas, dokumento sudarytojo (juridinio asmens) kodas, adresatas (privalomas tik įstaigų siunčiamiems dokumentams), dokumento pavadinimas, dokumento registracijos data, kvalifikuoto elektroninio parašo metaduomenys, pasirašančio asmens duomenys, pareigos, parašo sukūrimo data, parašo paskirtis (pvz., pasirašymas, tvirtinimas, suderinimas, vizavimas) ir kt. duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
40. Teismas pažymėjo, kad viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose). MAĮ paskirtis nustatyta 1 straipsnyje, t. y. jame nurodyta, kad minėtas įstatymas nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. MAĮ 2 straipsnio 16 punkte nurodyta, jog mokesčių administravimo procedūra – tai mokesčių administratoriaus veiksmai, atliekami įgyvendinant jo funkcijas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, atliekami vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių įstatymuose. MAĮ 36 straipsnyje, reglamentuojančiame mokesčių mokėtojo teises, įtvirtinta jo teisė iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti (1 p.).
41. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo skundą dėl informacijos nesuteikimo iš esmės grindė bendromis teisės normomis, reglamentuojančiomis informacijos suteikimą, tvirtino, jog buvo pažeistos imperatyvios Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Nagrinėjamas administracinis ginčas yra kilęs tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl informacijos teikimo mokesčių mokėtojui, todėl jam turi būti taikomos MAĮ nuostatos, o Teisės gauti informaciją įstatymo normos netaikytinos (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1033-602/2017). Analogiškai yra pasisakyta ir kitose LVAT išnagrinėtose panašiose bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-763/2008; 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-757/2011; 2014 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1627/2014).
42. Teismas pažymėjo, jog mokesčių administratoriaus pareigūnų vykdomų mokesčių mokėtojų mokestinio patikrinimo atlikimo, mokestinio patikrinimo metu surinktos informacijos, nustatytų faktų įforminimo bei patvirtinimo procedūras reglamentuoja Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87. Taisyklių 37 punkte įtvirtinta, jog tais atvejais, kai mokestinis patikrinimas yra pratęsiamas, sustabdomas ir / arba pratęsiamas jo sustabdymas, užpildomas pavedimo tikrinti priedas, kuriame turi būti nurodomi mokestinio patikrinimo pratęsimo (sustabdymo ar sustabdymo pratęsimo) priežastys bei terminas. Pavedimo tikrinti priedo kopija turi būti įteikiama mokesčių mokėtojui. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjui, vykdant minėtų taisyklių 37 punkto reikalavimus, buvo įteiktos 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773-236, 2016 m. gegužės 25 d. priedo Nr. FR0773-1569, 2017 m. gruodžio 7 d. priedo Nr. FR07773-236, dėl kurių teisėtumo pareiškėjas Skunde-prašyme reiškė abejones, kopijos, iš kurių matyti minėtus dokumentus pasirašiusių pareigūnų pavardės, jų pareigos, dokumentų pasirašymo datos.
43. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nekelia ginčo dėl kitų minėto pobūdžio sprendimų, kuriais mokestinis patikrinimas buvo pratęstas ar sustabdytas, nepateikimo, tik siekia gauti Metaduomenis, iš kurių būtų matyti dokumentų sudarymo bei užregistravimo datos, kiti privalomi duomenys, kurių Skundo-prašymo reikalavime nedetalizavo.
44. Teismas iš sprendimo turinio nustatė, jog atsakovas pateikė išsamią informaciją apie visus pavedimus tikrinti ir jų priedus, nurodydamas jų priėmimo, užregistravimo datas, numerius DODVS. Taip pat atsakovas administracinės procedūros sprendime lentelės forma pateikė pareiškėjo prašomą informaciją, joje išdėstydamas pareiškėjo prašomų pateikti dokumentų detalius duomenis, išvardydamas konkrečius dokumentus, jų sukūrimo ir registravimo datas DODVS, registravimo numerius informacinėje sistemoje, nurodydamas minėtų dokumentų priėmimo priežastis mokestinio patikrinimo sustabdymo, pratęsimo aplinkybių kontekste. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei jo atstovas teismo posėdžio metu nenurodė, kokių konkrečiai prašomų duomenų, kurie būtų nurodyti Metaduomenyse, atsakovas nepateikė, iš esmės pripažino, kad jie buvo pateikti, tik ne ta forma. Teismas pažymėjo, jog MAĮ nuostatose neįtvirtinta, kokia forma turi būti pateikta mokesčių mokėtojui jo prašoma informacija, Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos atsakovui neprivalomos, todėl pareiškėjo argumentai dėl prašomos informacijos nesuteikimo Metaduomenų forma yra nepagrįsti.
45. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo Skundo-prašymo turinio yra akivaizdu, jog pareiškėjas, prašydamas tam tikros informacijos, siekė įrodyti mokesčių administratoriaus veiksmų neteisėtumą mokestinio patikrinimo metu (dėl mokestinio patikrinimo pratęsimo, sustabdymo), tačiau šioje byloje nenagrinėjamas mokesčių administratoriaus veiksmų teisėtumo, atliekant mokestinį patikrinimą, klausimas. Taisyklių 70 punkte įtvirtinta, jog jeigu patikrinimas dėl kokių nors priežasčių buvo sustabdytas (pratęstas), patikrinimo akto įvadinėje dalyje turi būti nurodomos patikrinimo sustabdymo (pratęsimo) pradžios ir pabaigos datos bei priežastys. Šiuo atveju mokestinis patikrinimas yra baigtas, mokesčių administratorius administracinės procedūros sprendime pripažino mokestinio patikrinimo metu padarytus pažeidimus, dėl kurių argumentus pareiškėjas turės teisę pateikti ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.
46. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sutiko su Komisijos sprendime padaryta išvada, jog atsakovas pateikė pareiškėjui prašomą informaciją apie dokumentų duomenis pagal 2018 m. balandžio 24 d. Skunde-prašyme suformuluotą reikalavimą, kuriuos pareiškėjas įvardijo kaip būtinus ir svarbius jo teisių gynybai, ir kuriuos pageidavo išsiaiškinti iš dokumentų medatuomenų, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti Kauno AVMI 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (7.45-4) K-1973 dalį, kurioje pasisakoma dėl metaduomenų nesuteikimo ir atsisakymo įpareigoti Kauno AVMI atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skundo-prašymo dalį dėl informacijos suteikimo ir pateikti prašomą informaciją.
47. Sprendimuose atsakovas motyvuotai paaiškino pareiškėjui, kokiais teisės aktais Inspekcija vadovaujasi rengdama ir registruodama dokumentus, nurodė, jog visi įstaigoje gauti ir parengti dokumentai, taip pat ir pavedimai tikrinti, jų priedai bei kiti dokumentai užregistruojami įstaigoje vieną kartą tą dieną, kai jie pasirašomi / patvirtinami informacinėje sistemoje. Atsisakymą teikti prašomą informaciją Metaduomenų forma atsakovas iš esmės motyvavo tuo, jog ši veikla priskiriama vidaus administravimo veiklai. Mokesčių administratoriaus pareigūnas parengia dokumentą, šis dokumentas nustatyta tvarka yra derinamas, vizuojamas, pasirašomas, registruojamas; šis minėtų įvykių fiksavimas yra aktualus mokesčių administratoriui, siekiant užtikrinti tinkamą dokumento eigą, jo sekimą, saugumą, jam vykdant vidaus administravimo veiklą, kuri nėra oficialiai teikiama.
Žemesnės instancijos teismas
50. Teismas nurodė, kad pagal VAĮ 2 straipsnio nuostatas viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas patenka į viešojo administravimo veiklą. Vidaus administravimas apibrėžiamas kaip veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 3 p.).
51. Teismas nurodė, kad viešojo administravimo subjekto sprendimai, priimti vykdant vidaus administravimą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme nelaikytini administracinių ginčų objektu, todėl sutiko su atsakovo pozicija, jog mokesčių mokėtojui turi būti pateikta teisės aktais nustatytos apimties teisės aktų nustatyta tvarka oficialaus pobūdžio informacija, o institucijos informacinių sistemų išrašų, kurie susiję su vidinių Kauno AVMI procedūrų, t. y. darbo organizavimo institucijos viduje, duomenimis, teikimas yra atsakovo, kuris atsakingas už dokumentų rengimą, tvarkymą, jų apskaitą, valdymą informacinėje sistemoje, prerogatyva.
