Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus įgalioto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo V. V. skundas tenkintas, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisena V. V. nutraukta, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto S. R. 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 414 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, būdamas neeksploatuojamo automobilio savininku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 20 straipsnio 3 ir 7 dalių reikalavimus, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. 17.22 val. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. 09.42 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje laikė neeksploatuojamą transporto priemonę „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį. Institucijos nutarime konstatuota, kad šiais savo veiksmais V. V. pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 ir 7 dalis, tuo padarydamas ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. V. skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. V. jį apskundė teismui. Skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka jam nebuvo suteikta ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta teisė pateikti paaiškinimus, kadangi jis nebuvo informuotas apie teismo posėdį, o tai užkirto kelią nustatyti ir jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas ANK 35 straipsnio1 dalyje. Nurodė, kad skundžiamame nutarime įvardijamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pažeidimas, tačiau nesukonkretinama, kaip ši teisės norma pažeista, nedetalizuojama, kokie automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „akivaizdūs trūkumai“ ar „išoriniai požymiai“ automobilį daro nenaudojamą ar tokį, kuris negali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Peržiūrėjus nuotraukas, lieka nesuprantama, kokie automobilio požymiai leidžia pareigūnui daryti išvadą, kad bendrojo naudojimo vietoje buvo laikomas automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neva dėl akivaizdžių trūkumų ir išorinių požymių nenaudojamas ar negali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Automobilis yra techniškai tvarkingas, gali dalyvauti viešajame eisme, technikinis pasas nėra panaikintas ir yra galiojantis, automobilis draustas privalomuoju draudimu, jam leidžiama dalyvauti eisme.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimu V. V. skundas tenkintas, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisena V. V. nutraukta. Nutarimu konstatuota, kad V. V. priklausančiai transporto priemonei „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius nebuvo sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, transporto priemonė ilgiau kaip tris mėnesius nebuvo neįregistruota, taip pat ilgiau kaip tris mėnesius nebuvo išregistruota. V. V. priklausanti transporto priemonė taip pat nuo 2022 m. liepos 18 d. yra apdrausta 12 mėnesių laikotarpiui. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti aplinkybės, kad V. V. priklausanti transporto priemonė „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu, kuris skundžiamame nutarime apibrėžtas laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. 17.22 val. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. 09.42 val., negalėjo būti naudojama pagal tikslinę paskirtį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra surašytas ydingai (nenurodant konkrečių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų ar neveikimo, nulėmusių jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymą), į tai, kad iš esmės buvo apribota asmens, prieš kurį pradėta administracinio nusižengimo teisena, teisė žinoti apie pradėtą procesą ir jame pasinaudoti teise į gynybą, į tai, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių Institucijos surinktų duomenų nėra galimybės nustatyti (nei patvirtinti, nei paneigti) kriterijų, kuriais remdamasi Institucija V. V. pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, į tai, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. 17.22 val. (nutarime nurodyto administracinio nusižengimo pradžia) iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (pareiškėjo stažuotės pabaiga) V. V. jam priklausančio automobilio pagal tikslinę jo paskirtį nenaudojo dėl objektyvios priežasties (buvo išvykęs iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini)), skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena V. V. nutraukiama.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotas asmuo J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto S. R. 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

4.1 Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodant, jog buvo pažeistos ANK 569 straipsnio nuostatos. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai taikė procesines teisės normas.

4.2 Institucijos vertinimu, administracinis nusižengimas buvo padarytas, kadangi automobilio tikslinė paskirtis yra važinėti, o ne būti laikomam daiktų saugojimo vietai ir pan. Nagrinėjamu atveju nuo pranešimo, kurį gavo Institucija iš gyventojų 2021 m. rugsėjo 14 d., iki protokolo surašymo 2022 m. rugsėjo mėn., buvo pakankamai laiko pasirūpinti automobiliu, tačiau savininkas to nepadarė (nepatraukė automobilio iš bendrojo naudojimo vietos). Apleista (nuleistomis padangomis, surūdijusiais stabdžių diskais, nešvari, apibyrėjusi lapais, apaugusi žole, apnešta purvu ir t. t.) transporto priemonė negali būti laikoma bendrojo naudojimo vietose, reikėtų ją patraukti į privačią teritoriją. Pažeidėjo argumentai, susiję su jo išvykimu iš Lietuvos ilgalaikei stažuotei ir automobilio nedalyvavimu viešajame eisme, negali būti vertinami kaip pateisinantys neeksploatuojamų ir neprižiūrėtų automobilių laikymą bendrojo naudojimo teritorijoje. Asmuo turi pareigą perkelti tokius automobilius į kitą, jų laikymui ar saugojimui tinkamą vietą, todėl ši aplinkybė nėra atsakomybę šalinanti aplinkybė (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-100-768/2018).

