- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- e2YT-1678-592/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41593-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- S. Š., Ž. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.4.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
dalyvaujant pareiškėjos S. Š. įstatyminei atstovei ir pareiškėjai Ž. D. bei jos advokatui A. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. Š. ir Ž. D. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui atsisakyti, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašo atnaujinti terminą S. Š. atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jos tėvo R. Š. palikimą, duoti Ž. D. leidimą duoti sutikimą nepilnametei dukrai S. Š. atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini)mirusio jos tėvo R. Š. palikimą.
Pareiškėjos nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas R. Š.. Jis testamento nepaliko, todėl po jo mirties įstatyminiams įpėdiniams atsirado teisė priimti jo palikimą, kurį sudaro banko Swedbank AB pensijų kaupimo sąskaitoje esantys 3524,156 pensijos fondo vienetai, kurių vertė pareiškimo padavimo dienai sudaro 1894,48 Eur. S. Š. yra vienintelis R. Š. vaikas. Kaip palikėjas mirė jai buvo 13 metų ir negalėjo savarankiškai dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Pareiškėja Ž. D. nežinojo, kad R. Š. turėjo turto, žinojo apie jo skolas, išlaikymo įsiskolinimą dukrai, todėl nesiėmė veiksmų, kad dukra priimtų palikimą. Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus sužinojo apie pensijos fondo vienetus ir jos pareigą šį palikimą dukters vardu priimti ar jo atsisakyti.
Pažymi, kad VMI duomenimis palikėjas turi 2619,44 Eur įsiskolinimą pagal kreditavimo sutartį, 2923,13 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai S. Š., kurio išieškojimą vykdo antstolis. Mano, kad priimti palikimą yra nenaudinga, nes skolų dydis viršija turto vertę, todėl S. Š. norėtų atsisakyti priimti tėvo palikimą. Tačiau ji praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos atlikti veiksmus, susijusius su palikimo atsisakymu, todėl prašo šį terminą atnaujinti. Tuo pačiu prašo leisti pareiškėjai Ž. D. duoti sutikimą nepilnametei dukrai atsisakyti priimti palikimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodo, kad nustačius, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai patvirtina, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, jis neprieštaraus pareiškimui.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje Ž. D. ir jos atstovas palaikė reikalavimus, pagrįsdami juos iš esmės pareiškime nurodytais argumentais. Pareiškėja taip pat nurodė, kad R. Š. vardu nėra kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, jis ėmė „greituosius“ kreditus, iki mirties yra sakęs, jog jo skolos siekia apie 20000 Lt (5792,40 Eur). Ji nesikreipė dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, nes nebuvo naudos jį priimti.
Atsiliepimas
Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens atstovas. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (CPK 133 straipsnio 1 dalis). Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo prašo nagrinėti pareiškimą jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas R. Š. (e. b. l. 4, 5). Dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti pareiškėjos nesikreipė į notarą.
Dėl termino atnaujinimo
CK 5.60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo nuomone, analogiškai spręstinas klausimas ir dėl termino atsisakyti priimti palikimą pratęsimo (CK 1.8 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005, 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
Iš pareiškėjų nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėjos nežinojo palikimo priėmimo ir atsisakymo procedūrų, teisinių pasekmių.
Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjos po R. Š. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo atsisakymo dėl objektyvių priežasčių, t. y. manė, jog neigiamas turto ir skolų balansas yra nenaudingas nepilnametės interesams. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais apie mirusiojo neigiamą turimo turto ir skolų balansą, todėl tikėtina, kad pareiškėjos sąžiningai klydo nesikreipdamos į notarą dėl palikimo atsisakymo (CPK 185 straipsnis). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-09-27 rašte nurodė, kad R. Š. pensijų kaupimo sąskaitoje yra fondo vienetų - 3524,156 (vertė sudaro apie 1900 Eur), pagal kredito sutartį R. Š. skolingas 2619,44 Eur (e. b. l. 7); antstolis Dainius Šidlauskas 2007-10-19 raštu nurodė, kad iki mirties R. Š. įsiskolinimas dukrai išlaikyti sudarė 2923,13 Eur (e. b. l. 8). Taigi labiau tikėtina, kad mirusysis turėjo ir daugiau kreditorių. Tokiu atveju, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui atsisakyti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja S. Š., būdama ir šiuo metu nepilnametė, praleido terminą palikimui atsisakyti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui atsisakyti (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis ir 5.57 straipsnio 1 dalis bei 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnis).
Dėl teismo leidimo
CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką CK 3.188 straipsnyje įtvirtintos teisės normos nedaro išimčių dėl dalinio veiksnumo nepilnamečių. Ši norma yra lex specialis kitų CK normų atžvilgiu, ir 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismo leidimas yra reikalingas tiek priimant, tiek atsisakant priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai gali būti užtikrinamas būtent teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Tokiu atveju CK 2.8 straipsnio norma, kurioje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35. Teismų praktika. 2011, 35).
Tokiu atveju darytina išvada, kad pareiškėja Ž. D. pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo, o konstatavus, kad nėra tikslinga nepilnametei priimti palikimą, tenkintinas prašymas leisti duoti nepilnametei sutikimą atsisakyti priimti palikimą (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu teismas
nusprendžia:
Patenkinti pareiškimą visiškai.
Atnaujinti terminą S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini)mirusio jos tėvo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.
Leisti Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duoti sutikimą nepilnametei dukrai S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jos tėvo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.