52. Atsakovas, vadovaudamasis MAĮ 36 straipsnio, Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių nuostatomis, pareiškėjui pateikė atsakingų Inspekcijos pareigūnų pasirašytų Pavedimo tikrinti priedo ir kitų su ginču siejamų pavedimų tikrinti priedų kopijas, suteikė išsamią informaciją apie jų priėmimą, užregistravimą ir kitų sprendimų detalius duomenis iš DODVS, t. y. pateikė pareiškėjui motyvuotai išdėstytą aiškią bei išsamią informaciją pagal savo kompetenciją, atsižvelgdamas į Skundo-prašymo turinį, įgyvendindamas pareiškėjo teisę į prašomos informacijos gavimą teisės aktų nustatyta tvarka, nurodė atsisakymo teikti informaciją jo prašoma forma aplinkybes ir priežastis, todėl teismas paliko nepakeistą Kauno AVMI 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (7.45-4) K-1973 dalį, kuria atsisakyta suteikti prašomą informaciją Metaduomenų forma, ir Komisijos sprendimo atitinkamą dalį, nes jos yra pagrįstos ir teisėtos.
Žemesnės instancijos teismas
53. Teismas, pasisakydamas dėl informacijos apie pareigūnus, vykdžiusius mokestinio patikrinimo kontrolę, nesuteikimo, nurodė, kad pareiškėjas vienu iš Skundo-prašymo reikalavimų nurodė suteikti jam informaciją apie tai, kokie konkrečiai Kauno AVMI pareigūnai vykdė UAB „Technologija“ mokestinio patikrinimo terminų laikymosi ir pratęsimo kontrolę.
54. Atsakovas 2018 m. gegužės 23 d. sprendime Nr. (7.45-4) K-1973 nurodė, kad Kauno AVMI skyrių vedėjai, vadovaujantis jų pareigybių aprašymais, yra atsakingi už jiems pavaldžių skyriaus darbuotojų atliekamų kontrolės veiksmų kontrolę, įskaitant ir mokestinio patikrinimo terminų laikymosi ir pratęsimo kontrolę, tačiau nei šiame sprendime, nei administracinės procedūros sprendime nesuteikė informacijos apie konkrečius pareigūnus, vykdžiusius pareiškėjo mokestinio patikrinimo kontrolę, ir nenurodė šios informacijos nesuteikimo priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
55. Teismas nurodė, kad atsakovas, atsisakydamas teikti pareiškėjui prieš tai paminėto pobūdžio informaciją, savo atsisakymo nepagrindė jokiais motyvais, nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir teisinio atsisakymo pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas liko neišnagrinėtas. Tai reiškia, kad iš esmės pagrįstai ir teisėtai Komisija, konstatavusi šio pobūdžio procedūrinius pažeidimus, panaikino Kauno AVMI 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (7.45-4) K-1973 dalį, kuria atsisakyta įvardyti konkrečius Kauno AVMI pareigūnus, kurie vykdė UAB „Technologija“ mokestinio patikrinimo terminų laikymosi ir pratęsimo kontrolę, ir įpareigojo Kauno AVMI atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skundo-prašymo dalį dėl informacijos apie konkrečius Kauno AVMI pareigūnus, atlikusius pavaldžių pareigūnų kontrolės veiksmus, suteikimo. Teismas pripažino, kad atsakovo skundas dėl šios Komisijos spendimo dalies panaikinimo yra nepagrįstas.