4.3 Institucija apeliaciniame skunde pažymi, jog būtinasis šio administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia. Manytina, kad V. V. kaltė yra, nes jis galėjo / turėjo numatyti, jog jo transporto priemonė „Toyota“ RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (jo nebuvimo šalyje laikotarpiu) gali sugesti ir niekas negalėtų jos išgabenti iš bendrojo naudojimo vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad transporto priemonė „Toyota“ RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusižengimo padarymo laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. turėjo galiojančią techninės apžiūros pažymą ir buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepaneigia nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių, kadangi galiojančio techninės apžiūros dokumento turėjimas nepatvirtina, jog automobilis yra techniškai tvarkingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009).

4.4 Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinoma apie Institucijos nustatytą pažeidimą – neeksploatuojamo automobilio „Toyota“ RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikymą bendrojo naudojimo vietoje, taip pat buvo žinoma apie Institucijos įspėjimą, su V. V. ne kartą buvo kalbėta telefonu, buvo prašoma pašalinti šį pažeidimą, t. y. pasirūpinti minėtos transporto priemonės pašalinimu iš bendrojo naudojimo vietos. Taigi, siekdamas, kad jam nekiltų administracinė atsakomybė už ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, V. V. privalėjo įvykdyti Institucijos nustatytą įpareigojimą – pašalinti minėtą transporto priemonę iš bendrojo naudojimo vietos. Bylos duomenys patvirtina, kad šio įpareigojimo V. V. neįvykdė. Šios faktinės aplinkybės neginčija ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. jis neneigia, jog nepašalino neeksploatuojamo automobilio „Toyota“ RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš bendrojo naudojimo vietos, kuria naudotis turi teisę ir kitų transporto priemonių savininkai, taip pažeisdamas jų teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju automobilis „Toyota“ RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus neeksploatuojamos transporto priemonės požymius kaip transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį. Taigi, nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Institucijos nustatytas pažeidimas nebuvo pašalintas, todėl manytina, kad pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį V. V. nubaustas pagrįstai.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, argumentuodama, jog buvo pažeistos ANK 569 straipsnio nuostatos. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog V. V. veiksmuose (neveikime) esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, Institucijos apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė, įrodymus įvertino teisingai ir padarė pagrįstą, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad V. V. veiksmuose nėra ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Tai, kad Institucija pateiktame apeliaciniame skunde kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir pateikia savitą teisinio reguliavimo interpretaciją, nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus duomenis (administracinio nusižengimo nutarimą, kuriame užfiksuota galima administracinio nusižengimo esmė, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, Institucijos atstovo (liudytojo) paaiškinimus, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros duomenis, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo duomenis, byloje esančias fotonuotraukas, kuriose užfiksuota transporto priemonė „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus), juos įvertino visumos aspektu ir dėl jų vertinimo pateikė motyvuotą, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pagrįstą išvadą, jog V. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

10. ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių savininkams už neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad joje aprašyto administracinio nusižengimo sudėtį sudaro du būtinieji požymiai: 1) transporto priemonė turi būti neeksploatuojama ar negalima eksploatuoti; 2) ji turi būti laikoma bendro naudojimo vietose. Taigi, asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pakanka bent vienos alternatyvios sąlygos, susijusios su transporto priemone, t. y. arba neeksploatuojama, arba negalima eksploatuoti, egzistavimo.

11. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju itin aktualios yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalies norma, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, bei šio straipsnio 7 dalies norma, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).

12. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad V. V. priklausanti transporto priemonė „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikoma bendrojo naudojimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), inkriminuojamo administracinio nusižengimo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. 17.22 val. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. 09.42 val.

13. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių VĮ „Regitros“ duomenų, transporto priemonei „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), leidžiama dalyvauti viešajame eisme, automobilis, inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu, turėjo privalomąją techninę apžiūrą (jos galiojimas baigėsi 2022 m. lapkričio 23 d.) (b. l. 4, 5–7) bei galiojantį civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (jis galioja nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2023 m. liepos 15 d.) (b. l. 8, 9-10). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje bylose dėl neeksploatuojamų transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietose pripažįstama, kad esminiais įrodymais, pagrindžiančiais transporto priemonių neeksploatavimo, palikimo be priežiūros faktą pripažįstami duomenys apie transporto priemonės techninę apžiūrą, jos apdraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat kiti duomenys (Institucijos specialistų tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos, liudininkų parodymai ir kt.), objektyviai patvirtinantys, jog transporto priemonėmis buvo nesirūpinama (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželi 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-100-768/2018). Nagrinėjamu atveju VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), inkriminuojamo administracinio nusižengimo laikotarpiu turėjo galiojančią privalomąją techninę apžiūrą ir galiojantį civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, todėl automobiliui buvo suteikta teisė dalyvauti viešajame eisme. Dėl šių priežasčių V. V. jam priklausančią transporto priemonę „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo naudoti pagal tikslinę paskirtį. V. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad jis gali naudotis minėtu automobiliu ir jis yra eksploatuojamas, tačiau nesinaudojo automobiliu tik tuo metu, kai jis buvo išvykęs į stažuotę ((duomenys neskelbtini) L. B. 2022 m. sausio 25 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išvykimo į dalines studijas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) V. V. leista nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. vykti į mokslinę stažuotę pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), finansuojamą iš Erasmus+ lėšų) (b. l. 11) (duomenys neskelbtini). Taigi, pats V. V. nurodė, kad automobilis stovėjo nejudinamas tik tuo laikotarpiu, kai jis pats buvo stažuotėje.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. V. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 1 dalyje, pasireiškia tuo, kad jis bendrojo naudojimo vietoje laikė neeksploatuojamą transporto priemonę „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių buvo nenaudojama ar negalėjo būti naudojama pagal tikslinę paskirtį, t. y. apleista (nuleistomis padangomis, surūdijusiais stabdžių diskais, nešvari, apibyrėjusi lapais, apaugusi žole, apnešta purvu ir t. t.) transporto priemonė negali būti laikoma bendrojo naudojimo vietose, reikėtų ją patraukti į privačią teritoriją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo Institucijos apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Iš tiesų, kaip Institucija apeliaciniame skunde nurodo, asmuo turi pareigą perkelti tokius automobilius į kitą, jų laikymui ar saugojimui tinkamą vietą (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-100-768/2018), tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto S. R. 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nėra galimybės nustatyti, kokiais kriterijais remdamasis šį nutarimą priėmęs Institucijos pareigūnas nustatė, kad V. V. transporto priemonė inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu (nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. 17.22 val. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. 14.09 val.) turėjo akivaizdžių trūkumų ar (ir) išorinių požymių, sudarančių pagrindą konstatuoti negalimumą transporto priemonės naudoti pagal tikslinę paskirtį ar jos pagal tikslinę paskirtį nenaudojimo faktą. Ir tik iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos visumos matyti, kad Institucija nagrinėjamu atveju yra nustačiusi šiuos kriterijus, kuriuos įvertinusi padarė išvadą, jog V. V. transporto priemonės nenaudojo, tačiau ją laikė bendrojo naudojimo vietoje: 1) automobilis apleistas, 2) stabdžių diskai aprūdiję, 3) aplink automobilį auga žolės.

15. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 12–14, 17, 19–21), negalima teigti, jog V. V. automobilis yra neeksploatuojamas – automobilis apleistas, stabdžių diskai aprūdiję, aplink automobilį auga žolės. Kaip matyti, nors administracinio nusižengimo padarymo laikotarpis inkriminuojamas nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. 17.22 val. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. 09.42 val., tačiau šiuo laikotarpiu yra užfiksuota tik viena fotonuotrauka (b. l. 13), iš kurios nėra galimybės nustatyti, jog šioje fotonuotraukoje užfiksuotas būtent automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris būtų apleistas, stabdžių diskai aprūdiję ar aplink automobilį augtų žolės. Administracinio nusižengimo byloje esančios kitos stovinčio V. V. automobilio fotonuotraukos yra padarytos inkriminuojamam administraciniam nusižengimui neaktualiu laikotarpiu (2021 m. liepos 4 d. (b. l. 12), 2022 m. birželio 28 d. (b. l. 14), 2021 m. rugsėjo 9 ir 13 d. (b. l. 17, 19, 20)), o vienos fotonuotraukos padarymo laiko išvis nėra galimybės nustatyti (b. l. 21). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog V. V. automobilis yra fotografuotas iš įvairių vietų, todėl negalima vienareikšmė išvada, kad jo automobilis stovi toje pačioje vietoje ir nebuvo naudojamas pagal paskirtį, iš fotonuotraukų galima padaryti išvadą, jog automobilis užfiksuotas toje pačioje aplinkoje, tačiau nėra galimybės konstatuoti, kad jis stovi nejudinamas identiškoje vietoje. Be to, iš administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos, kuri patenka į inkriminuojamo administracinio nusižengimo laikotarpį (b. l. 13), nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje fotonuotraukoje užfiksuotas būtent V. V. automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris būtų apleistas, stabdžių diskai aprūdiję, o jei tokie požymiai ir būtų nustatyti, tokie defektai negali būti laikomi esminiais, nes juos įmanoma nesudėtingai pašalinti. Paskutinis Institucijos nustatytas V. V. transporto priemonės nenaudojo kriterijus – aplink automobilį augančios žolės, tačiau tai galima nustatyti tik iš vienos administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 21), kurios padarymo data nėra nustatyta, todėl negalima konstatuoti, jog ši fotonuotrauka yra padaryta būtent inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. 17.22 val. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. 09.42 val. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, negalima spręsti, kad V. V. automobilis buvo neeksploatuojamas būtent dėl automobilio akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių. Be to, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas ir Institucijos teiginys, jog Institucija gavo pranešimą dėl V. V. neeksploatuojamo automobilio iš gyventojų 2021 m. rugsėjo 14 d., nes šis laikotarpis nepatenka į inkriminuojamo administracinio nusižengimo laikotarpį.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. V. kaltė yra, nes jis galėjo / turėjo numatyti, jog jo transporto priemonė „Toyota“ RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (jo nebuvimo šalyje laikotarpiu) gali sugesti ir niekas negalėtų jos išgabenti iš bendrojo naudojimo vietos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo Institucijos apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Nors Institucija apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog galiojančio techninės apžiūros dokumento turėjimas pats savaime nepatvirtina, jog automobilis yra techniškai tvarkingas, tačiau nagrinėjamu atveju transporto priemonė „Toyota“ RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. turėjo galiojančią techninės apžiūros pažymą ir buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o duomenų, kad ši transporto priemonė būtų sugedusi ar turėjusi akivaizdžių trūkumų, nėra. Kaip jau buvo minėta, V. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis naudojasi automobiliu, šis yra eksploatuojamas, tačiau nesinaudojo automobiliu tik tuo metu, kai jis buvo išvykęs į stažuotę laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju V. V. buvo žinoma apie Institucijos nustatytą pažeidimą – neeksploatuojamo automobilio „Toyota“ RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikymą bendrojo naudojimo vietoje, taip pat buvo žinoma apie Institucijos įspėjimą, su V. V. ne kartą buvo kalbėta telefonu, buvo prašoma pašalinti šį pažeidimą, t. y. pasirūpinti minėtos transporto priemonės pašalinimu iš bendrojo naudojimo vietos. Taigi, siekdamas, kad jam nekiltų administracinė atsakomybė už ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, V. V. privalėjo įvykdyti Institucijos nustatytą įpareigojimą – pašalinti minėtą transporto priemonę iš bendrojo naudojimo vietos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais Institucijos apeliacinio skundo teiginiais nesutinka. Skundžiamame nutarime teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog Institucija būtų informavusi V. V. apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, o Institucijos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tik patvirtino, jog bandė skambinti V. V., tačiau, jam neatsiliepus, daugiau susisiekti kitais būdais (pvz., el. paštu, paštu) nebandė. Taigi Institucija, priimdama nutarimą, nesiaiškino visų su galimo administracinio nusižengimo padarymu susijusių aplinkybių, nesuteikė V. V. galimybės pateikti rašytinius paaiškinimus, nurodyti V. V. priklausančios transporto priemonės nenaudojimo priežastis, kas taip pat nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimą.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu nutraukė jo veiksmuose nesant visų būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Tyrimo metu surinkti administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys, juos tiesiogiai ištyrus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nepasitvirtino. Kitų objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. V. kaltę, administracinio nusižengimo byloje nėra. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus įgalioto asmens J. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.