56. Tačiau teismas iš Komisijos sprendimo motyvuojamosios dalies pašalino motyvus, kuriais atsakovas įpareigotas pateikti informaciją apie mokestinį patikrinimą atlikusių tarnautojų kontrolę vykdančių vadovų (ar kitų valstybės tarnautojų, vykdančių kontrolės ir audito funkcijas) vardus ir pavardes, nes administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl ikiteisminio ginčo nagrinėjimo funkcijas atliekanti Komisija, įpareigodama atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, neturi pagrindo nurodyti atsakovui, kokį sprendimą jis turėtų priimti. Be to, atsakovas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą šia apimtimi, turi vadovautis pirminio pareiškėjo Skundo-prašymo reikalavimu (2018 m. balandžio 24 d.), nes pareiškėjas, teikdamas Komisijai skundą, šį reikalavimą išplėtė, tačiau Komisija privalėjo nagrinėti jį pagal pirminį skundą. Nepaisant šių netikslumų, esminis reikalavimas nepasikeitė, todėl teismas nenustatė pagrindo panaikinti Komisijos sprendimo dalį dėl atsakovo įpareigojimo suteikti informaciją apie tai, kokie konkrečiai Kauno AVMI pareigūnai vykdė pareiškėjo mokestinio patikrinimo termino laikymosi ir pratęsimo kontrolę, ir įpareigojimo šį reikalavimą išnagrinėti iš naujo, tik jį patikslina.
III.
57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas atsakovo skundas, ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, ir priimti naują sprendimą – atmesti Kauno AVMI skundą kaip nepagrįstą ir Komisijos sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti pareiškėjo 2018 m. birželio 25 d. skundo reikalavimai, palikti nepakeistą; panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2018 m. birželio 25 d. skundą dėl Kauno AVMI 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (7.45-4) K-1973 panaikinimo ir įpareigojimo pateikti informaciją – metaduomenis (dokumentų valdymo sistemos išrašus); panaikinti Kauno AVMI 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (7.45-4) K-1973; įpareigoti Kauno AVMI atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skundo-prašymo dalį dėl 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773236 metaduomenų, taip pat visų kitų pareiškėjo mokestinio patikrinimo procese priimtų sprendimų, kuriais šis patikrinimas buvo pratęstas ar sustabdytas, metaduomenų, iš kurių matytųsi dokumento sudarymo bei užregistravimo datos ir kiti privalomi duomenys, suteikimo ir pateikti prašomą informaciją – dokumentų metaduomenis ir juos patvirtinančius dokumentų valdymo informacinės sistemos išrašus.
Žemesnės instancijos teismas
58. Pareiškėjas dėl Komisijos įpareigojimo įvertinti mokestinio patikrinimo metu Kauno AVMI pareigūnų padarytus pažeidimus bei išspręsti visus pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skunde-prašyme nurodytus reikalavimus nurodė, jog Komisija teisingai vertino, kad administracinės procedūros sprendimo rezoliucinėje dalyje (t. y. toje dalyje, kuri sukuria teisines pasekmes ją inicijavusiam asmeniui) viešojo administravimo subjektas turi pasisakyti dėl visų skundo reikalavimų arba nurodyti priežastis, kodėl negalima to padaryti. Komisija pagrįstai nusprendė, kad atsakovas, ginčijamame administracinės procedūros sprendime priimdamas sprendimą tik dėl vieno pareiškėjo iškelto klausimo, iš esmės neįvykdė pareigos tinkamai ištirti pareiškėjo Skundo-prašymo dalį, todėl įpareigojo atsakovą šioje dalyje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundą-prašymą ir priimti naują administracinės procedūros sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo ir prieštaraudamas fundamentaliems viešosios teisės principams, klaidingai konstatavo, kad viešojo administravimo subjektas neturi pareigos administracinės procedūros sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakyti dėl visų asmens skundo, dėl kurio ir buvo pradėta ši procedūra, reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai išėjo už bylos ginčo dalyko ribų ir, naikindamas aptariamą Komisijos sprendimo dalį, sprendė dėl tų aplinkybių, kurios nei pareiškėjo ginčijamuose atsakovo sprendimuose, nei Komisijos sprendime nebuvo vertintos, taip pat sprendė dėl tų pareiškėjo reikalavimų, kurių pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nereiškė. Išeidamas už ginčo dalyko ribų, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai supainiojo du skirtingus administracinius procesus ir šiuose procesuose asmenų keliamų reikalavimų išsprendimui taikomus reikalavimus: administracinę procedūrą, atliekamą viešojo administravimo subjekto VAĮ nustatyta tvarka, ir administracinės bylos teiseną, atliekamą teismo ABTĮ nustatyta tvarka.
59. Pareiškėjas dėl informacijos nesuteikimo metaduomenų forma pažymėjo, kad atsakovas, ginčijamu sprendimu atsisakydamas suteikti pareiškėjo atžvilgiu priimtų administracinių sprendimų metaduomenis, pažeidė įstatymuose įtvirtintą pareiškėjo teisę gauti informaciją apie viešojo administravimo subjekto veiklą, nenustatė įstatymuose įtvirtintų atsisakymo teikti tokią informaciją pagrindų, o atsisakymą suteikti prašomą informaciją grindė savo paties išgalvotais, įstatymuose nenumatytais pagrindais. Tai suponuoja, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas nei objektyviais duomenimis (faktais), nei teisės aktų normomis ir yra naikintinas, o atsakovas įpareigotinas pateikti pareiškėjui prašomą informaciją (dokumentų metaduomenis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir fragmentiškai aiškino ginčo teisiniam santykiui taikytinas Teisės gauti informaciją įstatymo ir MAĮ normas, susiaurino pareiškėjo teisę gauti informaciją iš viešojo administravimo subjekto. Pirmosios instancijos teismas nepastebėjo, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas teisės aktų normomis – atsisakymas suteikti prašomą informaciją grindžiamas tomis Teisės gauti informaciją įstatymo normomis, kurios, pirmosios instancijos teismo aiškinimu, ginčo teisiniam santykiui apskritai netaikytinos. Tai suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas paliko galioti savo paties sprendimui prieštaraujantį ginčijamą sprendimą, kurio atitikties jame nurodytoms teisės aktų normoms apskritai neįvertino.
60. Atsakovas Kauno AVMI atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
61. Atsakovas nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
62. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis: 1) iš dalies patenkinus atsakovo Kauno AVMI skundą buvo panaikinta pareiškėją tenkinusi Komisijos sprendimo dalis, kuria Komisija įpareigojo Kauno AVMI atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skundą-prašymą dėl Kauno AVMI pareigūnų padarytų teisės aktų pažeidimų, įvertinti 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773-236 pagrįstumą ir teisėtumą, spręsti dėl minėtais pažeidimais sukeltų teisinių pasekmių pašalinimo ir priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriame būtų išspręsti visi pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skunde-prašyme iškelti reikalavimai, nagrinėjimo rezultatus įforminant sprendimo rezoliucinėje dalyje; 2) netenkintas pareiškėjo skundas su reikalavimu panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2018 m. birželio 25 d. skundą dėl Kauno AVMI 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (7.45-4) K-1973 panaikinimo ir įpareigojimo pateikti informaciją – metaduomenis (dokumentų valdymo sistemos išrašus); panaikinti Kauno AVMI 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (7.45‑4) K-1973; įpareigoti Kauno AVMI atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 24 d. Skundo-prašymo dalį dėl 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 2018 m. sausio 26 d. priedo Nr. FR0773236 metaduomenų, taip pat visų kitų pareiškėjo mokestinio patikrinimo procese priimtų sprendimų, kuriais šis patikrinimas buvo pratęstas ar sustabdytas, metaduomenų, iš kurių matytųsi dokumento sudarymo bei užregistravimo datos ir kiti privalomi duomenys, suteikimo ir pateikti prašomą informaciją – dokumentų metaduomenis ir juos patvirtinančius dokumentų valdymo informacinės sistemos išrašus.
63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl pirmosios skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog ne visi pareiškėjo Skundo-prašymo reikalavimai turi būti išspręsti administracinės procedūros sprendimo rezoliucinėje dalyje; o dėl antrosios dalies pažymi, jog nebuvo pateikta jokių teisiniais argumentais pagrįstų motyvų, kodėl Kauno AVMI turėjo teisę atsisakyti pateikti jam dokumentų metaduomenis ir juos patvirtinančius dokumentų valdymo informacinės sistemos išrašus.
64. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
65. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios pareiškėjo skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, patikrino bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu ir nustatė, kad pareiškėjas pateikė Kauno AVMI 2018 m. balandžio 24 d. Skundą-prašymą. Jame pareiškėjas iš esmės suformulavo du materialiuosius reikalavimus: 1) pradėti administracinę procedūrą; 2) suteikti informaciją. Pareiškėjas, grįsdamas (detalizuodamas) savo reikalavimą pradėti administracinę procedūrą, prašė įvertinti pateiktą informaciją ir priimti administracinės procedūros sprendimą, t. y. patikrinti ir įvertinti, ar Kauno AVMI pareiškėjo atžvilgiu priimant Pavedimo tikrinti Priedą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o nustačius tokius pažeidimus – imtis priemonių jų padariniams ištaisyti, spręsti Priedo teisėtumo klausimą, taip pat atsakingų tarnautojų tarnybinės atsakomybės klausimą už galbūt padarytus teisės aktų pažeidimus.
66. Kauno AVMI 2018 m. gegužės 29 d. priėmė administracinės procedūros sprendimą Nr. P22-90 „Dėl UAB „Technologija“ skundo“, kuriame, patikrinusi Skunde-prašyme nurodytas aplinkybes ir įvertinusi jas Skundo-prašymo reikalavime detalizuotais aspektais, nutarė inicijuoti Kauno AVMI Kontrolės departamento atsakingų valstybės tarnautojų atžvilgiu tarnybinių nusižengimų tyrimus. Apie tyrimų metu nustatytus pažeidimus ir pritaikytas tarnybinės atsakomybės priemones Kauno AVMI informavo pareiškėją 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštais Nr. (2.36-2)K-2432 ir Nr. (2.36-2)K-2744 „Dėl informacijos pateikimo“.
67. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nagrinėjamu aspektu ir iš esmės jiems pritardama, nurodo, kad sutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, jog Komisija be teisėto pagrindo įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundo-prašymo dalį dėl Kauno AVMI pareigūnų padarytų teisės aktų pažeidimų, įvertinti Pavedimo tikrinti Priedo pagrįstumą ir teisėtumą, spręsti dėl minėtais pažeidimais sukeltų teisinių pasekmių pašalinimo ir priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriame būtų išspręsti visi pareiškėjo Skunde-prašyme iškelti reikalavimai, nagrinėjimo rezultatus įforminant sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl teisėtai šią Komisijos sprendimo dalį panaikino kaip nepagrįstą.
68. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, kaip jau buvo minėta prieš tai, pareiškėjas Skunde-prašyme suformulavo būtent reikalavimą pradėti administracinę procedūrą, toliau detalizuojant procedūros metu nustatytintinas ir įvertintinas aplinkybes, spręstinus klausimus. Kauno AVMI, atlikusi administracinę procedūrą, priimtame administracinės procedūros sprendime pasisakė dėl visų pareiškėjo Skunde-prašyme nurodytų aplinkybių ir keltų klausimų (to pareiškėjas neginčija), o rezoliucinėje dalyje, atsižvelgusi į administracinės procedūros metu nustatytas aplinkybes, nutarė inicijuoti tam tikrų tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimus. Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių jo keltų reikalavimų (o ne aplinkybių) nebuvo pasisakyta administracinės procedūros sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teisėjų kolegija tokių neišnagrinėtų pareiškėjo Skundo-prašymo reikalavimų taip pat nenustatė. Apibendrindama prieš tai išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmoji pareiškėjo skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
69. Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl antrosios skundžiamos teismo sprendimo dalies pažymi, jog nebuvo pateikta jokių teisiniais argumentais pagrįstų motyvų, kodėl Kauno AVMI turėjo teisę atsisakyti pateikti jam dokumentų metaduomenis ir juos patvirtinančius dokumentų valdymo informacinės sistemos išrašus.
70. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, jog pareiškėjas savo Skundo-prašymo reikalavimu suteikti informaciją, be kita ko, prašė pateikti Pavedimo tikrinti Priedo metaduomenis, taip pat kitų tam tikrų Kauno AVMI sprendimų metaduomenis, iš kurių matytųsi dokumento sudarymo bei užregistravimo datos, kiti privalomi duomenys. Kauno AVMI 2018 m. gegužės 23 d. rašte Nr. (7.45-4)K-1973 „Dėl informacijos pateikimo pagal UAB „Technologija“ skundą-prašymą“ išvardijo 2016 m. balandžio 15 d. pavedimo tikrinti Nr. FR0773-1205 priedų registracijos DODVS sistemoje datas ir numerius. Kauno AVMI 2018 m. gegužės 29 d. administracinės procedūros sprendime Nr. P22-90 „Dėl UAB „Technologija“ skundo“ minėta informacija buvo papildyta duomenimis apie dokumentų sukūrimo DODVS sistemoje datas, priežastis, dėl kurių buvo pildytas priedas, mokestinio patikrinimo sustabdymo ir pratęsimo terminai. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo netenkinančiomis sprendimų dalimis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundų reikalavimus įpareigoti Kauno AVMI pateikti jam iš esmės tuos pačius duomenis, tačiau kita – dokumentų valdymo informacinės sistemos išrašų – forma. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo Skunde-prašyme neprašė atsakovo pateikti metaduomenis būtent dokumentų valdymo informacinės sistemos išrašų forma, todėl Kauno AVMI galėjo pati nuspręsti, kokia forma šiuos duomenis pareiškėjui pateikti. Todėl tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad Kauno AVMI analizuojamoje dalyje netenkino pareiškėjo Skundo-prašymo reikalavimo. Vėlesniuose pareiškėjo skunduose, teiktuose Komisijai ar teismui, išdėstytų reikalavimų apimties išplėtimas (ypač akcentuojant vien tik pareiškėjo netenkinančią duomenų pateikimo formą, nemotyvuojant, kuo atsakovo pasirinkta duomenų pateikimo forma pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus) nelemia Kauno AVMI sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Juo labiau, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno AVMI metaduomenų pareiškėjui nepateikė ar pateikė ne visus jo prašytus duomenis, ar kad jie yra neteisingi. Apibendrindama prieš tai išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antroji pareiškėjo skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
71. Kauno AVMI ginčijamame sprendime atsisakymą pateikti pareiškėjui kaip mokesčių mokėtojui išrašus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinės sistemos (DOVDS) teisėtai grindė aplinkybe, kad ši informacinė sistema yra vidaus administravimo sistema. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 2 dalimi, valstybės informacinės sistemos duomenys teikiami, be kita ko, pagal duomenų gavėjo prašymus (kai duomenys teikiami vieną kartą). Tačiau šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, apibrėžianti valstybės informacinę sistemą kaip valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, apdorojančią teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visumą, eliminuoja iš šios sąvokos vidaus administravimą. Taigi Kauno AVMI teisėtai atsisakė teikti mokesčių mokėtojui išrašus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinės sistemos (DOVDS), t. y. vidaus administravimo sistemos duomenis.
72. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad neneigiant pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, teisės gauti informaciją, reikalingą jo prievolėms vykdyti, ar informaciją apie įstaigos veiklą, reikšminga yra ir tai, kad pareiškėjas negali reikalauti iš mokesčių administratoriaus absoliučiai visos informacijos, ar tai būtų valstybės informacinių išteklių dalis, ar tai būtų rašytine forma saugoma informacija. Nagrinėjamoje byloje tiek mokesčių administratoriui priimant ginčijamą sprendimą, tiek nagrinėjant klausimą Administracinių ginčų komisijoje bei pirmosios instancijos teisme, įvertintas prašomų pateikti duomenų tikslas ir teisingai nuspręsta dėl pareiškėjui reikalingos informacijos pateikimo tinkamumo.
73. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant panašų ginčą ir pasisakant dėl teismų, kaip Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) tvarkytojo, atliekančio Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme valstybės informacinės sistemos tvarkytojui nustatytas funkcijas, padaryta išvada, kad nepagrįsta yra pripažinti, jog teismas, veikdamas kaip LITEKO duomenų tvarkytojas bei vykdydamas Teismų įstatymo priskirtas vidaus administravimo funkcijas, turėjo pareigą imtis priemonių, kad pareiškėjai būtų pateikti visi prašomi LITEKO duomenys. Tokiais atvejais asmuo, prašantis pateikti informaciją, privalo pateikti pagrįstus argumentus dėl prašomų pateikti duomenų reikalingumo, išaiškinti tikslą, dėl kurio reikalingi prašomi duomenys (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1446-822/2019).
74. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Technologija“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.